-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Keliaujantieji A. Jakšto gatve nejučia sulėtina žingsnį ties 10-uoju numeriu pažymėtu daugiabučiu. Akį patraukia kaskados nuo palangių svyrančių žiedų, namą supantys ištaigūs gėlynai.Nėra ko stebėtis, kad Panevėžio savivaldybės paskelbtame gražiausios aplinkos konkurse šįmet panevėžiečiai šiam namui skyrė daugiausia balsų.
Pagrindinė spalvingo rojaus kampelio Nevėžio pakrantėje puoselėtoja, Senvagėnų daugiabučio bendrijos pirmininkė Janina Jasiūnienė pasakoja jį kūrusi ne viena. Pagal nerašytą taisyklę kiekvieno iš keturių butų gyventojai turi savo prižiūrimus plotelius – tik labiausiai nuo gatvės matomame darbuojasi pati.
Dabartine aplinka A. Jakšto gatvės 10-ojo namo bendruomenė džiaugiasi vos antri metai. Kai suaugs neseniai pasodinti augalai, grožio bus dar daugiau.
Kaip ir prie dažno daugiabučio, anksčiau čia irgi buvęs gėlynas. Tačiau jau senas, netekęs estetinės išvaizdos, gyvatvorės užgožtas. Kai remontuojant gatvę ir toji smarkiai nukentėjo, nuspręsta: atėjo laikas pokyčiams.
„Gyvename miesto centre, o Panevėžys taip pasipuošė, išgražėjo. Norėjosi ir mums neatsilikti“, – šypsosi J. Jasiūnienė.
Įspūdingos aplinkos daugiabučio bendrijos pirmininkė Janinai Jasiūnienė džiaugiasi, kad idėjai puoštis pritaria visi kaimynai. Gyventojai išgražino net ir praeivių akims nematomus kampelius. G. KARTANO nuotr.
Bendrijos pirmininkė džiaugiasi, kad sumanymui puoštis pritaria visi kaimynai ir tvarkosi neraginami. Visą daugiabučio aplinką išgražino – net ir tą, kurios praeivių akys nemato.
Kad didžioji dalis augalų pirkta už bendrijos lėšas, irgi niekas neprieštaravo. Tačiau už pavienius žaliuosius augintinius J. Jasiūnienė prisipažįsta kartais sumokanti ir iš savų – neatsispiria grožio pagundai.
„Myliu augalus. Mane visą gyvenimą traukė estetika ir grožis. Dabar atsirado galimybės tuo užsiimti, nes turiu daugiau laisvo laiko“, – akimis gėlyną glosto šeimininkė.
Sumanymų J. Jasiūnienė pasisemia ir kelionėse – idėją namo palanges puošti pelargonijų loveliais parsivežė iš Šveicarijos.
Dar viena iš svetur nusižiūrėta idėja – pagal gatvę susodinti įvairiaspalviai margeniai.
„Pernai buvau Amerikoje, – pasakoja panevėžietė. – Ten šie augalai labai populiarūs, ypač prie vandens, prie jachtų klubų labai gražiai atrodo.“
G. KARTANO nuotr.
Nors daugiabučio gėlynų priežiūra – J. Jasiūnienės hobis, moteris neslepia, jog prieš jo imantis pirmiausia reikėjo žinių.
„Aš didžiąją gyvenimo dalį dirbau pedagoginį darbą ir suvokiu, kad be žinių – nė krust, – sako. – Tuo greitai įsitikinau, kai niekaip nesisekė sutvarkyti pavėsyje po beržais esančio ploto. Visi man sakė – niekas čia neaugs. Bet domėjausi, ką daryti, ir visgi tam tikrų priemonių radau. O dabar matosi rezultatas – ir paunksnėje galima kažką užauginti!“
Aplinkos puoselėtoja ir vidury nakties prikelta galėtų išvardyti, kiek ir kokių augalų supa jų daugiabutį – atsipirko visi seminarai, kuriuose dalyvaudavo per pandemiją.
„Gyvename miesto centre, o Panevėžys taip pasipuošė, išgražėjo. Norėjosi ir mums neatsilikti.“
J. Jasiūnienė
Vienas geriausių juose išgirstų patarimų, anot J. Jasiūnienės, buvo toks: kiekvieną gėlyną reikia pirmiausia suplanuoti. Ir augalus jam pirkti ne spontaniškai, o pagal planą.
„Reikėjo tuos augalus įvardyti ir susidėlioti, kur kuris augs“, – gėlyną panevėžietė pasakoja dėliojusi it mozaiką iš dešimčių pavadinimų.
„Dabar, jei skaičiuotum augalus vienetais, pamestum ir skaičių, o skirtingų rūšių turime apie septyniasdešimt“, – neslepia pasididžiavimo.
G. KARTANO nuotr.
J. Jasiūnienė neneigia buvus skundų, kad, panaikinus senąją gyvatvorę, kiemas pernelyg atsivėrė, neteko dalies privatumo, tačiau ji to nebijo.
Atvirkščiai – bendruomenės pirmininkei smagu, kad praeiviai sustoja pasigrožėti.
Nors Gražiausios aplinkos konkurse daugiabutis, pasak gėlininkės, dalyvavo be didelių lūkesčių, priimti tokį sprendimą paskatino ir iš praeivių girdimi klausimai – ar tai nėra gražiausias mieste tvarkomas kiemas?
„Nesame, bet gal kada nors būsime“, – praeiviams nusišypsodavo J. Jasiūnienė.
Toks dėmesys puoselėjamai aplinkai malonus ir suteikia didelę motyvaciją toliau puošti aplinką.
Bendrijos pirmininkė neslepia neretai sulaukianti ir klausimo, ar nenusibosta ravėti.
„Aš neraviu nuo ryto iki vakaro. Nueinu, kažką išraunu, pasigrožiu, surenku nubyrėjusius žiedus. Šiemet kasdieniu darbu tapo laistymas“, – pasakoja J. Jasiūnienė.
G. KARTANO nuotr.
A. Jakšto gatvės 10-ojo namo gėlynas nuolat keičiasi. Nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens čia visa kas nors žydi.
„Nereikia pirkti daug vienmečių augalų, nebent labai nedaug tarpams užpildyti. Daugiamečiai plečiasi, juos galima pasidauginti. Aš jau dabar matau, kad kai ką galiu išplėsti“, – planuoja gėlininkė.
Daug augalų sodinukų išdalinanti ir praeiviams. Tiesiog padėdavo maišelius su jais, kad žmonės pasiimtų.
„Labai smagu, kad gėlynu domisi ir vyrai, jaunimas. Mums kažkaip atrodo, kad darželis tarsi moterų puošmena, o ne vyrų, bet ir jiems tokie dalykai įdomūs“, – pabrėžia J. Jasiūnienė.
Ir pati sulaukia pasiūlymų padovanoti kokio nors augalo atžalų, tačiau neskuba priimti.
„Reikia galvoti, kur jį padėsiu, juk negalima bet kur sodinti. Augalas turi derėti prie kitų“, – aiškina žinovė.
Šiek tiek augalų – miškinę dedešvą, rusmenę – užsiaugina ir iš sėklų.
„Labai patiko rusmenė – dvimetis augalas. Šiemet dar nežydi, tačiau kitais metais turėtų išsiskleisti visu grožiu“, – jau laukia J. Jasiūnienė.
Jos gėlyną puošia ir daug senųjų augalų: bijūnas, šilokai, rudeniniai astrai, vilkdalgiai, japoninės plukės. O vadinamosios močiučių gėlės piliarožės siekia net antrą daugiabučio aukštą.
