-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Su šia išskirtine asmenybe susijusios istorijos ir šiandien jaudina bei domina net ir retai teatre apsilankančiuosius.
J. Miltinis garsėjo ne tik kaip teatro legenda. Kai kalbama apie Maestro, neišvengiamai prisimenama ir dar viena jo aistra – kulinarija.
Režisieriaus bute Algirdo gatvė 54-19, kuriame jis gyveno 1983–1994 metais, įsikūrusio J. Miltinio memorialinio buto vadovė Angelė Mikelinskaitė pasakoja, jog prieš Naujuosius Maestro iškildavo didelis rūpestis dėl jo gaminamo firminio patiekalo – jautienos kepsnio.
J. Miltinis plūsdavosi, kad neranda tinkamos mėsos. Mat šis kepsnys gaminamas tik iš aukštos kokybės jautienos filė – šviežiai paskersto gyvulio atvėsintos mėsos.
Atvėsinta filė būdavo supjaustoma maždaug 3 cm pločio gabaliukais, šie pamarinuojami garstyčių, tyro alyvuogių aliejaus, pipirų ir druskos marinate ir kepami labai stipriai įkaitintoje keptuvėje maždaug po penkias minutes kiekvieną pusę.
Režisierius Juozas Miltinis koklinėje krosnyje (Teatro g. 4, Panevėžyje) kepa bifšteksą. 1959 m. Nuotrauka iš Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos fondų
Pasak A. Mikelinskaitės, kitas režisieriaus šventėms gaminamas patiekalas – šaltas liežuvis. Jis buvo verdamas sausame raudonajame vyne, pridėjus laurų lapelių, o patiekiamas su krienais, majonezu. Žinoma, Maestro taip mėgstamo sauso raudonojo vyno taurė irgi buvo privaloma.
„Jei jau kaimynams liko atminty, Naujųjų šventė buvo tikrai labai turininga.“
A. Mikelinskaitė
„Esame girdėję pasakojimą, kad J. Miltinis vienus Naujus metus yra sutikęs su laiptinės gyventojais. Juos žavėjo Maestro išmintis, išskirtinumas. Jis netgi toje kompanijoje, kuri būdavo mažiau mačiusi pasaulio, menkesnio intelektinio lygmens, stengėsi išlaikyti savo lygį ir kitus iki jo pakylėti. Jei jau kaimynams liko atminty, Naujųjų šventė buvo tikrai labai turininga“, – yra pasakojusi A. Mikelinskaitė.
Memorialiniame bute saugoma turtinga J. Miltinio asmeninė biblioteka ir joje tarp daugelio kitų knygų yra trys žodynai, turintys įdomią savo istoriją ir taip pat susiję su šventėmis.
Pasakojama, kad batsiuvys prašėsi priimamas į teatrą, J. Miltinis pasakęs: jei sugebėsi pasiūti aplankus trims knygoms, sugebėsi dirbti ir batsiuviu.
Jam buvo pateikta trijų spalvų – geltonos, žalios ir raudonos – oda. Nežinia, ar meistras suprato, ką jos reiškia, bet aplankai žodynams pasiūti labai kruopščiai, netgi išsiuvinėta J. Miltinio monograma.
Tos knygos režisieriaus bibliotekoje stovėdavo atskirai, kad nepatrauktų svečių dėmesio. Bet buvo dvi progos, kai J. Miltinis žodynus išrikiuodavo vieną šalia kito tokia tvarka, kaip išsidėsčiusios Trispalvės spalvos – Vasario 16-ąją ir Kalėdų išvakarėse.
Kalėdos režisieriui buvo labai svarbios. Net giliu sovietmečiu Maestro jas švęsdavo, apie tai yra minėjusi ir jo geriausio bičiulio bei bendražygio Vaclovo Blėdžio žmona Nijolė Blėdienė.
Gyvendamas Algirdo gatvėje, Kūčias ir Kalėdas J. Miltinis dažniausiai sutikdavo Blėdžių šeimoje.
Sovietiniais laikais Kūčios būdavo darbo diena. Jei tądien teatre rodydavo spektaklį, iš jo grįžęs menininkas su Blėdžių šeima susėsdavo Kūčių vakarienės.
Komentarai
-
- Vitalija
- 09:57 2024.01.04
Rodyti visus komentarus (1)Džiugu, kad po tiek metų teisingai atpažinau nuotraukoje šviesios atminties Vitalijų Zabarauską – savo suolo draugą pradinėse klasėse.