-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Dažnai tiksinčia bomba vadinama aortos aneurizma, aptikta laiku, efektyviai gydoma ir netampa baisiu nuosprendžiu.
Juolab kad Respublikinė Panevėžio ligoninė įsigijusi modernią diagnostikos ir gydymo įrangą, taiko inovatyvias metodikas, čia dirba puikūs savo srities specialistai, žinomi ir Baltijos šalyse bei Europoje.
Pilvo aortos aneurizma yra dalies aortos išplatėjimas. Pernelyg išsiplėtusi, ji gali sutrūkinėti ir sukelti pavojingą gyvybei kraujavimą. Aneurizmos efektyviausiai gydomos nelaukiant, kol atsiras įtrūkimų. Todėl šios ligos prevencija ypač svarbi.
Medikai rekomenduoja profilaktiškai atlikti pilvo aortos aneurizmos tyrimus echoskopu, ypač rūkantiems vyrams, vyresniems kaip 55 metų, turintiems antsvorio arba aukštą kraujospūdį, mažai judantiems, kurių šeimoje yra ar buvo sirgusių aortos aneurizma, bei turintiems kitų širdies ir kraujagyslių ligų.
Respublikinės Panevėžio ligoninės Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas, dr. Andrius Pranculis sako, kad tokios prevencinės akcijos nuostabios tuo, jog paskatina ateiti išsitirti ir gerai besijaučiančius. Ne veltui aortos aneurizma vadinama tyliąja žudike. Jai plyšus išgyventi sudėtinga.
„Įsivaizduokite, plyšta didžiausia organizmo kraujagyslė ir kraujas išsilieja į organizmą“, – atkreipia dėmesį gydytojas.
Ši liga ilgai apie save nepraneša.
Dr. A. Pranculio teigimu, kai kraujagyslės spindis susiaurėja, trūksta kraujo, žmogus greitai tą pajaučia. Aneurizmos atveju spindis plečiasi, kraujo gaunama pakankamai, gresiančios nelaimės požymių beveik nėra, o liga progresuoja.
„Kai kraujagyslė pasiekia tam tikrą laipsnį, tiesiog plyšta. Kaip pučiant balioną – pasiekus tam tikrą tempimo lygį, jis sprogsta“, – aiškina medikas.
Pasak dr. A. Pranculio, į prevencines akcijas paprastai ateina besirūpinantieji savo sveikata. Jis ragina kilus įtarimų nebijoti pasitarti su medikais. Tačiau dalis žmonių net nenori pripažinti sergantys. Respublikinėje Panevėžio ligoninėje per metus atliekama apie 30 aortos stentavimo procedūrų, nors galėtų būti atlikta kelis kartus daugiau – apie 100.
„Mūsų ligoninė yra viena daugiausia Lietuvoje padarančių šių operacijų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų. Ir vis tiek tai nėra pakankamai. Baisiausia, kai pacientui diagnozuojama liga, pasakoma, kad ateitų gydytis, o jis dingsta. Po kurio laiko sužinai, kad neišgyveno“, – apgailestauja dr. A. Pranculis.
Mediko teigimu, ignoruojant ligą, elgiamasi labai lengvabūdiškai.
Kad žmogaus gyvybė netikėtai nenutrūktų, tereikia iš anksto pastebėti, jog aorta pakitusi, ir imtis priemonių. Standartiškai per kelias savaites viskas sutvarkoma ir žmogus mirtino pavojaus išvengia.
Anot A. Čepkausko, laiku nustačius ligą, Respublikinėje Panevėžio ligoninėje taikomas naujausias pilvo aortos aneurizmos gydymo būdas – stentavimas. P. Židonio nuotr.
Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vedėjas Arūnas Čepkauskas sako, kad šios ligos negydymo pasekmės labai skaudžios – dažna mirtis.
Laiku nustačius ligą, Respublikinėje Panevėžio ligoninėje taikomas naujausias pilvo aortos aneurizmos gydymo būdas – stentavimas. Atliekant šią procedūrą apsieinama su minimalia narkoze, trukmė nėra itin ilga, o rezultatai – geri.
A. Čepkausko teigimu, per tokias prevencines akcijas galima aptikti dar neišaiškintų ligos atvejų ir laiku pradėti gydymą.
„Labai svarbu žinoti apie savo ligą. Pacientų su plyšusia aorta pasitaiko vis rečiau ir rečiau. Tai mus džiugina, nes planinis darbas duoda labai gerus rezultatus“, – sako Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vedėjas.
Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriaus pavaduotojas medicinai Mindaugas Vaitkus džiaugiasi, kad atslūgus pandemijai įstaiga vėl gali, kaip ir anksčiau, kviestis gyventojus į prevencines akcijas.
„Dažniausiai ligą pajaučiame, kai ji jau įsisenėjusi. Todėl visada kviečiame išsitirti, o gal jau yra pradžia, gal galima viską greitai pakeisti ir nereikės net vaistų ar gydymo stacionare“, – sako M. Vaitkus.
Į ligoninėje surengtą prevencinę akciją atvykęs panevėžietis Juozas pasakojo jokių nusiskundimų net nejaučiantis ir nelabai įsivaizduojantis, kokie jie.
„Net nežinau, kur ta aorta“, – gūžčiojo Juozas.
Po tyrimo vyras džiaugėsi: medikai jokių pakitimų neaptiko.
Panevėžiečiai Felicija ir Povilas išsitirti aortos atėjo irgi pirmą kartą, tačiau apie klastingą ligą yra girdėję.
„Marti pasiūlė pasitikrinti“, – prisipažino Felicija.
Sutuoktinis jai pritarė, kad nors abu nieko nejaučia, tačiau būdami pensininkai turi laiko rūpintis sveikata.
„Tokia akcija reikalinga. Padarys tyrimą ir dar nemokamai. Išsitirsime, kad gydytojai nesakytų: o kur anksčiau buvai, kodėl nesikreipei?“ – vienas per kitą kalbėjo sutuoktiniai.
Profilaktiškai pasitikrinti aortos atėjusi Birutė pasakojo niekuo nesiskundžianti. Visgi, anot jos, būtų neprotinga praleisti galimybę būti apžiūrėtai medikų.
