-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Pasaulyje geidžiamas pučiamųjų dirigentas L. Karlsonas yra Švedijos ginkluotųjų pajėgų muzikos inspektorius, Švedijos karališkosios muzikos akademijos narys, per savo profesinę karjerą dirigavęs daugiau nei 250 pasaulinių premjerų.
Nuolat „ant lagaminų“ gyvenantis dirigentas šypsosi: kitokio gyvenimo nė neįsivaizduojantis, o kad Lietuvoje jaustųsi tarsi grįžęs namo, visada apsistoja to paties viešbučio tame pačiame kambaryje.
Lietuvoje lankausi ne pirmą kartą. Kaip perkusininkas esu koncertavęs Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje 1992-aisiais metais. Kvietimą koncertuoti gavome 1991-aisiais, bet buvome sustabdyti ambasados, nes tuo metu koncertuoti Vilniuje buvo nesaugu.
Panevėžyje esu koncertavęs su Lietuvos simfoniniu pučiamųjų orkestru, nuo 2021-ųjų metų esu jo meno vadovas ir kviestinis dirigentas.
Tačiau Panevėžio orkestro „Garsas“ muzikantams diriguosiu pirmą kartą.
Pasaulyje žinomas švedų dirigentas Leifas Karlsonas pirmą kartą diriguos Panevėžio muzikinio teatro orkestrui „Garsas“. P. ŽIDONIO nuotr.
Su Panevėžio orkestro „Garsas“ muzikantais kartu repetuoti pradėjome likus trims dienoms iki ypatingojo koncerto šeštadienį.
Iki to laiko orkestrui vadovavo Martynas Bražas. Jis ruošė muzikantus, koncertinių kūrinių natas ir kitas svarbias detales.
Noriu, kad į koncertą atėję žiūrovai išvystų visas spalvas ir emocijas, kurias mes kartu su orkestru stengiamės išreikšti, ir iš to pasisemtų įkvėpimo.
Koncerte skambės ir retai atliekami kūriniai, tad tikiuosi tuo nustebinti kiekvieną.
Panevėžio muzikinio teatro orkestro „Garsas“ repeticija. P. Židonio nuotr.
Tai Lietuva pasirinko mane, o apie tokią patirtį aš galėjau tik pasvajoti.
Pirmiausia atvykti į Lietuvą pasiūlė mano draugas, lietuvių perkusininkas Pavelas Giunteris. Pavelas mane pakvietė į Vilnių diriguoti jo įkurtam ansambliui „Giunter Percussion“. Tuo metu šis ansamblis koncertavo kartu su orkestru „Trimitas“ (dabar Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras – aut. past.).
Šiuo kvietimu be galo džiaugiausi, bet tąkart atvykti į koncertą man nepavyko.
Po kurio laiko su manim susisiekė dėl kito planuojamo koncerto ir nuo to laiko esu vis kviečiamas sugrįžti į Lietuvą diriguoti iškilminguose koncertuose.
Leifas Karlsonas. P. Židonio nuotr.
Muzika mane lydi nuo pat vaikystės.
Man nusišypsojo sėkmė – visada būdavau pats jauniausias muzikantas orkestre, tačiau visi vyresnieji, o kai kurie iš jų ir profesionalūs atlikėjai mane priėmė kaip sau lygų. Jie pasitikėjo mano grojimu, o tai man suteikė daug drąsos ir pasitikėjimo savimi bei atvėrė duris į muzikos pasaulį. Jų pasitikėjimas padėjo man ne tik tuomet, bet ir dabar, kai mokau ir scenai rengiu jaunus muzikantus. Jiems noriu suteikti tokias pačias galimybes ir pasitikėjimą, kurį ir pats kadaise gavau. Manau, daugelis žmonių nori būti muzikos pasaulio dalimi, bet kelias į jį nėra lengvas ir aš bandau kuo labiau padėti.
Kultūra yra itin svarbi šio pasaulio dalis, kiekvienam reikia ne tik domėtis, bet ir plėsti akiratį klausantis klasikinės muzikos.
Kadaise buvo šimtai tokių talentingų kompozitorių kaip V. Mocartas, tačiau jų muzikos taip dažnai nebeatliekame.
Muzika, kaip ir visas mus supantis pasaulis, su laiku keičiasi, todėl domėjimasis klasikinės muzikos istorija yra reikšmingas tam, kad galėtume tobulėti.
Panevėžio muzikinio teatro orkestro „Garsas“ repeticija. P. Židonio nuotr.
Tikrai skiriasi. Pastebėjau, kad Švedijoje koncertus dažniau lanko išsilavinusios, brandaus amžiaus moterys. Kitose Europos šalyse koncertų salėse pastebiu daugiau jaunimo ir tuo labai džiaugiuosi.
Manau, ir Lietuvos jaunimui patinka pasipuošti, lankytis klasikinės muzikos koncertuose, deja, Švedijoje tai retenybė.
Esu koncertavęs ir Japonijoje. Ten klausytojai itin mandagūs ir stebėtinai labai trumpai ploja, nes nenori trukdyti muzikantams.
„Aš tikiu, kad būdamas kviestiniu dirigentu pirmajam muzikantų įspūdžiui sudaryti turiu vos aštuonias sekundes.“
Taip, diriguodamas įvairiose šalyse ir susipažindamas su orkestrų muzikantais vis susiduriu su sunkumais dėl anglų kalbos.
Dažniausiai anglų kalbą puikiai supranta jaunesni muzikantai, o norint susikalbėti su vyresniais, kartais tenka pasukti galvą.
Visuomet svarstau, kaip muzikantams galėčiau geriau išreikšti save ir savo meninį poreikį bei viziją. Kai vienam kito suprasti niekaip nepavyksta, prašau, kad mano žodžius išverstų mokantieji anglų kalbą. O susikalbėti be galo svarbu tam, kad kartu su muzikantais žiūrėtume į vieną pusę.
Leifas Karlsonas repetuoja su Panevėžio muzikinio teatro orkestru „Garsas“. P. Židonio nuotr.
Didžiausias iššūkis man yra būti geru lyderiu. Juk mano, kaip dirigento, misija yra muzikantus vesti sėkmingo koncerto link. Muzikantams stengiuosi diriguoti batuta tik tuomet, kai jiems to reikia, o kai nereikia – nekliudyti. Tai lemiamas sprendimas.
Iššūkių kyla, jei netikėtai tenka keisti koncerto vietą, nes kiekvienoje salėje kūrinys skamba vis kitaip. Skambesys priklauso ir nuo susirinkusių klausytojų skaičiaus. Per repeticijas grojant tuščioje koncerto salėje kūrinys niekada neskambės taip pat kaip pilnoje.
Manau, kad tai pats svarbiausias šio pokalbio klausimas.
Kelionės manęs nė kiek nevargina. Toks gyvenimo būdas man labai patinka. Niekada nesu patyręs gyvenimo ir darbo balanso, bet savęs neįsivaizduoju niekur kitur.
Perkusiniais instrumentais koncertuoti įvairiose šalyse pradėjau nuo 14-os metų. Nuo to laiko į muzikinius turus vykdavau vos ne kiekvieną savaitę. Jie tapo didžiule mano gyvenimo dalimi. Dabar mano kelionės nėra tokios dažnos, bet tais laikais koncertuodavau po šešis mėnesius per metus. Per tą laiką pamilau ne tik oro uostus, bet ir nakvynes viešbučiuose.
Leifas Karlsonas. P. Židonio nuotr.
Labai mėgstu suktis virtuvėje ir gaminti, bet daug keliaudamas tuo negaliu užsiimti taip dažnai, kaip norėčiau. Vietoje to svečiuodamasis kitoje šalyje ir valgydamas restorane pasirenku kitą man patinkančią veiklą – mėgaudamasis miesto vaizdais stebiu praeinančius žmones.
„Dirigentais negimstama, šio meno išmokstama su laiku.“
Atvykęs į Vilnių visada renkuosi tą patį viešbutį ir prašau to paties kambario. Suprantu, kad visi kambariai identiški, bet grįžimas į tą patį kambarį man suteikia itin šiltą jausmą, kad ir šioje šalyje turiu savus namus.
Keliaudamas be galo pasiilgstu šeimos, bet mes turime labai gražią tradiciją – kiekvieną rytą susiskambiname ir bent trumpam pasikalbame, kad ir kurioje šalyje būčiau.
Leifas Karlsonas. P. Židonio nuotr.
Kartais tam prireikia daugiau laiko, bet norimą rezultatą pasiekiu visada.
Aš tikiu, kad būdamas kviestiniu dirigentu pirmajam muzikantų įspūdžiui sudaryti turiu vos aštuonias sekundes.
Mano vienintelė svajonė, kad mane pažinę muzikantai jaustųsi saugiai, o kai jie jausis saugiai, galėsime dirbti ir siekti nuostabiausių rezultatų.
Vienas pirmųjų mano dirigentų buvo itin griežto būdo, padarius klaidą, nudegindavo piktu žvilgsniu. Jis mane išmokė kantrybės, bet vis kartojau sau, kad niekada nebūsiu tokiu dirigentu.
Manau, kad toks griežtumas ir pyktis yra senamadiškas metodas siekiant gerų rezultatų. Muzikantų negalima gąsdinti. Geriau tapti jiems įkvėpimu ir suteikti saugumą, nes žengiant į sceną, pirmiausia reikia jaustis saugiai.
Leifas Karlsonas repetuoja su Panevėžio muzikinio teatro orkestru „Garsas“. P. Židonio nuotr.
Mano vienintelis darbas scenoje diriguojant orkestrui yra padėti muzikantams. Kai muzikantas suklysta, jam padedu. Juk scenoje esu ne dėl savęs, o dėl muzikantų.
Prieš koncertą bendrauju su orkestro muzikantais, kad pajusčiau esantis orkestro dalis. Koncertui pasibaigus atsistoju ne prieš muzikantus, o vienoje linijoje su jais. Tuo noriu orkestrui ir klausytojams parodyti, kad plojimai yra skirti ne man, o mums – visai orkestro komandai.
„Keliaudamas be galo pasiilgstu šeimos, bet mes turime labai gražią tradiciją – kiekvieną rytą susiskambiname ir bent trumpam pasikalbame, kad ir kurioje šalyje būčiau.“
Tikrai taip, jei sugebės ne tik būti lyderiu, bet ir atliks tam tikrus namų darbus.
Kelias į buvimą sėkmingu dirigentu nėra lengvas, jis susideda iš begalinių valandų muzikos klausymosi, analizės ir bendradarbiavimo su kitais dirigentais.
Žmonėms, turintiems geresnę muzikinę klausą ir greičiau sugebantiems prisitaikyti prie orkestro, šis kelias lengvesnis.
Bet dirigentais negimstama, šio meno išmokstama su laiku.
Nuolat po pasaulį keliaujantis Leifas Karlsonas sako niekada nepatyręs asmeninio gyvenimo ir darbo balanso, bet savęs kitaip gyvenančio neįsivaizduojantis. P. ŽIDONIO nuotr.
Išskleisk savo sparnus ir pamatysi, kaip aukštai gali skristi. Nebijok savęs analizuoti, stebėk, ar sugebi gerai komunikuoti ir išklausyti kitus.
Dirigentus visada mokau, kad svarbiausia komandinis darbas. Sėkmingas dirigentas susilieja su muzikantų išreiškiamomis emocijomis per atliekamą muzikinį kūrinį ir jiems padeda, o ne užkerta tam kelią.
Nė vienas iš mano tėvų savo gyvenimo nesieja su muzika, bet sesuo kurį laiką grojo saksofonu, o brolis taip pat yra dirigentas ir muzikos kompozitorius.
Su savo šeima turiu itin stiprų ryšį. Gyvendami skirtinguose Švedijos miestuose dažnai nesusitinkam, bet nepamirštam vienas kitam paskambinti.
