-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Sprogimas Ramygalos gatvės 67-ajame bendrabutiniame daugiabutyje nugriaudėjo sekmadienį apie pirmą dienos.
Atvykus ugniagesiams gelbėtojams, vieno aštunto aukšto butų virtuvėje rūko dūmai, degė plastikinės lentelės, skudurai, plastikinė tara.
Ugnį užgesinti pareigūnams užteko poros kibirų vandens. Juolab kad iki atvykstant tarnyboms gaisrą bandė slopinti ir be lango likusio buto šeimininkas. Jis, smarkiai apdegęs rankas ir veidą, buvo išvežtas į ligoninę.
Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Vaiginytė sako, kad nors įvykio vietoje ugnies beveik nebuvo, vyras nukentėjo nuo karštų garų.
Specialistė patvirtino: sprogimas tikrai nesusijęs su dujomis – jokio nuotėkio nebuvo.
Pasisekė ir kad nė vienas iš gretimų butų nenukentėjo.
P. Židonio nuotr.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Odeta Jukniūtė „Sekundei“ patvirtino, jog pirminiais duomenimis, galima sprogimo priežastis galėjo būti naminukės virimo aparatas. Tačiau informacija dar renkama, sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pirmadienį dar irgi nebuvo priimtas.
Pasak O. Jukniūtės, kol kas anksti kalbėti ir apie galimą bausmę būsto šeimininkui.
Nors nukentėjo tik jo vieno butas, iš didelio aukščio kritę lango rėmai ir stiklai apgadino apačioje stovinčius automobilius. Ši žala, policijos duomenimis, nėra labai didelė.
Tačiau pasitvirtinus, kad devynaukščio gyventojas varė naminukę, tektų už tai atsakyti.
O. Jukniūtės teigimu, tokiu atveju galbūt būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 1 dalį. Neteisėtas namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų ir aparatų jiems gaminti gaminimas, laikymas, gabenimas turint tikslą realizuoti ar realizavimas gali užtraukti rimtą bausmę – viešuosius darbus arba baudą, kitais atvejais – laisvės apribojimą arba areštą. Galimas ir laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Paprastai naminukės varyklos, anot policijos atstovės, slepiamos kaimiškose vietovėse arba įrengiamos miškuose.
„Pirmą kartą mieste – bent jau aš tokio atvejo negirdėjau ir nežinau“, – O. Jukniūtė sako, kad pasitvirtinus informacijai tai greičiausiai būtų pirmas toks atvejis.
Sprogimo nuniokotame bute apžiūrą pirmadienį atliko ir Panevėžio miesto savivaldybės statinių naudojimo priežiūros specialistai.
Savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas Dalius Vadluga sakė, jog tai veikiau buvo apsidraudimas – jeigu pastatui grėstų koks nors pavojus, ugniagesiai gelbėtojai jau būtų apie tai informavę.
„Surašysime patikrinimo aktą ir bus matyti, ką rasime“, – prieš išvykdamas į įvykio vietą „Sekundei“ kalbėjo D. Vadluga.
Kaip ir tikėtasi, vizuali apžiūra jokių pažeidimų – nei namo sienos, nei perdangų neatskleidė. Jokių įtrūkimų nepastebėta.
Savivaldybės Statybos skyriaus vedėjas Darius Linkonas patvirtino, jog nukentėjo tik butas, kuriame įvyko sprogimas: be išlėkusio lango, vietomis apgadinta vidinė apdaila. Baldai net ir virtuvėje, kurioje įtariamas sprogimo židinys, liko sveiki. Įskilusi pertvara tarp virtuvės ir kambario – lengva vidinė konstrukcija, tad jos būklė pavojaus namui nekelia.
Nors dėl sekmadieninio sprogimo daugiausia nukentėjo savininko butas ir jis pats, patikslinus įvykio aplinkybes, gali tekti atlyginti žalą ir kaimynams. PA VPK, nuotr.
Prieš tris mėnesius, sausio 21-ąją, sprogimas nugriaudėjo ir buvusiame bendrabutyje Nemuno gatvėje.
Penktame aukšte esančiame bute sprogus 5 litrų dujų balionui, banga sugriovė du gretimus butus, išvertė lauko sieną su langais, taip pat sieną, skiriančią butus nuo bendro naudojimo koridoriaus.
Sprogimo būta tokio stipraus, kad netgi priešais esančiame daugiabutyje dužo buto pirmo aukšto langai, dar vieno buto antrame aukšte langai suskilinėjo.
Ugniagesiams gelbėtojams teko evakuoti septynių butų gyventojus.
Gaisrą dar iki atvykstant ugniagesiams tąkart taip pat spėjo užgesinti pats buto šeimininkas. Jis dėl patirtų nudegimų irgi buvo išvežtas į ligoninę.
Tačiau padaryta žala pastatui buvo nepalyginama – teko net skelbti ekstremalią situaciją.
Ekspertai vėliau įvertino, kad pastato atraminės konstrukcijos nepažeistos, avarinės būklės požymių neužfiksuota ir gyventi šiame name nepavojinga. Per sprogimą išgriautos pertvaros nebuvo laikančiosios konstrukcijos – joms atstatyti užtektų paprasto remonto.
Beje, dėl šio įvykio Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas vis dar atlieka ikiteisminį tyrimą.
Dar vienas sprogimas Panevėžyje įvyko pirmąją Kalėdų dieną. Beveik pusę penkių vakaro gautas pranešimas, kad Smėlynės gatvėje 9 jis išdaužė buto langą. Buto šiame devynaukštyje šeimininkas tąkart nenukentėjo. Didesnių nuostolių irgi išvengta.
P. Židonio nuotr.
Kelis pastaruosius mėnesius atrodo, kad sprogimai daugiabučiuose Lietuvoje griaudi vienas po kito.
Skaudžiausia nelaimė buvo sprogimas Vilniuje, Viršuliškėse šių metų pradžioje. Po jo ir gaisro, pražudžiusio dvi gyvybes, penkiaaukštis paskelbtas nebetinkamu gyventi.
Lietuvos būsto rūmų prezidentas Algis Čaplikas sako, kad kiekvieno tokio atvejo priežastys skirtingos. Kartais tai būna eksploatavimo ir priežiūros problemos, kartais nelaimingus atsitikimus lemia kiti dalykai.
Visgi, jo manymu, daugiabučių problema yra administravimas ir priežiūra.
Valstybės politikų požiūris, kad didinant baudas, baudžiant bendrijų pirmininkus, administratorius kas nors pasikeis, A. Čapliko nuomone, neveiksmingas: problemos vis tiek liks.
O jų šioje srityje susikaupė nemažai.
A. Čaplikas sako sveikinąs Aplinkos ministerijos žingsnį pagaliau įsteigti būsto priežiūros padalinį, tačiau siūlo ties tuo nesustoti.
Teoriškai nelaimės įmanoma išvengti, sako pašnekovas, tačiau tam reikia operatyvumo. Gavusios signalą, atitinkamos tarnybos saugodamos žmonių sveikatą ir gyvybę turėtų veikti labai greitai.
„Neiti tomis teisinėmis procedūromis, kurios kartais tiesiog apsunkina“, – sako Būsto rūmų prezidentas, kaip pavyzdį pateikiantis kaupikų problemą, kai daugiabučių bute suneštos šiukšlės pradeda kelti tiek sanitarinę, tiek gaisro grėsmę.
„Čia kažką galima padaryti tik bendromis pastangomis. Pradžioje reikia identifikuoti problemą ir apie ją garsiai kalbėti. Tą turi pradėti daryti politikai ir aiškiai suteikti galias, kas vienu ar kitu atveju sprendžia problemą. Ką daro savivaldybė, ką daro bendrija, administratorius, ką daro policija, ką daro ugniagesiai gelbėtojai“, – vardija A. Čaplikas.
Pasak jo, turto savininkas yra gyventojas ir atsako už jį – gyventojas. Jei kalbama apie kaimynų elgesį, A. Čapliko manymu, be gyventojų pranešimo, suteikiamos informacijos nieko nebus. Ir to jis nevadina skundimu.
„Turime nebijoti aiškiai apie tai kalbėti, drąsiai informuoti. Aš suprantu, tai žmogiškai nemalonu, bet kita vertus, už turto kokybę atsako tik savininkas“, – dar sykį pakartoja specialistas, kad informuojant apie netinkamą ar įtartiną kaimyno elgesį kartais gelbstimos gyvybės.
Nėra viskas išspręsta ir dėl tokių nelaimių pasekmių, pabrėžia A. Čaplikas. Tarkime, šiuo metu nėra bendro naudojimo patalpų civilinės atsakomybės.
„Gyventojai gali drausti tik savo turtą, kuris yra jų buto viduje, o išorėje nedraudžiama“, – jis sako, kad įvykus nelaimei reikia už kažką atstatyti laiptines, kitas bendras patalpas.
