-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Velžio seniūnas Andrius Viržaitis sako, kad tokie poilsio zonos apsėmimai – ne naujiena. Per metus jų būna po keturis penkis, o ir šiemet vanduo pakrantėje tyvuliuoja bene trečiąkart.
„Nieko naujo, tik dabar patvino labiau nei įprastai – pripažįsta seniūnas. – Taip nėra buvę kokius 4–5 metus“, – A. Viržaitis svarsto, kad greičiausiai paskutinį kartą upei taip išsiliejus iš krantų, dar nebuvo ir pačios poilsio zonos.
Šioje vietovėje Nevėžio krantas žemas. Pasak A. Viržaičio, netoli įteka ir Juoda, tad per Velžį jau gurga dviejų upių vanduo.
„Sniego neblogai padrėbė, dar kol kas iš laukų viskas subėga… Bet, manau, diena dvi ir viskas – vanduo turėtų pradėti leistis“, – spėja seniūnas.
Kol kas po vandeniu atsidūrusi mirksta pernai įrengta paplūdimio futbolo ir tinklinio aikštelė. Nepaisant to, Nevėžio potvynis, seniūno teigimu, poveikio jai neturės. Srovės esą šioje vietoje nėra, taigi vanduo nieko nei iš paplūdimio, nei iš sporto aikštelės neišskalaus.
Be to, pati paplūdimio tinklinio aikštelė iškelta į viršų, aplink padaryti nuo skalavimo saugantys pylimėliai.
„Todėl visai nesibaiminame“, – tikina A. Viržaitis.
Ir pasitraukus vandeniui sporto aikštelėse pramogauti iškart nebus galima – teks palūkėti, kol pradžius. Pasak seniūno, nors dar prieš oro atvėsimą spėta pakabinti tinklą, kol kas norinčiųjų žaisti tinklinį nebuvo. Jie čia būriuotis, spėja, pradės apie gegužės vidurį – kaip tik tuomet, kai pakrantei jau neturėtų grėsti jokios gamtos staigmenos.
P. Židonio nuotrauka
Patvinusių upių padaryta žala seniūnijoje, A. Viržaičio žiniomis, niekas nesiskundžia. Kai iš krantų išeina Juoda, ji apsemia tik pievas arba dirbamus laukus.
Tik velžiečių ir svečių jau spėtoje pamėgti poilsio erdvėje po vandeniu skendi gultai, kepsninių zona, arčiausiai upės esantis takas. Pasak A. Viržaičio, vanduo šįkart atkeliavęs beveik iki pat automobilių stovėjimo aikštelės – žemiausioje vietoje iki jos likę vos keli centimetrai.
Prieš keletą metų įrengiant visą infrastruktūrą vien europinių lėšų čia investuota per 800 tūkst. eurų. Taigi belieka džiaugtis, sako seniūnas, jog nuostolių vanduo neturėtų palikti – tik tiek, kad nepatogumų pridarė.
A. Viržaičio teigimu, prieš įgyvendinant projektą apdairiai pasiruošta tam, kad šioje vietoje Nevėžis linkęs tvirti: sukloti specialūs tinklai, plėvelės, kad vanduo geriau drenuotųsi, būtų viskas sutvirtinta.
„Su ta mintimi, kad nieko neatsitiktų, ir daryta“, – seniūnas neslepia, jog tokioms priemonėms ir lėšų reikėję daugiau.
P. Židonio nuotrauka
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Prognozių ir perspėjimo skyriaus vyresnioji specialistė Lina Žigaitė-Giedrienė patvirtino, kad Panevėžio upėse vandens lygis vis dar kilo.
Penktadienio ryto duomenimis, Lėvenyje ties Kupiškiu ir Bernatoniais buvo pasiekta kritinė vandens lygio reikšmė – tai yra upė pamažu išsiliejo iš krantų.
Nevėžyje taip pat pasiekta kritinė vandens lygio reikšmė.
Ramesni buvo tik Sanžilės vandenys.
Pasak L. Žigaitės-Giedrienės, upių vanduo labiausiai kyla šalies šiaurinėje ir pietvakarinėje dalyje. Bet ir čia situacija pamažu stabilizuojasi.
„Vandens kilimas vis dar stebimas, nes upės gavo nemažai kritulių, bet nuo šeštadienio jau numatomas kritimas“, – žadėjo Prognozių ir perspėjimo skyriaus vyresnioji specialistė.
Labiausiai upes pripildė savaitės pradžioje gausiai iškritęs sniegas. Panevėžyje jo danga siekė apie 17 centimetrų. Sniegui nutirpus vanduo suplūdo į upes. Be to, dar ir lijo.
L. Žigaitės-Giedrienės teigimu, Panevėžyje balandžio 22–25 dienomis iškrisdavo apie 12–13 mm kritulių. Mėnesio kritulių norma mieste – apie 37 mm.
„Tad per tris dienas gavote beveik visą mėnesio normą“, – anot pašnekovės, gamta Aukštaitijos sostinei kritulių tikrai nepagailėjo.
Vyresniosios specialistės teigimu, per Lietuvą vienas paskui kitą slinko drėgmės pritvinkę pietiniai ciklonai ir vandens gavo visos šalies upės. Šią žiemą išvis būta nemažai poplūdžių – rajono upės tvino ir vasario pabaigoje–kovo pradžioje.
„Tačiau dabar didelių kritulių kiekių nenumatoma, tai vandenukas pamažu turėtų kristi“, – patikino L. Žigaitė-Giedrienė.
P. Židonio nuotrauka
