Kontaktai

Valstybės pažinimo centras

Numatytų prezidentinių apartamentų pertvarka į Valstybės pažinimo centrą su interaktyvia ekspozicija lankytojams apie valstybės sandarą ir dalyvavimo jos veikloje formas.

Plotas: 1 031 m².
Iniciatorė: Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Užsakovas: LR Prezidento kanceliarija.
Architektai: architektūros biuras „Processoffice“: Rokas Kilčiauskas, Marius Kanevičius, Vytautas Biekša, Sandra Šlepikaitė, Adelė Dovydavičiūtė, Eglė Matulaitytė, Dovilė Krikščiūnaitė, Olga Voišnis.

„Processoffice“ įkurtas 2007 m. iki tol sėkmingai bendradarbiavusių architektų Vytauto Biekšos, Roko Kilčiausko ir Mariaus Kanevičiaus. Biuras dirba urbanistikos, architektūros ir interjero srityse. 2016 m. atidarytas pagal „Processoffice“ ir Andriaus Skiezgelo biurų projektą rekonstruotas Latvijos nacionalinis dailės muziejus tapo ligšiol žinomiausia biuro profesine sėkme. Projektą Lietuvos architektų sąjunga nominavo tarptautiniam L. Mies Van Der Rohe konkursui.

www.processoffice.lt

Galerija

Pripažinkime – juk daugelis iš mūsų, vedžiodami užsienio svečius po Vilniaus senamiestį, sau manome: na, taip, nelabai įspūdinga ta mūsų Gedimino pilis, Valdovų rūmai – netikri, bet ką darysi, o nacionalinė dailės galerija – nedidukė… Bet juk tai mūsų, svečiai savo sąmonėje įves atitinkamą koeficientą ir tikrai girs. Trokštame būti pagirti ir gardiname kiekvieną savo pasakojimo sakinį žodeliu „very“ netaupydami.

To naujajam Valstybės pažinimo centrui nereikia. Istorija čia pristatoma kaip faktas, paprastai ir įtaigiai, simboliais ir triukais, Z kartai priimtinais lygiai taip pat, kaip ir, tarkim, S kartai, jei tokia buvo. Retrogradiškas čia tik pats pavadinimas, savo patosu disonuojantis su ramia ir kartu žaisminga interjero atmosfera.

Šilti, tačiau geometriškai preciziški faneriniai kontuaro, laiptų, poilsio baldų inkliuzai, ryškios akcentinės sienų plokštumos, moderni informacijos grafika, net anamorfinis Georgesʼo Rousseʼo stiliumi įkomponuotas žodis „susitarimo“ – kiekvienas atskirai nebūdami naujovė ar atradimas, kaip visuma tiksliai pataiko atsakyti į kausimą, ar Lietuvos muziejai gali būti kitokie, nei XX amžiuje. Taip! Kartu interjeras išlieka dalykiškas ir neutralus, o jo elementų medžiagiškumas nerodo pretenzijos oriai senti kartu su eksponatais.

Tai, kad užsakymas suprojektuoti muziejų Prezidentūroje atiteko „Processoffice“, pagarsėjusiems konceptualiais ir netradiciškais, tačiau visuomet inteligentiškais sprendimais, yra visų mūsų sėkmė. Turime muziejų, kuris kartu su numatytais objektais eksponuoja pasaulio interjero dizaino dabartį.

Gal šiek tiek net ateitį.