-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Panevėžio miesto savivaldybės taryba nusprendė prisidėti prie iniciatyvos didinti dviračių transporto patrauklumą – Taryba pritarė sprendimui pasirašyti memorandumą dėl dviračių transporto skatinimo ir plėtros veiksmų, kurie užtikrintų dviračių transporto plėtrą mieste.
Susisiekimo ministerija yra parengusi ilgalaikę dviračių transporto skatinimo Lietuvoje strategiją ir veiksmų plano projektą – dviračių transporto plėtros iki 2035 metų strategines gaires. Jose numatytos tam tikros priemonės ir veiksmai, kaip efektyviai plėtoti dviračių transporto sistemą, įgyvendinti ilgalaikius tikslus. Numatytos priemonės nacionaliniu, regioniniu, savivaldybių lygmenimis.
Šalies savivaldybėms sutarus dėl memorandumo pasirašymo, ši procedūra įvyktų jau netrukus – per gegužės 15 dieną organizuojamą kasmetinę dviračių konferenciją.
Šis memorandumas įsigalios iš karto jį pasirašius ir galios 11 metų. Jį dar bus galima pratęsti penkeriems metams rašytiniu šalių susitarimu.
Gairėse numatytos priemonės daugiausia skirtos dviračių transporto plėtrai miestų teritorijose ir priemiesčiuose, kai skatinamos kasdienės kelionės dviračiais.
Keliami ambicingi tikslai. Iki 2035 metų turi būti nutiesta, rekonstruota, pritaikyta dviračių eismui ne mažiau kaip 2 000 km dviračių transporto infrastruktūros. Numatoma, kad kelionių dviračiais ir kitomis bemotorėmis transporto priemonėmis dalis bendroje šalies miestų kelionių struktūroje nuolat didės: 2025 metais bus 9 procentai, 2030 metais ketinama padidinti iki 12,3 procento, o 2035-aisiais – ne mažiau kaip 15 procentų visų kelionių mieste turi būti atliekama dviračiu. Šiuo metu – ne daugiau nei 5 procentai, o Panevėžyje nesiekia ir tiek.
P. Židonio nuotr.
Panevėžio miesto savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Karolina Grubinskienė sako, jog iš gairėse numatytų per 30 priemonių dauguma Panevėžyje įgyvendinamos jau dabar.
Pavyzdžiui, Savivaldybė jau turi darnaus judumo planą. Yra ir priemonių eismo saugumui užtikrinti – organizuojami mokymai dviratininkams, žymimi dviračių takai. Taip pat rūpinamasi infrastruktūra.
„Lygiagrečiai mes kaip ir įgyvendiname tas priemones, tik trūksta tos vieningos politikos, kuri būtų formuojama būtent dviračių infrastruktūros plėtros srityje“, – K. Grubinskienė sako, kad toks memorandumas bus naudingas.
„Aišku, viskas prasideda nuo paties žmogaus ir nuo kiekvieno individualiai. Jei žmogus nenori, infrastruktūra nepadės“, – K. Grubinskienė pripažįsta, kad net ir sukūrus tinkamą infrastruktūrą, ne kiekvienas gali norėti važiuoti dviračiu į darbą.
Visgi, jos manymu, tinkama infrastruktūra, saugi aplinka paskatina žmones rinktis šią transporto priemonę ir suteikia daugiau galimybių ja keliauti.
„Faktas, kad padaugėja keliaujančių dviračiais, kai infrastruktūra pagerėja“, – sako ji.
Panevėžys jau turi nemažai dviračių takų. Bet yra ir patvirtintas prioritetinis sąrašas, pagal kurį nuo 2024-ųjų iki 2027 metų būtų tvarkoma, įrengiama 11 dviračių ir pėsčiųjų takų. Tai ir dalis Klaipėdos gatvės, Smėlynės, Ramygalos gatvės, kitų.
Tarybos narys Arūnas Balčiūnas sako, kad nors dviračių transporto plėtros darbai mieste ir vyksta, memorandume numatomas šį sritį kuruosiančio žmogaus atsiradimas.
Dabar gi, Tarybos nario manymu, šie dalykai tikrai kartais sprendžiami kiek pripuolamai – kažkas aplinkosaugos dalykus vertina, kažkas rūpinasi infrastruktūra.
„Kai bus skirtas asmuo, kuris tikslingai to imsis, manau, kad rezultatai bus dar geresni“, – įsitikinęs jis.
Miesto darnaus judumo plane, A. Balčiūno žiniomis, yra numatytos dviračių saugyklos šalia mokyklų, gyvenamuosiuose rajonuose, dviračių dalinimosi sistemos. Tikimasi, jog visa tai mieste atsiras jau netolimoje ateityje. Svarstoma ir apie specialias jungtis: pavyzdžiui, kad atvykus į autobusų ar geležinkelio stotį dviračiu, būtų kur jį saugiai palikti ir tęsti kelionę jau viešuoju transportu.
Tarybos nario įsitikinimu, prisijungimas prie memorandumo – geras sprendimas. Nors, pasak A. Balčiūno, Panevėžys ir vadinasi dviračių miestu, tikrieji skaičiai nedžiugina.
„Panevėžyje rekreacijai dviračius naudojame labai aktyviai, bet kaip transporto priemonę renkamės dar labai retai. Nors ta infrastruktūra yra ganėtinai gera, – sako pašnekovas. – Pats daug važinėju dviračiu – bet kurį miesto tašką galima juo pasiekti. Bet kažkodėl panevėžiečiai šią transporto priemonę dar nelabai vertina.“
Prieš keletą metų tvirtinant darnaus judumo programą, kelionės dviračiais Panevėžyje sudarė tik 3 procentus, o automobiliais – 55 procentus.
Kita dalis žmonių keliauja viešuoju transportu arba pėsčiomis. Tad kol kas automobiliai laimi.
A. Balčiūno teigimu, iki 2027 metų reikės pasiekti, kad mieste bemotoriu transportu judėtų kelis kartus daugiau žmonių. Tad neatmetė tikimybės, jog Savivaldybei gali tekti priimti ir nepopuliarių sprendimų.
Tarybos narys kaip pavyzdį pateikia Olandiją, kur automobilio statymas mieste labai brangus, yra ir automobilių mokesčiai, draudimai įvažiuoti į miesto centrą, kitos priemonės. Tad finansinės išlaidos labai apriboja važinėjimą automobiliais. O Lietuvoje automobiliams sukurtos idealios sąlygos, tad pereiti iš didelio komforto zonos į mažesnio nenorima, net jei kelionės dviračiu – sveikesnė alternatyva.
P. Židonio nuotr.
Skaičiuojama, kad važiavimo dviračiu metinės išlaidos siekia apie 300 eurų, automobiliu – apie 8500 eurų.
Dviračiu nuvažiuotas vienas kilometras atneša 0,68 euro socialinę vertę, o automobiliu ir autobusu – 0,37 ir 0,27 euro už nuvažiuotą kilometrą.
Manoma, kad dviratininkai yra ir lojalesni pirkėjai. Nors jie vienu kartu apsipirkdami išleidžia mažiau, tačiau apsiperka dažniau nei važinėjantieji automobiliais.
