Tradiciškai šis dažniausiai naudojamas baldas buvo naudojamas drabužiams, ypač apatiniams ir kojinėms, laikyti, tarp kitų drabužių, kurie nebūtų kabinami spintoje. Dėl to komoda reguliariai buvo dedama į miegamąjį. Ilgainiui tapo žinoma, kad komoda buvo naudojama visų rūšių drabužiams, kuriuos galima įdėti į ją, ir nereikėjo susiraukšlėti dirbant profesionalesnėje aplinkoje, pavyzdžiui, kostiumai ar suknelės. Dauguma versijų buvo pagamintos stačiakampio formos, turinčios keturias pėdas, kad būtų išvengta grindų. Anksčiau šie baldai buvo gaminami su 5, 6 ir 7 stalčių variantais su vienu arba dvigubu stalčiumi, ypač viršuje. Šis baldas dažniausiai yra pagamintas iš medžio, bet buvo pagamintas iš metalų, taip pat naudojamas pramoninėje aplinkoje, pavyzdžiui, gamyklose ir dirbtuvėse. Tokio didelio dydžio baldai paprastai dedami prie sienos arba kambario kampe. Per daugelį dizaino epochų, kurios tapo dominuojančia įtaka baldų gamybos pasaulyje, komoda tikrai buvo pritaikyta atspindėti šiuos skirtingus laikotarpius. Pavyzdžiui, turbūt labiausiai pastebėtas dizaino stilius, puošiantis komodą, yra antykinis stilius, dėl kurio paprastai buvo suapvalintos pavyzdžiui, dekoratyvinės detalės, išskaptuotos pačioje medienoje. Kalbant apie ūgį, šie baldai paprastai būna trijų skirtingų standartinių aukščių: pirmasis yra aukštas juosmeniu, po to – suoliuko aukštis ir galiausiai pečių aukščio ar krūtinės. Visose šiose adaptacijose yra stalo vieta, kurią galima naudoti aksesuarams, daugeliu atvejų juosmens ir krūtinės aukščio versijose yra veidrodžiai.
Kaip ir dauguma kitų baldų, šis įprastas vietos apstatymas buvo pradėtas plačiai naudoti viduramžiais Europoje, didikų namuose. Kadaise buvo žinoma, kad dėžė buvo paprasta medinė dėžė su atlenkiamu dangteliu, kuri galėjo būti pagaminta su kojelėmis arba be jų. Ilgainiui tapo tokia, kokia šiandien žinoma kaip komoda, kai stalčiai buvo pradėti papildyti baldais. Kaip ir dauguma šio laikotarpio baldų, komoda buvo pagaminta iš ąžuolo.