-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Šią savaitę prie atliekų rūšiavimo konteinerių pradėti statyti ir nauji rudi maisto atliekoms skirtieji. Tačiau ne visų daugiabučių gyventojai iki šiol nesulaukė tam reikalingų kibirėlių.
Kai kurių namų pirmininkams atsisakius padėti išdalyti rūšiavimo kibirėlius, gyventojams yra siūloma patiems jais pasirūpinti.
Kaip „Sekundei“ pasakojo savo vardo ir pavardės nenorėjusi viešinti senjorė, jau kitą savaitę turėtume pradėti rūšiuoti ir maisto atliekas, tačiau jų daugiabučio gyventojai negavo Panevėžio miesto savivaldybės nupirktų kibirėlių.
Moteris prieš kelias dienas susisiekusi ir su namo pirmininke, tačiau iš šios išgirdusi, kad jai rūpintis kibirėliais nepriklauso.
„Man buvo paaiškinta, kad neva pirmininkė neturinti laiko važinėti atsiimti kibirėlių – tokie darbai nėra pirmininko funkcija. Ir dar nusistebėjo, ar tikrai mūsų name bus norinčiųjų rūšiuoti atliekas“, – tokiu pirmininkės požiūriu buvo priblokšta senjorė.
Anot moters, nors nemaža dalis kaimynų išties visas atliekas verčia į vieną kibirą, tikrai yra tokių, kurie kruopščiai rūšiuoja šiukšles.
Ji ir pati stengiasi, kad kuo mažiau atliekų patektų į mišrių šiukšlių konteinerį. Todėl pasiryžusi namuose atrasti vietos ir kibiriukui maisto atliekoms.
„Tikrai nenorėčiau gauti baudos už tai, kad nerūšiuoju atliekų. Ir tikrai nesuprantu tokių, kurie nuolat verkia, kad atliekų išvežimas brangsta, bet patys neprisideda prie to, kad nerūšiuotų atliekų būtų mažiau. Tačiau kaip reikės atskirti atliekas, kai mūsų namo gyventojai negavo tų kibiriukų?“ – nesuprantama panevėžietei.
Bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ komunikacijos specialistė Justina Indulytė teigė, kad oficialus maisto atliekų rūšiavimo startas gegužės 1-ąją, jeigu jau yra atliekų aikštelėse pastatytas rudas konteineris, o į jį galima mesti virtuvės atliekas.
Jeigu iki tos dienos gyventojai nesulaukė rudo kibirėlio šioms atliekoms rūšiuoti, turėtų susisiekti su savo namo pirmininku ar administratoriumi. Tikėtina, kad kibirėliai jau pas juos, bet dar neišdalinti.
„Kasdien situacija keičiasi – galbūt kibirėlius namo pirmininkas atsiėmė, bet dar neišdalino gyventojams, – ramino specialistė. –
Žinoma, ne visi pirmininkai ar administratoriai sutiko prisidėti prie kibirėlių dalinimo. Paskutiniais duomenimis, rūšiavimo priemonių dar nėra gavę 16 daugiabučių namų, kurių pirmininkai neišreiškė noro prisidėti prie dalinimo. Mes gerbiame jų apsisprendimą ir bus ieškoma būdų, kaip šių daugiabučių gyventojams perduoti maisto ir virtuvės atliekoms rūšiuoti skirtas priemones.“
Pasak jos, negavusieji kibirėlių turėtų patys kreiptis į bendrovę „Panevėžio specialus autotransportas“.
„Galima paskambinti mums telefonu ir konsultantė išsamiau paaiškins, kaip atsiimti kibirėlį“, – patikino.
Anot J. Indulytės, šiuo metu išdalinta daugiau nei 33 000 rūšiavimo kibirėlių iš 44 000 įsigytų. O rudos spalvos konteineriai maisto atliekoms atsiras kiekvienoje aikštelėje.
Iš viso planuojama pastatyti 191 rūšiavimo konteinerį. Dar 7 580 konteinerių bus išdalyta individualių namų gyventojams.
Panevėžiečiai, pastebėję daugiabučių kiemuose statomus naujus konteinerius maisto atliekoms, susigriebė ne visi gavę kibirėlius šioms rinkti.
Dalis panevėžiečių nustebo, kad virtuvės atliekoms rūšiuoti jie gavo tik kibirėlius.
Nors primygtinai prašoma virtuvės atliekas dėti į maišelius ir sandariai juos užrišti, kad šiltomis dienomis kuo mažiau sklistų nemalonus kvapas nuo konteinerio, į rūšiavimo komplektą maišeliai atliekoms, skirtingai nei sostinėje, Panevėžyje neįėjo.
Kaip paaiškino miesto Savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Taučikienė, Panevėžys pasirinko kiek kitokį maisto atliekų rūšiavimo modelį nei vilniečiai, todėl ir tam skirtos priemonės kitokios.
„Vilnius pasirinko dalinti maišelius todėl, kad neturi atskiro konteinerio, į kurį būtų galima mesti tik maisto ir virtuvės atliekas. Visos šios atliekos, sudėtos į oranžinius maišelius, metamos į mišrių komunalinių atliekų konteinerį. Mechaninio ir biologinio apdorojimo įrenginiuose tuos maišelius pagal spalvas atskiria“, – koks maisto rūšiavimo mechanizmas veikia sostinėje, paaiškino R. Taučikienė.
O Panevėžys nusprendė maisto atliekas rinkti ir mesti į atskirus, tik tam skirtus kibirėlius ir konteinerius. Tad ir naudoti galima bet kokį maišelį – plastikinį ar popierinį. Skatinant tvarumą, rekomenduojama naudoti susikaupusius buityje maišelius.
„Kadangi pas mus virtuvės atliekoms skirta atskira linija, leidžiame naudoti bet kokį maišelį. Jų nebūtina pirkti – dažnai tokių turima namuose. Visi maišeliai bus praplėšiami ir atskiriami nuo biologiškai skaidžių atliekų“, – paaiškino R. Taučikienė.
Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro (PRATC) direktoriaus Gintauto Ulio teigimu, jau artimiausiomis dienomis turėtų būti patvirtintas veiklos leidimas ir bus galima Dvarininkų kaime esančiame sąvartyne paleisti maisto atliekų rūšiavimo liniją.
Planuojama, kad perdirbamų maisto atliekų kiekiai turėtų augti palaipsniui – žmonėms dar reikės laiko priprasti prie šios naujovės. Tuo labiau kad išdalintos ne visos rūšiavimo priemonės.
„Rajonuose rūšiavimo priemonės pasiekė jau visus, o miestas dar planuoja dalyti individualių namų gyventojams. Todėl kiekiai keisis, bet daugiausia galėtų būti iki keturių tonų per metus“, – prognozuoja PRATC direktoriaus.
Atliekų maišeliai, patekę ant rūšiavimo linijos, bus pradraskomi įrenginio, bet juos iškratyti, anot G. Ulio, jau reikės žmogiškųjų resursų. Tada būgnai atliekas išsijos ir visos priemaišos keliaus į rūšiavimo kabiną.
Kitas etapas bus dujų pašalinimas ir fermentavimo tuneliai. Galiausiai – brandinimas, kad būtų gaunamas galutinis produktas kompostas.
Visas šis procesas gali trukti iki pusės metų.
„Žinoma, galutinis produktas privalės atitikti visus kompostui keliamus reikalavimus, kad galima būtų naudoti įvairioms reikmėms. Aplinkai tvarkyti jis tikrai puikiai tiks, bet jeigu kalbama apie augalų auginimą, galbūt jį reikėtų kuo nors pastiprinti, pridėti durpių ar kitų komponentų“, – kuo virs panevėžiečių maisto atliekos, pasakojo G. Ulys.
Pasak PRATC direktoriaus, jeigu per metus pavyktų surinkti 4 000 tonų virtuvės atliekų, lygiai tiek pat sumažėtų atliekų mišriuose konteineriuose. Į Panevėžio regiono sąvartyną per metus atkeliauja apie 40 000 tonų mišrių atliekų.
„Tie keli tūkstančiai kardinalių pokyčių neatneš, bet tai turės įtakos pačių atliekų kokybei. Kai mišriuose konteineriuose bus mažiau šlapių atliekų, keisis visų atliekų struktūra. Tai irgi teigiamas veiksnys“, – pabrėžia G. Ulys.
Kaip pažymi pašnekovas, atliekų rūšiavimo procesas vis dar apaugęs mitais, kuriais tarsi bandoma pasiteisinti, kodėl nerūšiuojama. Bet praktika rodo, jog žmonėms tiesiog reikia laiko priprasti.
„Pavyzdžiui, matome, kad tekstilės atliekų kiekiai nuolat auga, atsiranda nauji rūšiavimo įpročiai ir supratimas, kodėl reikia tai daryti, – ypač kai gyventojai pamato, kad nauda iš tiesų yra. O ir kiekvienas geriau jaučiasi, kai prisideda prie atliekų rūšiavimo. Žinoma, be galo svarbūs yra ir atliekų tvarkymo kaštai, kad mokesčiai už atliekų tvarkymą taip greitai neaugtų“, – sako G. Ulys.
