-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Mokslininkai eilinį kartą prašo liautis kaitaliojus laiką į vasaros ir žiemos. Jų įspėjimu, laikrodžių sukiojimas daugina vėžio atvejų, eismo įvykių ir problemų dėl miego. Ar bereikia svaresnių argumentų tokios praktikos atsikratyti?Sekmadienio naktį – iš kovo 30-osios į 31 dieną – trečią valandą ryto vėl pasuksime laikrodžius valanda į priekį. Daugelio, bijančių ir pagalvoti apie prarasimą miego valandą, nevilčiai. Tad jeigu manote, jog daryti tą kiekvieną pavasarį – nereikalinga kankynė, nesate vieni.
Garsiausi mokslininkai ir tie kartoja, kad ilginant dieną net viena valanda galima sulaukti masinių pasekmių. Ir visai ne teigiamų.
Nuo dažnesnių vėžio atvejų iki didesnės avarijų gatvėse tikimybės, laiko kaitaliojimas esą padaro daug daugiau žalos, nei tik atima brangų miegą.
Konkrečiai Surėjaus universiteto Anglijoje specialistai teigia, jog chronobiologijos požiūriu pavojingiausias yra vasaros laiko įvedimas – ar darytume tą kiekvieną pavasarį, ar sykį ir visiems laikams.
Europoje nuo 8-ojo dešimtmečio išplitęs įprotis pavasarį ir rudenį sukti laikrodžių rodykles valandą į priekį arba valandą atgal turėjo, kaip visiems atrodė, gerą motyvą. Kad darbo dienos būtų ilgesnės, turėtume daugiau šviesiojo paros meto.
Vasaros ir žiemos laiko šalininkai turėjo ir daugiau argumentų: neva sumažėja nusikalstamumas vakarais, automobiliai keliuose partrenkia mažiau laukinių gyvūnų.
Tačiau mokslininkai pastaraisiais metais vis garsiau tvirtina priešingai. Anot jų, laikrodžių sukiojimas ne tik baisingai nepatogus, bet ir žalingas sveikatai tiesiogine to žodžio prasme.
Didžiausia ir akivaizdžiausia neigiama permaina – tai, kad su pavasariniu rodyklių persukimu netenkame valandos nakties miego ir esame priversti anksčiau keltis.
Aišku, blogiausia, kas daugumai žmonių dėl to nutinka, – tai kelias dienas juntamas nuovargis. Truputį didesnis nei įprastai, bet labai greitai praeinantis.
Tačiau kai visa šalis vieną rytą nubunda neišsimiegojusi, be pasekmių tai nepraeina.
Vienas tyrimas parodė, kad pirmadienį po laiko persukimo suintensyvėja „klajojimas“ kibernetinėje erdvėje. Tai yra darbuotojai daugiau laiko praleidžia naršydami internete dėl su darbu nesusijusių dalykų.
Kito tyrimo, atlikto 2016-aisiais JAV, rezultatais, tą nelemtą pirmadienį teisėjai teisiamiesiems skiria maždaug 5 procentais griežtesnes bausmes.
Bet kur kas labiau nerimauti reikėtų dėl to, kad po vasaros laiko įvedimo apytikriai 6 procentais išauga mirtinų eismo įvykių rizika.
Amerikiečiai yra skaičiavę, kad kasmet jų šalyje būtų galima išvengti 28 mirtimi pasibaigiančių avarijų – jei tik būtų atsisakyta laiko sukiojimo.
Pavasarinis laikrodžių persukimas, pasak chronobiologų, yra žalingiausias mūsų sveikatai ir gerovei.
Prarastas miegas gali turėti daug neigiamų pasekmių, bet rimčiausios iš jų – padidėjusi širdies ir kraujagyslių sistemos ligų ir savižudiškos elgsenos grėsmė.
Dar dienomis, kai keičiasi laikas, didėja mirtingumas.
Ir visa tai, mokslininkų tvirtinimu, susiję su ta viena neišmiegota valanda.
Britanijos miego draugija įsitikinusi, kad visų mūsų sveikatos labui būtina vėl įvesti standartinį laiką.
Po vasaros laiko įvedimo apytikriai 6 procentais išauga mirtinų eismo įvykių rizika.
Visos tos kalbos, kad žmogaus kūnas turi savo vidinį laikrodį, jau seniai įrodyta, nėra tuščios. Cirkadiniai, arba paros, ritmai vadovauja viskam: kada mes valgome, kada miegame, kada būdraujame ir kada geriausiai dirba mūsų smegenys.
Ir viskas būtų puiku, jei ne vienas nesutapimas: nors saulės para trunka 24 valandas, kūno ritmo cilas paprastai yra šiek tiek ilgesnis.
Tai reiškia, kad žmogus, gyvenantis tamsoje, natūraliai nubus kiekvieną dieną vis vėliau, nes jo biologinis laikrodis išsiderina ir nebesutampa su saulės para.
Mums pavyksta suvaldyti savo vidinius laikrodžius tik dėl ryškios saulės šviesos dozės kiekvieną rytą – būtent ji grąžina mus į 24 valandų ritmą.
Kadangi laiko sukiojimas atima iš mūsų rytinės šviesos valandas, dalis žmonių netenka to kasdieninio „perkrovimo“, reikalingo vidiniam laikrodžiui sukalibruoti.
Todėl cirkadinių ritmų požiūriu, šuoliavimo nuo žiemos iki vasaros laiko ir atgal reikėtų atsisakyti.
Įrodymų (nors kartais vis dar ginčytinų), kad išsiderinę saulės ir mūsų kūno ritmai gali daryti rimtą ilgalaikį poveikį sveikatai, vis daugėja. Tėra viena bėda: tiriant, kaip laikrodžių sukiojimas veikia žmogaus organizmą per ilgą laiką, nėra sukaupta labai daug duomenų iš tų laikų, kai pasauliui žiemos ir vasaros laikas neegzistavo.
Patikimiausia informacija, kurią gali remtis šiuolaikiniai mokslininkai, – individų, gyvenančių skirtingose tos pačios laiko juostos pusėse, sveikatos duomenys.
Britai specialistai nustatė, kad vakarinėje juostos pusėje gyvenantys žmonės yra prastesnės sveikatos nei rytinės gyventojai. Priežastis – didesnis skirtumas tarp to, ką „rodo“ saulė ir jų laikrodžiai.
Mokslininkų išvadomis, gyvenimas vakarinėje laiko juostos pusėje didina leukemijos, skrandžio ir plaučių, krūties vėžio bei kitų onkologinių ligų riziką. Be to, žmonės ten gyvena trumpiau, dažniau kenčia dėl nutukimo ir diabeto. Jie netgi mažiau uždirba.
Kadangi toks neatitikimas – tarp rytinės ir vakarinės vienos laiko juostos pusės – labai artimas tam, kurį patiriame po laikrodžių rodyklių persukimo valandą į priekį, dalis mokslininkų įsitikinę, jog vasaros laiko įvedimas gali turėti panašų poveikį žmonių sveikatai.
Tiesa, yra ir mokslininkų, manančių, jog laiko keitimo žala sveikatai yra dar apčiuopiamesnė.
Molekulinės virusologijos ekspertų aiškinimu, tokie sukrėtimai kaip vasaros ar žiemos laiko įvedimas gali mažinti atsparumą ligoms.
Įvairūs modeliai, sudaryti dirbant su gyvūnais, rodo, kad sutrikdžius cirkadinius ritmus sunkėja kai kurių infekcinių ligų, tokių kaip A tipo (kiaulių) gripo ar pūslelinės, eiga.
Nors dar reikia atlikti daugiau tyrimų ir patikrinti, ar tas pats nutinka ir žmonėms, ne tik gyvūnams, jau dabar žinoma, kad organizmo vidinis laikrodis gali paveikti tiek virusų dauginimąsi, tiek imuninės sistemos atsaką į infekcijas.
Tad nenuostabu, jog ir virusologai prisideda prie cirkadinius ritmus bei miegą tyrinėjančių mokslininkų, iš esmės sutariančių, jog kad ir kokie būtų vasaros ir žiemos laiko įvedimo privalumai, potenciali žala žmonių sveikatai ir gerovei juos nusveria.
