-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Prieš daugiau nei šimtą metų statytas mūras mena laikus, kai jame veikė tuomete prabanga tviskėjęs viešbutis, kai čia eiles kūrė vienas žymiausių Latvijos poetų. Į Panevėžio istoriją šis pastatas įrašytas ir dėl to, jog būtent ant jo pirmą kartą mieste suplevėsavo Trispalvė.
Turtingą ir įdomų miesto ir miestiečių gyvenimą matęs pastatas mena ir ne tokius tolimus laikus, kai sovietmečiu panevėžiečiai subtilios elegancijos ieškojo čia veikusiame „Seklyčia“ pavadintame restorane.
Panevėžio savivaldybės paveldosaugininkės Loretos Paškevičienės teigimu, šį namą iš tiesų galima laikyti išskirtiniu Laisvės aikštės akcentu, miesto centro perlu.
Ir šiandien jis įdomus išlikusiomis jo fasadą puošiančiomis architektūros detalėmis, į kurias žiūrint maga nerti į Panevėžio istorijos lobynus, saugančius senojo miesto paslaptis.
Panevėžio kraštotyros muziejaus muziejininkas Donatas Pilkauskas sutinka pabūti gidu ir papasakoti apie Laisvės a. 1 namo istoriją. Turtingą, kaip ir šio pastato išvaizda.
Muziejininko pasakojimuose skleidžiasi kitoks šios vietos vaizdas, kadaise kerėjęs ir jautrios sielos poetus, ir netgi garsųjį vokiečių karininką, generolą feldmaršalą, Vokietijos reichsprezidentą Paulių fon Hindenburgą, 1933-iaisiais paskyrusį Adolfą Hitlerį reichskancleriu.
Šio išskirtinio Laisvės a. pastato pradžia siekia dar XIX a. pabaigą, kai Michaelis Rosakas šioje vietoje iš savivaldybės nusipirko amžino činčo teisėmis valdytą sklypą. Manoma, kad jame seniau stovėję pastatai sudegė per gaisrą.
Šis vokiečių kilmės panevėžietis tuomet buvo vienas žinomiausių miesto intelektualų – verslininkas, ilgametis miesto Tarybos narys, filantropas.
M. Rosakas, pasistengęs, kad miesto centre jo namai būtų išties išskirtiniai, kažin, ar galvojo, jog netgi praėjus 129 metams jie tebestovės ir puoš Panevėžio senamiestį.
M. Rosakui namą suprojektavo šveicaras architektas Jokūbas Fridrichas Lemanas.
1889-aisiais miesto Dūma svarstė M. Rosako prašymą leisti trijų aukštų mūriniame name įrengti viešbutį ir pavadinti jį „Centraliniu“.
Miesto politikai sutiko, kad Panevėžiui reikia dar vieno viešbučio, be jau esamų kelių nedidelių.
Prieš Pirmąjį pasaulinį karą M. Rosako viešbutis buvo vienas geriausių mieste.
Jo antrajame aukšte veikė 10 kambarių, dar keturiose patalpose buvo įrengtas restoranas. Pirmajame aukšte įsikūrusios Zingerio, Aškenazi, Rustejko, Švarco, Izraelitų, Denisovo parduotuvės, o aukščiausiai – trečiajame aukšte – gyveno pats savininkas, pro langus žvelgdavęs į dabartinę Laisvės aikštę, tuomet vadintą Turgaus, ir į ją susirinkdavusius prekeivius. Jau gerokai vėliau, 1919 m., buvusi turgavietė pavadinama Laisvės aikšte.
Šis Panevėžio centro gražusis pastatas turėtų būti žinomas, gal netgi šiek tiek artimas ir kaimynams latviams.
Mat 1897-aisiais M. Rosako name gyveno latvių literatūros klasikai poetai – Latvijos Gėte vadinamas Janis Rainis (Janis Pliekšanis) ir Aspazija (Elza Rozenberga-Pliekšanė). Aspazija buvo ne tik J. Rainio žmona, tačiau ir viena iš feminizmo idėjų pradininkių Latvijoje.
Lietuviškai gerai kalbėjęs J. Rainis Panevėžyje dirbo advokatu, dalyvavo socialdemokratų partijos veikloje.
Už politinę veiklą čia jį pirmąjį kartą areštavo 26-ioms „lengvo režimo“ dienoms.
Įdomiausia J. Rainio palikimo dalis – kūryba. Latvių Gėtės vardą jis pelnė dėl šio didingo vokiečių poeto filosofinės tragedijos „Faustas“ vertimo. Šio darbo pirmuosius vertimus J. Rainis atliko arešto Panevėžyje metu, kai Aspazija jam perduodavo išplėštus kūrinio lapus. J. Rainis juos išversdavo, o žmona – redaguodavo.
Latvių literatūros klasiko atminimas Panevėžyje įamžintas ant istorinio pastato 1990 m. atidengus panevėžiečio skulptoriaus Alfrido Pajuodžio sukurtą atminimo lentą su įrašu: „Čia 1897 m. gyveno latvių liaudies poetas Janis Rainis.“
P. Židonio nuotr.
M. Rosako namas per ilgą savo gyvavimą matė ne vieną įžymybę.
Pirmojo pasaulinio karo metais pastate vokiečių okupacinė valdžia buvo įkūrusi telefono, telegrafo ir radijo stotis.
Inžinierius P. Lelis savo išleistuose atsiminimuose mini, kad 1917 m. rudenį, vykdamas į Rygą, šiame viešbutyje buvo apsistojęs vyriausiasis vokiečių kariuomenės vadas Rytų frontui generolas feldmaršalas Paulius fon Hindenburgas.
Pirmojo pasaulinio karo metais aikštė netgi vadinta feldmaršalo Hindenburgo vardu. Hindenburgas – 3000 vaikų krikšto tėvas, duodavęs sutikimą, kad kunigas užrašytų jo pavardę.
Šis M. Rosako viešbučio svečias 1925 metais balandžio 26-ąją išrinktas Vokietijos prezidentu, už jį balsavus 14 mln. 633 399 rinkėjams.
Vargu, ar gatvėje sutiktas panevėžietis, paklaustas, kur Panevėžyje pirmą kartą suplevėsavo Trispalvė, parodytų ne į Juozo Miltinio dramos teatrą, ant kurio jau 35 metus išdidžiai plazda vėliava, bet į M. Rosako namą.
Šis svarbus įvykis į Panevėžio istoriją įrašė 1919 metų kovo 27-ąją. Tądien Trispalvė iškelta prie Jono Variakojo štabo, įsikūrusio M. Rosako name. Ją J. Variakojui įteikė Katalikių moterų draugijos narės. Vėliau ši vėliava buvo saugoma Karo muziejuje Kaune.
Bet šis ypatingas įvykis turi savo priešistorę, liudijančią panevėžiečių drąsą ir laisvės troškimą.
1918 metais gruodį karininkas Jonas Variakojis pradėjo organizuoti Panevėžio srities savanorius. Bažnyčiose, turguose buvo skaitomi kvietimai visiems neabejingiems Lietuvos likimui stoti į savanorių gretas.
Savanorių priėmimo štabas veikė M. Rosako namo antrajame aukšte. Ateidavo stoti savanoriais ir 12–14 metų vaikai, bet priimami labiau suaugę – nuo 15 metų.
Vokiečių karinė įgula jau ruošėsi palikti Panevėžio miestą, o į krašto gilumą besiveržianti Raudonoji armija vertė Panevėžio srities apsaugos būrį trauktis Kėdainių link.
1919 m. vasarį Panevėžio srities apsaugos būrys kartu su Kėdainių komendantūra pradėjo kovą su raudonaisiais.
Panevėžio atskirasis batalionas su vokiečių pagalba nuo kovo vidurio išstūmė Raudonosios armijos dalinius iš Panevėžio.
Išvaduotame Panevėžyje tuomet pirmąkart ir suplevėsavo Trispalvė.
Tik nebuvo lemta panevėžiečiams ilgai džiaugtis plazdančia Lietuvos vėliava.
Panevėžio atskirajam batalionui mieste pavyko išsilaikyti tik iki balandžio pradžios. Sukaupusi papildomas jėgas, Raudonoji armija išstūmė savanorius iš miesto.
Savanorių kovos liko įrašytos į miesto istorijos puslapius, o 2002 m. J. Variakojo 110-ųjų gimimo metinių proga ant buvusio M. Rosako namo sienos atidengta atminimo lenta Panevėžio srities apsaugos būrio štabui.
1919 metais Rosako name įsikūrė ir Panevėžio miesto komendantūra.
Pirmuoju komendantu buvo vokiečių kilmės Pranas Puzer fon Miuleris.
Vėliau, nuo 1919 metų gegužės pabaigos, o pagal kitus duomenis maždaug liepos pradžios, paskirtas Tadas Chodakauskas.
P. Židonio nuotr.
Ne mažesnė įdomybė nei Laisvės a. 1 namo gyventojai ir viešbučio svečiai buvęs ir šio namo statytojas M. Rosakas.
Kaip 1930 metais rašė laikraštis „Diena“, M. Rosakas buvo „ypač mėgstamas medžiotojų. Be jo medžioklė nesiseka. Jo kambarys buvo papuoštas brangiais paveikslais, kur netrūko ir gražių moterų fotografijų. Jam patarnauja vyras.“
Taip rašyta likus 4-iems metams iki šio politiko mirties.
M. Rosakas akis užmerkė 1934-ųjų balandžio 9 dieną.
Jis mėgdavęs sakyti, kad „už jaunystės griekus atiduosiu namus ubagams“.
Filantropas grynąjį pelną, gautą nuo dviejų namų, testamentu užrašė neturtingiesiems šelpti. Testamentas pradėtas vykdyti 1935 metais. Jo vykdytojai 1935–1937 metais neturtingiesiems išdalino 19 100 litų. Ypač buvo šelpiami moksleiviai. Paramą gaudavo ne tik lietuvių, bet ir lenkų, ir žydų tautybės moksleiviai.
1938 m. į M. Rosako namus persikėlė Panevėžio apylinkės teismas, jis užėmė visą antrą ir trečią aukštą.
Čia jis veikė, kol išsikraustė į naujas patalpas.
M. Rosako namas 1940 metais įvertintas 237 tūkst. rublių. Jis nacionalizuotas. Tai buvo vienas brangiausiai įvertintų pastatų Panevėžio mieste.
Sovietmečiu 1-ajame jo aukšte veikė restoranas „Palanga“, vėliau, 1962 m., pervadintas „Seklyčia“. Ir dabar jame verda gyvenimas – veikia įstaigos, kavinė, o rekonstruojamuose būstuose gyvenimą pradeda naujakuriai.
1993-iaisiais pripažintas saugomu valstybės, istorinis pastatas tebesipuikuoja savo išskirtinumu, jo fasadą puošiančiomis architektūros detalėmis.
Komentarai
-
- antanas
- 12:16 2024.01.21
-
- Panevežietis
- 19:24 2024.01.23
Rodyti visus komentarus (2)dabar atrodo apgailietinai
Apgailėtina valdžia miesto pažibos netvarko ! Savivaldybės žmonės kasdien pro šali eina akis užmerkia mato tik savo šilta kėdę.