-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Paliktosios likimo valiai bent dvejus metus įgaus neprižiūrimų statusą ir bus perduotos kitiems asmenims.
Apleistos, piktžolėmis bei krūmais apaugusios, lapų sąnašomis padengtos, dažnai su išsiklaipiusiais paminklais bei antkapiais kapavietės raginimo susitvarkyti lentelėmis pradėtos žymėti pernai po Vėlinių.
Specialistams apvaikščiojus trejas miesto kapines nustatyta, kad Kristaus Karaliaus katedros kapinėse yra 208, Šilaičių kapinėse – 287, Pašilių kapinėse – viena tokia apleista kapavietė.
Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiosios specialistės Ritos Skrebienės teigimu, po to visus penkis šaltojo metų periodo mėnesius po kapines nevaikščiota ir netikrinta, ar pažymėtų kapaviečių prižiūrėtojai sureagavo į įspėjimą. Tačiau dabar jiems skirtas laikas jau einąs į pabaigą – iškart po Motinos dienos bus pradėtas kapaviečių vertinimas.
Į apleistų sąrašą patekusių kapaviečių būklę numatyta vertinti iš viso tris kartus per metus ne dažniau kaip kas tris mėnesius. Tad patikrinus gegužės mėnesį, kitas tikrinimas laukia vasaros pabaigoje, trečias – rudenį po Vėlinių.
Tikrinant apleistas kapavietes, kiekviena jų fotografuojama, surinkti duomenys dokumentuojami. Po dvejų, vėliausiai po trejų stebėjimo metų apleista kapavietė gali būti įvardijama kaip neprižiūrima.
Tuomet yra galimybė, gavus kitų asmenų prašymą, leisti tą kapavietę prižiūrėti jiems.
R. Skrebienės žiniomis, šiuo metu kitiems asmenims leista prižiūrėti aštuonias buvusias apleistas kapavietes (visos jos – Kristaus Karaliaus katedros kapinėse). Prašymų būta daugiau – 13.
Nė vienoje taip prižiūrimoje kapavietėje naujų laidojimų dar nebuvo.
P. Židonio nuotr.
Panevėžio miesto kapines prižiūrinčios bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ Miesto tvarkymo skyriaus vadovas Sigitas Vainauskas primena, jog kapavietės pažymėjimas lentele – dar ne nuosprendis. Visose jose nurodyta galimybė susitvarkius kreiptis į kapinių administratorių ir būti išbrauktiems iš sąrašo. Tačiau, pasak jo, tokių kreipimųsi nesulaukta.
„Nesu girdėjęs, kad apleistos kapavietės būtų tvarkomos mirusiųjų artimųjų. Tačiau girdžiu kitų žmonių pageidavimų tvarkyti šias kapavietes turint tikslą vėliau jas perimti“, – teigė S. Vainauskas.
Miesto tvarkymo skyriaus vadovas sako taip pat dažnokai susiduriantis su klaidingu žmonių įsitikinimu, jog perėmę apleistas kapavietės laidoti jose artimuosius galės tuoj pat. Tokius tenka supažindinti su nustatyta kapaviečių priežiūros tvarka ir nuvilti. Mat šioje teigiama, kad apleista kapavietė neprižiūrima gali būti paskelbta tik po dvejų metų stebėsenos. O laidoti joje bus galima išvis tik praėjus pusei amžiaus po paskutiniojo palaidojimo (tiksliau, po palaidojimo dienos turi būti praėję ne mažiau kaip 25 metai, o po jų skaičiuojami dar 25 kapo ramybės metai).
„Abejoju, ar kuris nors žmogus norėtų prižiūrėti svetimą kapavietę kad ir 25-erius metus su tikslu, jog po to kapavietė atiteks jam, – svarsto S. Vainauskas. – Siekiama prižiūrėti tas kapavietes, kuriose iki teisės laidoti mirusįjį likę ne daugiau kaip keleri metai.“
Praktiškumas lemia ir kapinių pasirinkimą. Nors apleistų kapaviečių daugiausia Šilaičiuose, prižiūrėti tokias laidojimo vietas pageidaujama Kristaus Karaliaus katedros kapinėse. Ir tai, anot S. Vainausko, natūralu – šios kapinės mieste, į jas paprasčiau nuvykti.
Anot pašnekovo, kapavietės perleidimo klausimas iš viso labai jautrus. Tą rodo ir kitų šalies savivaldybių patirtis.
Būna atvejų, kai dešimtmečiais senelių ar prosenelių kapavietėmis nesidomėjusiems vaikaičiams ar provaikaičiams jos parūpsta. Susiradę jas ir pamatę paminklus su palaidotų kitų asmenų pavardėmis, puola aiškintis – pasitaiko, kreipiasi ir į teismą.
„Ypač jautru perduoti tas neprižiūrimas kapavietes, ant kurių stovi paminklai su mirusiųjų pavardėmis, – pabrėžia S. Vainauskas. – Kai paminklai nepastatyti, perdavimo klausimas paprastesnis.“
P. Židonio nuotr.
Visuomenėje pasigirsta nuomonių, kad apleistos kapavietės rodo ir žmonių susvetimėjimą. Esą tie, kas tvarko šalia apleistų esančias savo artimųjų kapavietes, galėtų bent minimaliai patvarkyti ir nebelankomas. Neva taip būtų rodoma pagarba visiems mirusiesiems.
Tačiau, S. Vainausko teigimu, nors apleistų kapaviečių tvarkymas ir gražus gestas, jis pakenktų bendrai tvarkai.
„Atiduoti kitiems žmonėms turėtume tą kapavietę, kuri tikrai neprižiūrima, artimųjų nelankoma. Ir atiduoti ją turėtume tikrai žinodami, kad niekas niekada dėl to nepareikš pretenzijų“, – aiškina Miesto tvarkymo skyriaus vadovas.
Jis sako ir pats matantis, kaip po Motinos, Tėvo dienų ar Vėlinių ir ant netvarkomų kapaviečių, būna, atsiranda žvakelė, padedama viena kita dirbtinė gėlė. Bet būtent tokie ženklai ir kelia sumaištį manant, kad mirusiojo kapą galbūt aplankė artimieji, nutolina jo perleidimą kitiems.
Tad nuo apleistų kapaviečių rauti piktžolių ar kitaip jas tvarkyti specialistas nepataria.
„Trejose Panevėžio kapinėse turime kone pusę tūkstančio apleistų kapaviečių. O per metus šiose kapinės palaidojama vidutiniškai po 300 mirusiųjų. Tad svarstau, kiek būtų sutaupyta kapinių žemės, jei būtų galima laidoti tose apleistose kapavietėse? Pusantrų metų kapinės galėtų nesiplėsti“, – sako S. Vainauskas.
S. Vainauskas. P. Židonio nuotr.
Būtent kapinių plėtros klausimais S. Vainauskas teigė lankęsis Olandijoje, kur tvarka visiškai kitokia nei Lietuvoje. Vienas svarbiausių dalykų – Olandijoje yra nustatytas kapinių žemės nuomos mokestis, ir už kiekvieną turimą kapavietę mirusiųjų artimieji kasmet susimoka.
Toje šalyje įprasta, kad kapavietę žmonės išlaiko, už ją moka 15–20 metų. Tuomet, priklausomai nuo vietovės, palaikai iškasami (tuo rūpinasi specialios tarnybos), kremuojami, o pelenai perkeliami į specialią kapinių vietą pelenams išbarstyti.
„Ten stovi paminklas – išbarsčius pelenus, prie jo pritvirtinama lentelė su mirusiojo pavarde. Už tai mirusiųjų artimieji taip pat moka žemės mokesčius, bet jie jau mažesni nei kapavietės mokesčiai“, – paaiškino S. Vainauskas.
Pasak jo, mirusiųjų artimiesiems liovusis mokėti, ant paminklo nebelieka ir mirusiojo pavardės.
„Taip Olandijoje taupoma žemė, kapinės pernelyg nesiplečia. Pas mus Panevėžyje jos plečiasi labai sparčiai“, – konstatavo S. Vainauskas.
Greitai bus pusmetis, kai ant netvarkomų kapaviečių Panevėžio miesto kapinėse pastatytos tai žyminčios lentelės. Ar per tą laiką apleistų kapų sumažėjo, paaiškės gegužės pradžioje. P. Židonio nuotraukos
Sigito Vainausko manymu, svetimiems aptvarkyti neprižiūrimas kapavietes – labai žmogiškas elgesys, tačiau nepatartinas.
