-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Unikaliu liofilizacijos būdu užšaldytas tikro lietuvio vasaros iškylos rinkinys „Šaltibarščiai“ gali būti ir Lietuvą reprezentuojantis suvenyras – nereikalaujantis specialių laikymo sąlygų ir labai ilgai galiojantis.
Netikėta spalva akį traukiantys šaltibarščiai – viena seniausių lietuviškų sriubų ir tautinis pasididžiavimas. Agurkais, burokėliais, svogūnų laiškais, kiaušiniais gardintas patiekalas nereikalauja nei daug laiko, nei pastangų pagaminti, be to, suteikia erdvės improvizuoti įvairesnių skonių ieškotojams.
Siekdami įprasminti ir populiarinti šį tautinį paveldą, trys „Minties“ gimnazijos dešimtokai – Selina Zdanevičiūtė, Rugilė Palionytė ir Mantas Rapševičius, arba kitaip jaunoji mokinių bendrovė „Frostiq“, padedami ekonomikos ir verslumo mokytojos Ritos Tėvainienės, užšaldė iš natūralių produktų pagamintus šaltibarščius. Ir savo rankomis sukurtą produktą pavertė suvenyru.
„Kosminių“ šaltibarščių rinkinį sudaro trys pakuotės. Žalioje esančius šaltibarščių miltelius reikia užpilti 150 ml vandens. Mažoje raudonoje pakuotėje – paruošti pabarstukai: liofilizuoti kiaušiniai, krapai, agurkėliai. O tokios pat spalvos didelėje – geriausios šaltibarščių draugės, liofilizuotos virtos bulvės. Jų skonis, tikinama, visai toks pat, kaip šviežiai išvirtų bulvių, tik kad nekarštos.
„Manau, kiekvienas lietuvis būtų devintame danguje, jeigu galėtų šaltibarščius skanauti prie ežero su šeima, gamtoje iškylaudamas arba keliaudamas užsienyje supažindinti kitus su lietuviškos nacionalinės virtuvės išskirtiniu patiekalu“, – sako S. Zdanavičiūtė.
„Būtent šaltibarščiai šį pavasarį „TasteAtlas“ agentūros buvo išrinkti šalta sriuba pasaulyje Nr. 1. Tikime, kad mes prisidėsime prie šios žinios populiarinimo ir sklaidos“, – priduria viena unikalaus jo recepto kūrėjų.
Šaltibarščius savo projektui mokinių bendrovė pasirinko neatsitiktinai. Anot S. Zdanevičiūtės, jiems tai pasirodžiusi idealia galimybe puoselėti lietuvišką identitetą ir dar pritaikyti inovatyvias technologijas.
„Mūsų pasirinkimui daug įtakos darė ir tai, kad šaltibarščiams pagaminti reikiamų produktų, tokių kaip kefyras ir marinuoti burokėliai, kitose šalyse nėra ir jų galiojimo laikas labai trumpas. Mūsų produktas ypatingas tuo, kad nesveria daug, jį labai lengva transportuoti, jis nesugenda per tris dienas, kaip įprasta, jį galima vežti į užsienį, padovanoti giminaičiams ir draugams – tai yra suvenyrinis variantas“, – teigiamas savybes vardija Selina.
Kad pasiektų ilgą galiojimo laiką, mažą svorį ir išsaugotų visas autentiškas skonio savybes bei maistinę vertę, komanda pasitelkė liofilizaciją – džiovinimo šaltyje procesą, kai iš maisto produkto pašalinama visa drėgmė.
Anot moksleivių, džiovinimas šaltyje, palyginti su kitais konservavimo metodais, yra geriausias būdas ilgiau išlaikyti maisto produktus, nes liofilizuojant išsaugoma net 97 proc. maistinės vertės. Džiovinant karštyje jos lieka tik 60 proc., konservuojant – vos 40 proc.
G. Kartano nuotr.
Mokinių bendrovė „Frostiq“ įkurta praėjusių metų rugsėjį. Po to, kai mokytoja R. Tėvainienė pakvietė gimnazistus į ekskursiją po pasaulinį pripažinimą pelniusią Panevėžyje įkurtą įmonę, kuri specializuojasi liofilizuotų produktų gamyboje.
„Po šios ekskursijos likome sužavėti ir labai susidomėjome, – prisimena S. Zdanavičiūtė. – Kadangi gavome nuostabią progą bendradarbiauti su šia įmone, jau žinojome, kad patys norime sukurti tai, kas unikalu.“
Mokinių bendrovė iš pradžių buvo daugiau nei dukart didesnė, bet darbų intensyvumo neatlaikė ir vienas po kito ją paliko net penki nariai.
Šiuo metu „Frostiq“ komanda – trys gimnazijos dešimtokai. Kiekvienas jų bendrovėje turi savo pareigas. Selina Zdanevičiūtė – prezidentė ir komunikacijos bei socialinių tinklų koordinatorė, Rugilė Palionytė – gamybos ir tiekimo departamento vadovė. Mantas Rapševičius – finansų departamento vadovas.
Kūrybingas jaunimas, padedamas mokytojos Ritos Tėvainienės, įrodė, kad užsieniečiams tikru atradimu tampanti rožinė šaltsriubė – daugiau nei tik maistas. G. Kartano nuotr.
Dėl šaltyje džiovintų šaltibarščių rinkinio akį traukiančio pakuotės dizaino bendrovės nariai kreipėsi pagalbos į gimnazijos alumno Donato Rudžio spaustuvę. Šios įmonės dizainerė Erika suteikė pačių moksleivių sukurtam ir socialiniuose tinkluose naudojamam produkto stiliui kūną – sukūrė tikro lietuvio vasaros rinkinio „Šaltibarščiai“ nuotaikingą dėžutę.
„Mūsų pagrindiniai investuotojai – 28 akcininkai. Didžioji dalis jų – „Minties“ gimnazijos mokytojai ir jiems esame labai dėkingi. Be jų tikro lietuvio vasaros iškylos rinkinys nebūtų išvydęs dienos šviesos“, – tikina jaunieji verslininkai.
Susibūrusi komanda vasarį pradėjo unikaliu būdu užšaldytų, tačiau tas pačias maistines savybes išsaugojusių šaltibarščių gamybą.
„Įmonė suteikė galimybę mums naudotis jų patalpomis ir įranga bei priskyrė mentorių Aldą, kuris labai pagelbėjo teorinėmis ir praktinėmis žiniomis“, – pasakoja jaunieji inovatoriai.
Džiovinti šaltyje paprastai reikia nuo trijų iki septynių parų. Tačiau gimnazistams teko patirti, kad ne visi bandymai būna sėkmingi ir ne visos idėjos gali būti sėkmingai įgyvendintos.
Komanda siekė realizuoti dar vieną inovatyvią idėją ir liofilizuoti kaimiškus lašinukus, duoną bei marinuotus agurkėlius – tikro lietuvio žiemos rinkiniui. Tačiau dėl didelio kiekio riebalų lašiniai nesiliofilizavo, o duonos tokiu būdu užšaldyti nepavyko dėl per mažo drėgmės kiekio: produktai įgavo keistą tekstūrą ir skonį.
Visgi didžiausia nesėkmę jaunieji išradėjai sako patyrę, kai sutrikus vienam iš liofilizacijos procesų neteko visos šaltibarščių miltelių partijos trisdešimčiai rinkinių.
Pasak R. Tėvainienės, padedančios moksleiviams išlaisvinti kūrybiškumą per verslumą, prieš pradėdama idėją įgyvendinti, komanda nė neįsivaizdavo, kiek laiko ir pastangų projektas pareikalaus. Ir kad lankytis liofilizavimo įmonėje teks kur kas dažniau, nei buvo planuota.
„Bet projektas pavyko! – neslepia pasididžiavimo pedagogė. – Mes turime savo išskirtinį produktą – „kosminius“ šaltibarščius. Dabar tikro lietuvio vasaros iškylos rinkinį galime nusiųsti į bet kurį pasaulio kraštą ir supažindinti su lietuviško identiteto dalimi – šaltibarščiais.“
Tiesa, norintiesiems tokio išskirtinio produkto paragauti dar teks luktelėti – tikro lietuvio vasaros iškylos rinkinys „Šaltibarščiai“ kol kas nepasiekė plačiosios rinkos. Jį galima įsigyti tik specializuotose parodose.
Būtent vienoje tokių – regioninėje „eXpo“ – gimnazistams ir nusišypsojo Fortūna.
Jau antrus metus Panevėžio robotikos centre „RoboLabas“ vykusioje regiono mokinių jaunųjų bendrovių parodoje savo produktus ir paslaugas pristatė 20 komandų iš įvairių Lietuvos miestų.
Panevėžiečių bendrovė „Frostiq“, pristačiusi šaldytus šaltibarščius, specialiai suburtos komisijos buvo pripažinti geriausia regionine moksleivių bendrove. Ir gavo tiesioginį kelialapį į gegužės 17-ąją vyksiančią nacionalinę mokomųjų mokinių bendrovių „eXpo“ mugę Vilniuje, kur varžysis dėl geriausios Lietuvos mokomosios mokinių bendrovės titulo.
„Užimti pirmąją vietą mums garbė, – sako S. Zdanavičiūtė. – Labai smagu žinoti, kad mūsų sukurtas produktas patiko daugumai, įskaitant ir solidžią vertinimo komisiją.“
Žinovų verdiktą gimnazistai sako priėmę kaip paskatinimą siekti daugiau. „Džiugu, kad mūsų darbas buvo įvertintas“, – neslepia Selina.
Jaunuosius inovatorius ypač jaudina galimybė išplaukti į platesnius vandenis ir dalyvauti nacionalinėje „eXpo“ parodoje.
„Šis apdovanojimas įpareigoja siekti dar daugiau, judėti į priekį, atveria naujas galimybes būti matomiems, išgirstiems, ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje skleisti žinią apie sukurtą unikalų produktą“, – mano S. Zdanavičiūtė.
Panevėžiečiai moksleiviai viliasi savo produkto universalumu – juk tai ne tik maistas, bet ir verslo dovana bei suvenyras, – tvarumu ir inovatyvumu įtikinti nacionalinės parodos komisiją, kad yra verti atstovauti savo šaliai tarptautiniame moksleivių antreprenerystės festivalyje „Gen-E 2024“, kuris vyks Italijoje.
„Be laimėjimų ir savo sukurto išskirtinio produkto populiarinimo, turime dar vieną didelę svajonę – toliau kurti kitus teminius lietuvišką tradicinę virtuvę pristatančius suvenyrinius liofilizuotų produktų rinkinius“, – prasitaria S. Zdanavičiūtė.
Kol kas tam, deja, nėra galimybės – jauniesiems verslininkams reikalingas liofilizatorius.
„Jeigu tokį turėtume, ne tik mes, bet ir kiti gimnazijos moksleiviai galėtų eksperimentuoti ir dirbti mokykloje, pavyzdžiui, per technologijų pamokas. Taip visa gimnazija prisidėtume prie inovatyvaus maisto konservavimo būdo populiarinimo kaip prevencinės priemonės maisto švaistymo problemai spręsti“, – pabrėžia S. Zdanevičiūtė.
