I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

Nuo aktoriaus dovanos – ir pačiam šiurpuliukai

Nuo aktoriaus dovanos – ir pačiam šiurpuliukai

Dovanų žmonės dažniausiai sulaukia gimtadienio proga. O žinomas aktorius,  režisieriaus Juozo Miltinio mokinys Enrikas Kačinskas, švęsdamas 73-ejų metų sukaktį, pats įteikė dovaną.

Tokią, dėl kurios ir jam pačiam per kūną eina šiurpuliukai, – Panevėžio laidojimo namams iš medžio nudrožė nukryžiuotąjį.

„Laidojom draugą. Jis buvo pašarvotas „Grauduvos“ didžiojoje salėje. Žiūriu, ant sienos nedidelis kryžius su metaliniu Jėzumi – tokiu, kokiais prekiaujama mugėse. Šitokia įstaiga ir šitokia nesąmonė…“ – apie netikėtą sumanymą pakeisti pigų religinį suvenyrą seniausiuose miesto laidojimo rūmuose pasakoja aktorius.

Nors talentingas scenos virtuozas tvirtina neturintis jokio jo profesiją liudijančio diplomo, iš tiesų E. Kačinskas – visų amatų meistras. Baigęs karjerą teatre, jis dienų dienas leidžia sode, darže miesto pakraštyje, o kai būna prastas oras, ima teptuką su  dažais arba medžio gabalą ir peiliuką.

Enrikas Kačinskas savo kūrybos nebrauna į profesionalus. Jis netgi niekada nepretendavo į tautodailininkus, nedalyvavo jų rengiamose parodose. L. SĖDŽIAUS nuotr.

Enrikas Kačinskas savo kūrybos nebrauna į profesionalus. Jis netgi niekada nepretendavo į tautodailininkus, nedalyvavo jų rengiamose parodose. L. SĖDŽIAUS nuotr.

Ilgai nesiryžo

Parko gatvėje, bute, kur aktorius sutiko priimti „Sekundės“ korespondentus, vienas kambarių – tikros drožėjo dirbtuvės. Čia visa eilė medinių skulptūrėlių, kurias savo rankomis kūrė pats E. Kačinskas. Tarp jų ir nebaigtas „Jėzus“.

„Čia kitas nukryžiuotasis, „Grauduvai“ pažadėtą jau atidaviau. Kai prispiria ir suima siutas, tai greitai nudrožiu – per porą dienų. Bet šiaip tai jau tingiu tuo užsiimti: stumdau iš vieno kampo į kitą“, – juokiasi E. Kačinskas.

Bičiulio laidotuvių metu aktorius buvusiam kolegai ir geram draugui Laimučiui Sėdžiui leptelėjo, esą  šarvojimo salėje reikėtų originalesnės, rimtesnės puošybos, ir pasisiūlė nudrožti naują nukryžiuotąjį.

„Tiesą pasakius, ilgai nesiryžau pažado tesėti. Atrodė, tai bus ir paskutinis mano toks darbas – baigsiu ir reiks pačiam po kryžiumi gultis. Bet va, pristojo ir negalėjau nusipurtyti“ – prisipažįsta pašnekovas.

Birželio 9-ąją 73-iąjį gimtadienį šventęs menininkas svarsto, kad gimimo diena tikriausiai ir yra jo įvairiapusio būdo priežastis.

„Gimiau po Dvynių ženklu. Šito žvaigždyno atstovai – baltoji dėmė visiems astrologams. Mat tokie žmonės labai skirtingi, bet juos vienija didelis smalsumas ir  užsidegimas naujai veiklai“, – sako E. Kačinskas.

Aistra išmokti kažko naujo jį, dar antroką, atvedė ir į lentpjūvę Naujamiestyje, miestelyje, kur prabėgo aktoriaus vaikystė.

Vyrams pjaunant medieną, likdavo daug atraižų, berniukas jas susirinkdavo ir imdavo po truputį pjaustyti.

I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

Ir drožia, ir mezga

„Mano tėvas buvo mechanikas, turėjo staliaus gabumų, mama mėgo siuvinėti, siūti. Krapštytis patikdavo ir man – mokėjau ir siūti, ir megzti. Apskritai buvau labai imlus – jei išmokdavau siūlą į adatą įverti ar atvirkštinę akį išmegzti – tai visam gyvenimui“, – pasakoja E. Kačinskas.

Medį drožti aktorius išmoko savarankiškai. Iš minkšto medžio, pušies, atraižų, anot jo, nebuvo sunku išpjaustyti paprastą laivelį ar batelį.

O kai mokytoja pirmaisiais jaunojo meistro darbeliais ėmė puošti mokyklos klasę, pasak E. Kačinsko, norėjosi įgūdžius dar labiau tobulinti. Jau tada berniukas stengėsi išdrožti kuo sudėtingesnių detalių.

„Mane visi skatino dėmesiu, tad maniau, kad reikia toliau dirbti“, – prisimena dabar jau pensininkas.

Aplinkinių dėmesys jam, kad ir kaip keista, kartu kėlė ir didelį nepatogumą. Garsus aktorius  nustebina prasitaręs, kad iki 8 klasės buvo labai uždaras ir kuklus vaikas.

„Aš net kalbėti pradėjau tik 3-ejų. Tėvai jau galvojo, kad esu nebylys, vežė pas gydytojus. O augdamas žmonių bijodavau kaip koks šunytis, į kampą įvarytas. Visa klasė būdavo traukia: „Vai dūda ir vėl dūda“, o aš net burnos praverti negaliu. Buvau ir melagis, tai meluodavau, kad gerklėj guzeliai išdygo ir trukdo dainuoti. O kartą atvežė į klasę prie arbatos tokių skanių sumuštinių su žuvimi, sėdžiu ir iš gėdos negaliu nė vieno paimti“, – pasakoja dabar komunikabilumu pasižymintis  E. Kačinskas.

Viskas, anot jo, pasikeitė paauglystėje, kai piešti ir drožti mokėjusį berniuką aplinkiniai ėmė girti ir liaupsinti, kartais netgi įkyriai. Tada ir užaugo sparnai – kaip sako aktorius, plyšo tvirta nevisavertiškumo kompleksų plėvelė ir gimė naujas žmogus.

„Nors tingėdavau jau tada, piešdavau daug – stūmė nuolatinis skatinimas“, – sako menininkas.

Ir dabar ant jo buto virtuvės sienų pasitinka dideli piešiniai su vaikiškų knygelių, animacinių filmukų herojais. Šitaip E. Kačinskas prieš daug metų užimdavęs savo mažus sūnėnus. Šie gulėdavo lopšiuose, stebėdavo spalvotas sienas ir netrukdydavo mamai plušėti brolio virtuvėje.

I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

Talentai be diplomų

Į teatrą Panevėžyje jaunuolis iš nedidelio miestelio taip pat atėjo jau gerokai išdrąsėjęs. Tačiau į sceną nepuolė. Ilgai, pasak E. Kačinsko, sukęs ratus aplink kultūros šventovę, kol išdrįso nunešti prašymą priimti jį į aktorius.

„Iš tiesų tai neturiu nė vieno tikro amato. Mes, J. Miltinio mokiniai, laikomi bemoksliais ir beraščiais, negavom jokio diplomo“, – sako talentu apdovanotas E. Kačinskas.

Itin smulkmeniškais, meniškais medžio dirbiniais stebinantis aktorius ir savo šios kūrybos nebrauna į profesionalus. Jis netgi niekada nepretendavo į tautodailininkus, nedalyvavo jų rengiamose parodose. Tačiau ką jose parodyti žiūrovui, panevėžietis tikrai turėtų. Bet nenori – jam mielesnis pomėgio statusas.

„Niekas apie tai ir nežinotų, nes dirbu sau. Betgi atsiranda agentų, kurie prireklamuoja“, – kvatoja savo draugus per dantį už pagyras pertraukdamas E. Kačinskas.

Atgarsiams apie jo kūrybą išėjus už buto sienų, aktoriui kartais tenka darbo ir pagal užsakymus, prašymus. O prisiimti tokios atsakomybės laisvos sielos menininkas nemėgsta, nes negali nuspėti, kiek truks noras dirbti.

„Dvyniai – oro ženklas: vieną dieną mes susikuriam Dievą, o kitą jį nukarūnuojame. Pradedu savo drožinius su ugnele, pradžioje būna įdomu, bet kai reikia baigti – nebenoriu“, – prisipažįsta E. Kačinskas.

I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

Sunkiausia užbaigti

Iš E. Kačinsko bute sustatytų skulptūrėlių reta yra baigta iki galo. Labiausiai jam gėda dėl pažadėtosios Panevėžio lėlių vežimo teatrui. Šį užsakymą autorius net vadina nusikaltimu, nes lėlininkams duotą pažadą išpildyti vėluoja jau 10 ar 15 metų.

„Tai turėjo būti mergaitė, kuri sėdėtų ant suoliuko ir prie jos vaikai galėtų fotografuotis. Teatras davė ąžuolo, o man liko kojos galas ir rankytė, bet negaliu niekaip pabaigti“, – atsidūsta drožėjas.

„Vieną dieną mes susikuriam Dievą, o kitą jį nukarūnuojame.“

E. Kačinskas

Tačiau ir tai, anot jo, dar ne rekordas. Aktorius jau 30 metų drožiniais dabina spintelę namuose. Įmantriausiais ornamentais papuoštam baldui betrūksta durelių su fragmentais iš pasakų.

Taip pat pradėtas ir nebaigtas „Šv. Kazimieras“, „Ranka su burbulu“ pagal rytiečių motyvus bei kitos skulptūros.

Nors talentingas scenos virtuozas tvirtina neturintis jokio jo profesiją liudijančio diplomo, iš tiesų Enrikas Kačinskas – visų amatų meistras, o jo namai – įstabių drožinių muziejus. I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

Nors talentingas scenos virtuozas tvirtina neturintis jokio jo profesiją liudijančio diplomo, iš tiesų Enrikas Kačinskas – visų amatų meistras, o jo namai – įstabių drožinių muziejus. I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

Pokalbiai su medžiu

Paklaustas, nuo ko pradeda savo kūrinius, E. Kačinskas parodo liepos malką krepšyje, kambario kampe. Autorius eskizų nesipiešia ir darbo su medžiu imasi iš karto.

„Kiekvienas savo darbo specialistas moka savo amatą. Man gal irgi keista, kaip pardavėja kasoj prisimena visas kainas ir prekių kodus. Nuo ko sugalvoju, nuo to ir pradedu. Imi rąstą, o paskui tik pjauni pjauni, prisišiukšlini ir kažkas išeina“, – kalba E. Kačinskas.

Būna, kartais, baigiant darbą, ima ir pritrūksta vietos kojai ar pirštui. Bet kiekvienas menininkas, pasak aktoriaus, sakys, jog taip ir turėjo būti. Kartais šedevrą sugadina nelauktai skilusi mediena ar jos gilumoje laukusi papuvusi šaka.

Bet drožinėti, E. Kačinsko nuomone, lengviau nei tokį kūrinį pabaigti.

Kai tik jis įsigijo naujus įrankius, sako dar labiau aptingęs.

„Ir akys jau nebe taip mato, o akiniai erzina. Anksčiau drožti noro būdavo tikrai daugiau“, – sako rečiau į rankas peiliuką bepaimantis, bet dėl to per daug nesigailintis panevėžietis.

I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

Populiarus turgininkas

Dabar E. Kačinsko laikas teka sode, kur veši jo puoselėjamos įvairiausios gėlės, medžiai ir daržovės. Tarp pastarųjų ir šiemet aktorius pasisėjo išskirtinių moliūgų, kurie derlių turėtų parodyti įsikorę į šalia augantį medį.

„Šiais metais mūsų sodus labai apsėmė lietingas pavasaris. Tik dabar pradžiūvo balos ir agurkus sėju“, – susirūpinęs aktorius.

Jam patinka gamta, bet ir plušėti ūkyje esą nebedega tokiu dideliu noru.

„Tikriausiai grįžtu į vaikystę, kai dirbti tingisi, bet labai norisi klajoti. Galiu išeiti į pievas, miškus ir ilgai vaikščioti, gėrėtis“, – patikina pensininkas.

O prieš kurį laiką daržininkystė jam buvo ir gana rimtas darbas.

„Sesuo veždavo į „Žaros“ turgelį, kartą kitą ir į ūkininkų turgų parduoti daržovių. Pasodina mane prie jų, pirkėjai ir eina būriais pas aktorių apsipirkti. Sesuo su kaimynėmis plepa, o aš daug pažįstamų susiradau“, – juokiasi E. Kačinskas, draugams negailintis užaugintų savo daržo gėrybių.

Galerija

Komentarai

  • Kartais žmonės nė nesupranta gal, kad ….talentą turi? Gyvena su tuo talentu, kaip savaime suprantamu pasireiškimu, kurio nė vystyti nereikėjo ir tiek…Ir ieško kažko…svarbesnio, didesnio, ko ir įvardyti konkrečiai kitą sykį negali….Nes tas kažkas-kaip maudulys, kaip priekaištas, kad reikia gi kažką daryt…Sėkmės šiam žmogui, kad pasitenkinimas lydėtų savimi ir kitais.

    • Atsakyti
  • Žmonės supranta, bet juos ,,supanti aplinka“-retai. Dažnai nepastebi ir neįvertina.

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų