-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Miesto Muzikinio teatro scenoje nusileis kraštiečio kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus „Strazdas – žalias paukštis“.
Operą-poemą šiame teatre pirmą kartą kuria režisierius Jonas Vaitkus.
Kūrinys žiūrovams buvo pristatytas Kauno dramos teatro scenoje dar 1984 metais, tačiau pirmą kartą opera-poema, atskleidžianti subtilaus poetinio žodžio galias ir tautos istorijos dramas, skambės gyvai.
Kiekvienas operos-poemos kūrėjas ar aktorius, prisiliečiantis prie kūrinio, išeina su naujomis pamokomis, įžvalgomis ir naujais kūrinio pajutimais.
Žymus lietuvių teatro ir kino režisierius, teatro pedagogas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Jonas Vaitkus teigia, kad spektaklis „Strazdas – žalias paukštis“ jam reiškia daug.
Visų pirma – tai Sigitas Geda, antra – Bronius Kutavičius, trečia – šis pastatymas jam jau trečiasis, tačiau pirmas kartas, kai stato spektaklį su orkestru, su choru ir solistais.
„Ankstesniame pastatyme Kauno dramos teatre gyvai dainavo tik solistai, buvo naudojami iš anksto parengti garso įrašai. Žvelgiant iš laiko perspektyvos, visuomenė keičiasi, bet opera-poema „Strazdas – žalias paukštis“ lieka aktuali ir šiandien. Pagrindinis veikėjas Strazdas yra kūrėjas, nedalyvaujantis politinėse, ideologinėse situacijose. Jis stebi ir apgieda tai, ką mato, ką jaučia ir taip, kaip pats nori. Ne taip, kaip aplinka norėtų, kad jis giedotų. Man pagrindinė strazdo tema yra poetinės dvasios susidūrimas su antropofagine žmogėdriškąja puse. Atlikėjai scenoje susiduria su įvairiais iššūkiais, nes jiems reikia ne tik dainuoti, bet ir judėti. Matau, kad jiems svarbu, man įdomu, kaip jauni žmonės jaučia S. Gedos tekstus, ką girdi B. Kutavičiaus muzikoje“, – sako J. Vaitkus.
Kūrinio muzikos vadovas ir dirigentas Imantas Jonas Šimkus pritaria režisieriui: „Strazdas – žalias paukštis“ – konceptualus kūrinys, turintis aiškią įvykių jungtį, ypač muzikinės dramaturgijos aspektu.
„Nors tai nėra tradicinė naratyvinė istorija, ji dar labiau intriguoja ir suteikia klausytojui interpretacijos laisvę, atveria naujų erdvių vaizduotei. Pastatyme dalyvauja ne tik choras, solistai, orkestras, bet ir liaudies instrumentų orkestras, labai didelį ir svarbų vaidmenį atlieka vargonai. Išskirtinis opusas – modernus ir kartu žavintis archajiškais elementais“, – svarsto I. J. Šimkus.
Avangardinio buto šokio meistrė ir choreografė Inga Fontez (scenos vardas Sakurako) savo kūryboje jungia vizualius menus, šokį, teatrą ir performanso meną.
„Nors iš pradžių teko ilgai ieškoti, pritariu režisieriaus įžvalgai, kad buto technika papildytas judesys puikiai tinka šiam pastatymui. Mane labai įkvepia unikali B. Kutavičiaus muzikos ir S. Gedos teksto sintezė, susipinantys folkloro ir pagonybės motyvai, poetiškai atskleidžiama skaudi visos Lietuvos ir atskiro individo gyvenimo drama“, – sako Sakurako.
„Atrodo, kiekvienas spektaklio kūrėjas veikia atskirai, bet ir kartu. Komanda susijungia mintimis ir jaučiu, kad visų darbų rezultatas materializuosis nauja, dar nematyta forma. Kurdama kostiumus „Strazdui“ nesiejau veikėjų su konkrečiu laikotarpiu ar situacija. Labiau norėjau efekto non finito (nebaigtas – liet. k.), kad žiūrovas pats sujungtų vaizdus ir garsus, pats pritaikytų laikmetį, nes kūrinio aktualijos yra amžinos. Spektaklis man be galo svarbus, nes tai pirmas scenos darbas“, – pabrėžia viena žymiausių Lietuvos mados dizainerių, operos poemos „Strazdas – žalias paukštis“ kostiumų dailininkė Kristina Kruopienytė.
Scenografas Arvydas Gudas Lietuvoje jau yra surengęs per 10 profesionalių fotografijos parodų, kūręs įvairias instaliacijas. Jis neslepia: pasiūlymas dirbti su režisieriumi J. Vaitkumi buvo labai netikėtas.
„Kūrinys nėra nuspėjamas, nuolat besikeičianti dinamika ir netikėtai atsirandantys elementai, kaip skudučiai ar skrabalai, operoje-poemoje ,,Strazdas – žalias paukštis“ sukuria gamtos žaismo įspūdį. Šiuolaikiniai kūriniai dažniausiai sintetiški, paviršutiniški, lengvai vartojami, prie to esame pripratę, ši opera-poema nėra lengvai vartojama. Tai aukštos kokybės kūrinys, kuriuo reikia mėgautis. Jis turi tą ypatingą savybę, jame nėra tiesaus kelio, jis spalvingas ir kupinas įvairovės. Kartais juk norisi, kad tave nuvestų į tas vietas, kur iš pirmo žvilgsnio nenorėtum lankytis, tuomet patiri kažką visiškai naujo, neatrasto. Tai gali paskatinti išeiti iš savo įprastų minčių verpetų. Šio kūrinio nenuspėjamumą palyginčiau su pasivaikščiojimu miške – gali nulūžti šaka, gali prabėgti gyvūnas, po kojomis girgždėti žvyras, po to takas keičiasi ir po kojomis jau aimanuoja samanos, upelis čiurlena – nuolatinė gyvastis. Labai kviečiu žiūrovus tai patirti“, – palygino A. Gudas.
Operos-poemos „Strazdas – žalias paukštis“ premjera įvyks spalio 27 ir spalio 29 dienomis Panevėžio muzikiniame teatre.
