Kaip gyvena „čipuotas“ žmogus?

Nors pasibaigus COVID-19 pandemijai kalbos apie masinį žmonių „čipavimą“ vakcinomis pasitraukė į savotišką „Facebooko“ uždarų grupių pogrindį, pati sąmokslo teorija turi netikėtą tęsinį.

2024 metų sausio pabaigoje Elono Masko įkurtos bendrovės „Neuralink“ specialistai į 29 metų Nolando Arbo smegenis implantavo lustą, skirtą valdyti kompiuterio pelę pasitelkiant minties galią. Praėjus kuriam laikui po operacijos buvo pranešta, kad pacientas sveiksta, o jo smegenų neuronai pradėjo sąveikauti su lustu.

Technologija, kuri suteikia naują būdą valdyti įrangą, vadinama „Telepathy“. Ir pavadinimas ne veltui siejamas su telepatiniais sugebėjimais – tam tikra prasme technologija skaito žmogaus mintis.

Šiandien pirmasis „Neuralink“ pacientas gali nesunkiai žaisti šachmatais kompiuteriu ir atlikti daugybę kitų užduočių, kurioms anksčiau prireikdavo kitų pagalbos.

Tačiau neseniai iškilo didelė problema – staiga pradėjo atsiskirti smegenis ir lustą jungiantys elektrodai.

Gedimai galvoje

Mokslinio leidinio „IFL Science“ autoriai neseniai prabilo apie šią bėdą pateikdami nuorodą į oficialų „Neuralink“ tinklaraštį.

Įmonės smegenų implantas su smegenų žieve jungiasi naudodamas daugiau nei 1000 elektrodų, o jie sujungti į 64 žmogaus plauko storio vijas. Iš pradžių visos sėkmingai prisitvirtino prie smegenų, bet paskui kelios kažkodėl atsijungė.

Nereikia nė sakyti, kad tai sukėlė rimtų pasekmių. Dėl prasto smegenų ir kompiuterio ryšio tiriamasis N. Arbo pelės žymeklį ekrane valdė daug prasčiau, nei jau buvo įpratęs.

Pakartotinė koreguojamoji operacija rizikinga, ypač turint omenyje, kad ją, kaip ir pirmąją, atliktų specialus robotas.

Bendrovė netgi norėjo pašalinti lustą, tačiau inžinieriai sugebėjo pakoreguoti sistemos veikimo algoritmą taip, kad ji pradėtų veikti greičiau net ir su likusiais elektrodų junginiais.

„Neuralink“ ekspertai matuoja kompiuterio pelės valdymo greitį ir tikslumą bitais per sekundę (BPS). Praėjus kelioms dienoms po operacijos šis rodiklis siekė 4,6 BPS, o patobulinus algoritmą pakilo iki 8 BPS. Ekspertai mano, kad ateityje Nolanas galės valdyti kompiuterio pelę dar greičiau ir tiksliau.

Jis netgi tikisi, kad šiuo atžvilgiu gali įveikti žmones, kurie pelę laiko ranka – rankiniu būdu valdant žymeklį tikslumas ir greitis vertinami 10 BPS.

Pirmasis pasaulyje veikiantis smegenų implantas.

Nauja viltis ligoniams

„Neuralink“ lustas iš dalies sugedo, bet problemą pavyko išspręsti ne chirurginiu būdu. Ir gedimas niekuo nėra keistas. Keisčiau būtų, jei tokia naujoviška technologija iš karto veiktų be problemų.

Šiuo metu, remiantis įrašu oficialiame „Neuralink“ tinklaraštyje, N. Arbo sekasi puikiai.

Naudodamas minties galią, jis gali žaisti ne tik asmeniniu kompiuteriu, bet ir žaidimų konsole „Nintendo Switch“. Taip pat vyras valdo prijungtus prie jo kompiuterio kitus įrenginius.

Jis naudojasi elektronika bet kurioje padėtyje: sėdėdamas, gulėdamas ir net ant šono. Jo gyvenimas tapo pastebimai lengvesnis, nes prieš tai jam buvo reikalingas specialus prietaisas burnoje, kuriuo jis valdė kompiuterį, ir tai darydamas turėjo sėdėti tiesiai, beveik nejudindamas galvos. Dabar, kai jo smegenyse tiesiogine prasme įmontuota įrangos valdymo minties galia technologija, žmogus tapo savarankiškesnis.

Kiekvieną darbo dieną Nolandas susitinka su „Neuralink“ darbuotojais ir atlieka testus.

O savaitgaliais „Telepathy“ funkcijomis naudojasi pats, be jų pagalbos.

Kartais tai vyksta 12 valandų per dieną, daugiau nei darbo dienomis.

Tik 2024-ųjų kovo pirmoje pusėje vyras buvo daug mažiau aktyvus – būtent šiuo laikotarpiu jo smegenyse atsikabino elektrodai.

Šiuo metu „Neuralink“ specialistai žmogų moko tik naudotis kompiuterio pele.

Ateityje įmonė tikisi patobulintą lustą implantuoti kitiems žmonėms, kad šie mintimis galėtų valdyti protezuojamas rankas, vežimėlius ir kitą įrangą.

Dėl šios technologijos žmonių su negalia gyvenimas gali tapti daug lengvesnis.

Smegenų ir kompiuterio sąsają kuria ne tik E. Masko įmonė.

Didelės sėkmės šiuo klausimu sulaukė ir Kinijos bendrovė „Synchron“, gavusi turtingiausių pasaulio žmonių – Džefo Bezoso ir Bilo Geitso – paramą. Jos sukurtas „Neural Electronic Opportunity“ lustas nėra implantuojamas tiesiai į smegenis, o įdiegiamas per Jungo veną.

Lenktynės, kurias turėtų laimėti ne tik negalią turintys žmonės, bet ir visa žmonija – prasidėjo.

Ir gali būti, kad 2186 metų „Vikipedijoje“ bus įrašyta, jog šiais metais buvo žengtas pirmas žingsnis kompiuterinio žmogaus nemirtingumo link.