-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Tokiai reformai Aukštaitijos sostinė tikisi sulaukti beveik 3 mln. eurų investicijų.
Tačiau iki šios dienos nėra aišku, nei kaip naujasis centras dirbs, nei kaip vyks bendradarbiavimas tarp atskirų sveikatos priežiūros įstaigų, o privačios šeimos klinikos tokią šalyje vykdomą pertvarką vadina visiška nesąmone ir reikalauja ją stabdyti.
Diagnostikos ir gydymo įstaigų asociacija (DIGA), išklausiusi privačių šeimos klinikų nuogąstavimus dėl pernelyg didelės skubos šalyje vykdant sveikatos reformą, jau pateikė peticiją stabdyti ar kuriam laikui atidėti planuojamas pertvarkas.
Kaip teigė Smėlynės šeimos ambulatorijos direktorė, gydytoja Birutė Paškevičienė, rugpjūtį ir Panevėžio savivaldybės taryboje bus svarstomas Sveikatos centro steigimo klausimas, ar apskritai tokio darinio miestui reikia.
„Jau gavome Savivaldybės specialistės elektroninius laiškus, ar mes jungsimės prie naujai steigiamo centro, nors net nėra nuspręsta, ar toks centras apskritai bus. Tuo klausimu Tarybos posėdžio nebuvo, o mes jau turime apsispręsti. Nežinia, kokiomis sąlygomis bus galima jungtis. Tai nonsensas. Šį pirmadienį visų sveikatos įstaigų vadovus pakviečiau į diskusiją, bet Sveikatos skyriaus vedėjas Mindaugas Burba pareiškė negalintis jame dalyvauti ir susitikimą perkėlė kitam pirmadieniui“, – kalbėjo gydytoja.
B. Paškevičienės teigimu, panaši situacija ir kituose didžiuosiuose miestuose, tad daugelis privačių sveikatos priežiūros įstaigų, padedamos Diagnostikos ir gydymo įstaigų asociacijos teisininkų, parengė ir Peticijų komisijai įteikė peticiją su prašymu atidėti numatytąją reformą.
„Daugelis privačių sveikatos priežiūros įstaigų birželio pradžioje pateikė peticiją Peticijų komisijai, nes sveikatos apsaugos ministro įsakymas neatitinka daugelio teisės aktų. Nėra teisiškai apspręstas tokių centrų steigimas, koordinavimas, pavaldumas. Daug neatitikimų. Ir prašome siūlyti Vyriausybei panaikinti neteisėtas ar patikslinti neaiškias nuostatas, atsižvelgiant į nurodytas pastabas ir pasiūlymus“, – aiškino B. Paškevičienė.
Pasak medikės, susidaro nuomonė, kad bet kokia kaina siekiama pasinaudoti Europos Sąjungos fondų lėšomis, negalvojant apie ilgalaikes tokios reformos pasekmes.
„Slovėnijoje tas modelis nepasiteisino, bet Lietuvos valdžiai kažkodėl atrodo, kad grįžimas prie kolūkinės santvarkos išgelbės sveikatos sistemą. Toks jausmas, kad ir pati Savivaldybė nesupranta, kaip šis centras turėtų veikti. Mes nesame prieš reformą, bet ji neturi būti stumiama buldozerio principu. Taip, iš ES fondų ateinančiomis lėšomis reikia pasinaudoti, bet tai daryti protingai, o ne bet kaip“, – mano B. Paškevičienė.
„Kiek 50–60-mečių slaugytojų pasiruošusios toliau mokytis? Sveikatos reforma turėtų pagerinti paslaugų prieinamumą, bet iš kur gausime specialistų, jeigu jų jau dabar katastrofiškai trūksta?“
B. Paškevičienė
Kaip teigė Smėlynės šeimos ambulatorijos direktorė, galima nusipirkti pačias išmaniausias technologijas, bet jeigu nebus, kas su jomis dirba, nebus ir rezultato.
Pagal šį projektą turėtų atsirasti slaugytojų padėjėjų, atvejo vadybininkų, kurie pacientus lydėtų jų sveikimo kelionėje, etatai. Tačiau, pasak B. Paškevičienės, taip ir lieka neaišku, iš ko šie specialistai bus rengiami.
„Atvejo vadybininko iš gatvės nepaimsi, jis visiškai nesiorientuos situacijoje, tad kaip jis galės padėti pacientams? Eilinio žmogaus šioms pareigoms neparuoši, jis turi būti baigęs bent slaugytojų mokslus, bet tų pačių slaugytojų kritiškai trūksta“, – nesuprantama gydytojai.
Pasak jos, užtenka pasižiūrėti, kiek per metus Lietuvoje parengiama slaugytojų ir kokia jų dalis išvyksta į užsienį. Kalbama ir apie tai, kad dalį krūvio šeimos gydytojas galėtų perleisti slaugytojams, bet tik tuomet, jeigu jie būtų baigę magistro studijas. Ši idėja irgi sulaukė medikų kritikos.
„Kiek 50–60-mečių slaugytojų pasirengusios toliau mokytis? Sveikatos reforma turėtų pagerinti paslaugų prieinamumą, bet iš kur gausime specialistų, jeigu jų jau dabar katastrofiškai trūksta?“ – klausia B. Paškevičienė.
Gydytoja svarsto, jog sveikatos reforma orientuota į pacientus, todėl jos iniciatoriams vertėtų atsiklausti ir visuomenės nuomonės.
„Maždaug 70 procentų pacientų aptarnauja privačios sveikatos įstaigos, bet ir mes esame ignoruojami, mūsų nuomonės niekas neklausia. Todėl bandysime teisiniais keliais kalbėtis, kad įsakymo vykdymas būtų atidėtas, kol jis bus tobulai parengtas“, – sakė B. Paškevičienė.
Pasak vicemerės Loretos Masiliūnienės, atsakomybę dėl Savivaldybės sveikatos centro steigimo turės prisiimti Taryba ir tik po jos sprendimo bus galima rengti šio centro steigimo projektą. „SEKUNDĖS“ nuotr.
Panevėžio savivaldybės Sveikatos poskyrio vedėjas Mindaugas Burba teigė, kad yra sveikatos apsaugos ministro įsakymas, kuriame aiškiai reglamentuotas tokio centro kūrimasis, o Savivaldybė visuomet pasirengusi atsakyti į klausimus.
Kol kas, pasak vedėjo, gydymo įstaigos tik apklausiamos dėl galimo bendradarbiavimo, o konkrečios sąlygos bus aptartos derybose jau po rugpjūtį vyksiančio Tarybos posėdžio.
„Pirmiausia tokio centro atsiradimui turi pritarti Taryba, tuomet privačios įstaigos turi apsispręsti, ar jos jungsis prie šio centro. Kaip vyks bendradarbiavimas pasirašius sutartį, priklausys tik nuo pačių įstaigų. Jokios prievartos ką nors daryti tikrai nebus“, – tikino M. Burba.
Pasak jo, įgyvendinant sveikatos tinklo reformą, planuojama iš esmės keisti sveikatos paslaugų struktūrą – mažinti stacionaro, bet didinti ambulatorinių paslaugų prieinamumą.
Visų ambulatorinių paslaugų mastai turėtų augti, kai kurių net trečdaliu.
Pasak M. Burbos, pacientams iš organizacinės pusės niekas nesikeis – jie ir toliau pirmiausia kreipsis į savo šeimos gydytoją, šis, jei reikės, siųs pas kitus antrinio lygio specialistus.
„Tai nebus prievartinis centras, o tik būdas lengviau spręsti problemas. Ir tik pačios įstaigos spręs, ar likti savo įstaigos rėmuose, ar problemas spręsti kartu. O tų susitarimų, kaip gerinti paslaugų kokybę, gali būti pačių įvairiausių“, – sakė M. Burba.
Panevėžio vicemerė Loreta Masiliūnienė, kuruojanti sveikatos sritį, teigė, kad visą atsakomybę dėl Savivaldybės sveikatos centro steigimo turės prisiimti Taryba, tik tuomet bus galima rengti šio centro steigimo projektą.
Kai bus Tarybos pritarimas, visos sveikatos priežiūros įstaigos, kurios to pageidaus, pasirašys funkcinio bendradarbiavimo sutartį.
„Nors apie tai jau diskutuota ir kalbėta, galutinį žodį tars Taryba. Nereikėtų užbėgti įvykiams už akių“, – sakė vicemerė.
Pasak jos, sveikatos apsaugos ministro įsakymo aprašas dėl tokių centrų steigimo savivaldybėse jau parengtas, kitą pirmadienį vyks diskusija, kurią inicijavo pačios sveikatos priežiūros įstaigos.
Numatyta, kad įgyvendinus šią reformą, Panevėžį pasiektų apie 2,7 mln. eurų investicijos. Savivaldybės prisidedama suma paaiškės rengiant investicinį projektą.
Manoma, kad įkūrus Sveikatos centrą, sutrumpės eilės pas specialistus.
„Tikimasi, kad pacientai gaus geresnės kokybės paslaugas, nebus tokių didelių eilių pas specialistus. Sveikatos centrams bus nustatomi tam tikri siektini rodikliai, o įstaigos, dalyvaujančios centro veikloje, kartu bendradarbiaudamos ieškos būdų, kaip pasiekti išsikeltus tikslus“, – teigė L. Masiliūnienė.
