P. Židonio nuotr.

Genijus, išėjęs pasivaikščioti su šunimi

Genijus, išėjęs pasivaikščioti su šunimi

„Buvau apsimetęs kūdikiu, mažu berniuku, paukščiu – ir paukščio akimis žiūrėjau į Lietuvą. Buvau apsimetęs didžiausiu Lietuvos poetu. Dabar norėčiau būti savimi“, – tai kelios poeto Sigito Gedos eilėraščio nuotrupos.

Šis eilėraštis nuskambėjo G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje atidarant fotografijų parodą „Sigito Gedos veidai“. Nuotraukose jis – ir jaunas vyras, tėvas, ir vienas iš didžiausių šalies poetų, ir žmogus, išėjęs pasivaikščioti su šunimi.

Kelias per gyvenimą

Paroda „Sigito Gedos veidai“ – tai šio poeto, vertėjo, eseisto, taip pat žurnalisto, kurio pavardė įrašyta į Lietuvos žurnalistikos enciklopediją, daugybės premijų bei valstybinių apdovanojimų laureato kelias per gyvenimą.

Kelias nuo jaunystės į senatvę, į brandą, galiausiai – ir į amžinybę.

Nuotraukose sustabdytos akimirkos, kuriose jaunas poetas su žmona Vida ir sūnumi Šarūnu, toks pat jaunas – Rašytojų sąjungoje bei Universiteto, kurį jis baigė, gatvėje. Dar vienoje nuotraukoje poetas su žmona Vida ir dukra Uršule (manoma, kad konfliktas su dukterimi priartino tuomet 65-erių S. Gedos mirtį).

Čia ir S. Gedos nuotrauka jo tėviškėje Pateruose, Lazdijų rajone, netoli Veisiejų. Joje poetas su tėvu Zigmu sėdi ant suolo prie tėviškės namo, šalia – sovietmečiu deficitiniu buvęs tranzistorius VEF.

Kitose nuotraukose poetas su kitu garsiu menininku Jonu Meku, taip pat su prezidentu Valdu Adamkumi prezidentūroje teikiant Nacionalinę kultūros ir meno premiją.

Tais metais S. Geda ėjo Nacionalinių kultūros ir meno premijų komiteto pirmininko pareigas.

Dar kitoje nuotraukoje poetas „nutrauktas“ sėdįs fotelyje namuose, o už jo – didžiosios Vilnijos krašto verbos. Yra nuotrauka, kur vienas šalies Persitvarkymo Sąjūdžio steigėjų S. Geda – Sąjūdžio suvažiavime, kitoje – poezijos vakare. Po viena užrašas: „Tą dieną lydėjome Kazį Bradūną į kapus.“

Ir dar vienoje – jau senstelėjęs poetas, dėvintis margaraštę striukę, išėjęs pasivaikščioti su šunimi.

Parodoje – šalies fotomenininkų užfiksuotas Sigitas Geda. P. Židonio nuotr.

Poeto 100-mečio nelaukė

Nuotraukų autoriai – garsūs Lietuvos fotomenininkai Antanas Sutkus, Romualdas Rakauskas, Ona Pajėdaitė, Romualdas Požerskis, Algimantas Aleksandravičius, Ramūnas Danisevičius, Arnoldas Barysas, Algimantas Kunčius ir kiti, mažiau žinomi fotografai. Jas surinko ir šią per Lietuvą keliaujančią parodą organizavo Tomas Ivanauskas – dailėtyrininkas, menotyros magistras, Fotomenininkų sąjungos narys. Anksčiau dirbęs Lietuvos Respublikos kultūros atašė Kinijoje ir Pietų Korėjoje, šiųmetį kovą jis laimėjo konkursą kultūros atašė pareigoms eiti Ukrainoje ir Sakartvele.

Be viso šito, T. Ivanauskas – ilgų nuotolių bėgikas, šią savaitę Vilniuje vykstant NATO viršūnių susitikimui nešęs okupantų sušaudytą Ukrainos vėliavą.

Šiemet S. Gedai būtų sukakę 80 metų. Pasak T. Ivanausko, šio poeto jubiliejus beveik nėra minimas.

„Ir tai buvo viena iš priežasčių surengti šią parodą. Žinia, buvo galima palaukti, kol poetui sukaks šimtas. Bet nelaukėme“, – ironizavo organizatorius.

Parodos rengėjui Tomui Ivanauskui poetas Sigitas Geda – neabejotinas genijus. P. Židonio nuotr.

Keliaujanti per Lietuvą

Parodą „Sigito Gedos veidai“ T. Ivanauskas pasakoja norėjęs surengti ir Veisiejuose, netoli kurių šis poetas gimė ir kur baigė mokyklą. Tačiau šio rajono vadovų bei bibliotekininkų atsakymas buvo neigiamas.

„Man paaiškino, kad jie turi savų nuotraukų“, – lazdijiškių nenoru nusistebėjo T. Ivanauskas.

Visgi Lazdijams S. Gedos veidų nepriėmus, nuotraukos jau apkeliavo Varėnos rajone esančius Marcinkonis, pačią Varėną, iš Dzūkijos buvo pervežtos į Žemaitijoje esančią Plungę, o dabar eksponuojamos Panevėžyje ir per Lietuvą keliaus toliau.

Parodos organizatorius S. Gedą įvardijo genijumi. Anot T. Ivanausko, iki S. Gedos Lietuva neturėjusi tokio didžio poeto, neturinti ir dabar.

„Turime daug poetų, jie kuria kiekvieno skoniui, tačiau kuriančių kaip Sigitas Geda nėra“, – mano parodos rengėjas.

Sigitas Geda apie kvankt

Kitąmet 80 metų sukaktų ir iš Panevėžio kilusiam, taip pat į amžinybę išėjusiam filosofui Arvydui Šliogeriui. Jiedu su S. Geda buvo bičiuliai.

Filosofas S. Gedą vadinęs kalbos vulkanu, pabrėžęs, kad kiekvienoje savo knygoje poetas vis kitoks, net vadinti S. Gedą poetu – per menka. S. Geda, anot A. Šliogerio, kalbos vergas.

Pats fotomenininkas T. Ivanauskas svarstė, jog nežinia, kodėl taip atsitinka, kad jam tenka rengti parodas žmonių, su kuriais nėra turėjęs artimų ryšių.

Su S. Geda gyvenimas jo nebuvo suvedęs. Nepaisant to, fotografijų paroda, atspindinti šio kūrėjo gyvenimą, keliauja po šalį.

Pristatant parodą „Sigito Gedos veidai“ parodytas Arūno Kulikausko filmas, susuktas S. Gedai viešint Niujorke pas Joną Meką.

Filmo pavadinimas: „Sigitas Geda apie kvankt“.

Filme – paties S. Gedos svarstymai, ar nėra kvaištelėjęs tas, kas į pasaulį žiūri kaip į pernelyg rimtą dalyką.

Galerija

 

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų