-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Menų centro atsiradimą Aukštaitijos sostinėje paskatino S. Eidrigevičiaus įsipareigojimas miestui dovanoti neįkainojamos vertės savo kolekciją. Tai turėtų būti apie 800 įvairaus žanro darbų: ekslibrisai, miniatiūros, knygų iliustracijos, pastelės, tapybos darbai, pastelinės kaukės ir kiti kūriniai.
Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė tvirtina, kad miestas turi itin stiprų kultūrinį geną, o po vienu kitu gerų architektų sukurtu objektu gyventojams slapstytis nereikėtų.
„Ateina laikas miestui pasakyti, kad jis turi ambiciją“, – mano architektė.
Būsimo menų centro užmojai iš tiesų nekuklūs. Jis pretenduoja tapti ne tik Panevėžio regiono, bet ir nacionaliniu traukos centru. S.Eidrigevičiaus kolekcija būtų nuolatinė ir keičiama, nes menininkas iki šiol aktyviai kuria. Kitose planuojamose erdvėse ketinama rengti užsienio kūrėjų parodas, seminarus, paskaitas, kūrybines dirbtuves ir daugelį kitų edukacinių bei kūrybinių veiklų.
Neslepiama, kad iš S. Eidrigevičiaus menų centro tikimasi ir komercinės sėkmės, todėl jame ketinama įkurdinti parduotuvę, kavinę.
Kol kas neaiškus ir Skaistakalnio parke esančios Juozo Čerkaso-Besparnio sodybos likimas. Ji galbūt taptų S. Eidrigevičiaus menų centro padaliniu. Į daugelį klausimų ketinama atsakyti vykstant kūrybinėms dirbtuvėms, kuriose dalyvauja keturios architektų grupės.
Šią savaitę Panevėžyje prasidėjusiose kūrybinėse dirbtuvėse, kuriose dalyvauja žinomi šalies architektai, suteikiama teisė pasiūlyti erdvinę būsimo menų centro koncepciją. T.Šiaudinio nuotr.
Architektūros kritikas, ekspertas Audrys Karalius kritikuoja idėją Stasio Eidrigevičiaus vardą paslėpti po sudėtingu ir nieko nesakančiu pavadinimu. Jis būsimą meno centrą siūlo pavadinti Stasys. Architektas plėtojant būsimo menų centro idėją patarė nebijo provincialumo, kurį spinduliuoja pati menininko asmenybė.
„Menų centras turėtų kalbėti Stasio Eidrigevičiaus kalba. Aš nesu tikras, ar tą gali padaryti architektai“, – kalbėjo A. Karalius.
Jo teigimu, nereikia atmesti galimybės, jog dideli užmojai menų centrą paversti traukos vieta gali ir neišsipildyti. Tokių pavyzdžių Lietuvoje būta ne vieno.
„Jeigu miestas nedalyvaus menų centro žaidime, tai į Panevėžį tikrai neprivažiuos turtingų žmonių, kurie užpildys miesto viešbučius. Nereikia gyventi mintimi, kad žmonės vietoj prekybos centro nuo pat ryto skubės į menų centrą ir vartos meną. Bijau, kad šito galima ir nesulaukti“, – abejojo A. Karalius.
Šią savaitę Panevėžyje prasidėjusiose kūrybinėse dirbtuvėse, kuriose dalyvauja žinomi šalies architektai, suteikiama teisė pasiūlyti erdvinę būsimo menų centro koncepciją. Didžiausias klaustukas pakibo virš kino centro „Garsas“ stogo.
Architektė D. Gasiūnienė sako, kad didelę įtaką galutiniam sprendimui dėl kino centro ateities turės ir panevėžiečiai. Panevėžio savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus vedėja Loreta Krasauskienė tvirtina, kad „Garsą“ seniai galvota perkelti į mažesnes patalpas, tačiau visuomet besvarstant iškildavo klausimas, ką daryti su esamu pastatu.
„Mūsų tikslas buvo išsaugoti kino centrą ir tai padarėme. Jis puikiai veikia, rodo europinį kiną ir tuo labai džiaugiamės. Tačiau reikia galvoti, kas bus po dešimt ar penkiolikos metų… Ar žiūrovai tuomet užpildys kino salę?“, – svarstė specialistė.
Ji prisipažįsta, kad kino centrui pastatas yra per didelis, tad šią problemą neišvengiamai reikia spręsti.
„Garso“ vadovė Genė Pučinskienė nepritaria tam, kad nebūtų skirta patalpų, ir siūlo valdininkams susimąstyti apie unikalią, užsieniečių vertinamą kino salę, turtą, kuriuo gali didžiuotis Aukštaitijos sostinė.
„Kino mėgėjai mūsų salę renkasi dėl to, kad turi galimybę matyti didelį vaizdą ir mėgautis kokybišku garsu“, – pabrėžė G. Pučinskienė.
Ji įsitikinusi, kad būsimas meno centras įgaus negatyvią spalvą panevėžiečių akyse, jei istorinėje vietoje nebeliks kino.
Architektas A. Karalius atvirai sako, kad panevėžiečių meilę kinui reikėtų skaičiuoti pagal tai, kiek ji atneša pinigų į kasą. Jis įsitikinęs, kad be Savivaldybės paramos kino centras „Garsas“ ilgai neišgyventų. Specialistas pabrėžia, jog šias diskusijas turėtų nutraukti miesto valdžia, ji turėtų paaiškinti, koks likimas laukia kino centro. Jis pats toje vietoje mato salę, kurioje galėtų vykti konferencijos, koncertai, ar didžiulę televizijos studiją.
„Stasys labai jautriai reaguotų į tokią konfrontaciją. Reikia, kad šiuo klausimu valdžia aktyviai dalyvautų ir virš kūrybinių dirbtuvių dalyvių nepakabintų Damoklo kardo“, – tvirtino A. Karalius.
Komentarai
-
- panevėžietis
- 10:40 2017.04.03
-
- Laima
- 11:41 2017.04.03
-
- Miestietis
- 13:23 2017.04.03
-
- nu jo
- 06:43 2017.04.04
-
- to NU JO
- 18:11 2017.04.04
-
- to NU JO
- 18:18 2017.04.04
-
- aš
- 13:00 2017.04.06
-
- 7
- 09:45 2017.04.06
-
- pritariu
- 12:59 2017.04.06
Rodyti visus komentarus (9)turime vieną traukos objektą kur vos po keletą varžybų ar koncertų per metus. Ar dar vieno merdėjančio monstro reikia? Greičiau tvarkykite miesto gerbūvį – ruoškite aplinką ,,Nevėžio“viešnamiui.
man irgi atrodo,kad is tu meno centru nieko doro nesigaus: na padarys viena,dvi parodas,o kas toliau,kas toliau desimtmeciams i prieki?????
Kertinis klausimas „kiek iš to įsisavins?“ ir kas po to mokės už išlaikymą?Nes lankytojų tikrai nebus pulkų.
dabar turime monstra garsas, kas is jusu ziurejote kina garse paskutinius 10 metu, kiek saleje buvo ziurovu1,2, o pastata sildyti reikia, algas moketi reikia, manu centras yra normali pasaulio praktika, jai panevezys turi ambiciju likti miestu o ne kaimeliu tai meno centras yra labai gerai, ir del jo veiklos nereikia pergyventi, tik va ponia pucinskiene yra problema nr1, tuscio kiosko direktore .daugpilis panasus i panevezi, ten rotko meno centras dirba puikiai, ner problemu ir musu mieste padaryti kazka panasaus,tik naftalinini mastyma palikit sone, o del cido, tai didziausi kastai islaikymo yra dviraciu treko, va dabar ir klauskite savo mylimo urbono kur jo zadeta dviraciu veikla ir pasaulio cempionatai, kai cido state beveik visi sporto treneriai sake nereikia treko, nu bet samata tai didesne ,isisavinti tai reikejo
Gerbiama Lina,
Ar ne tas pats vyksta dabar? ar ne tas pats lėšų įsisavinimas, o jei šis meno centras nepasiteisins kaip daugelis tokių centrų Lietuvoje? Tada Jūsų naftalininis mastymas, likimas miestu ir kitos skambios frazės bus nuošalyje ir nebus kaltų, tik dar vienas nevykęs projektas. Meno centras yra gerai, tik ar ten nereikės mokėti atlyginimų, šildyti ir t.t. liūdna, kad yra kišamas projektas su skambiais palyginimais ir ateities planais. Normalu, kad žmonės pradeda domėtis, kur yra išleidžiami jų pinigai, o kaip suprantu pagrindimo iki šiol neturite tik palyginimą su Daugpiliu, o kaip su nepasiteisinusiais projektais? Kaip SEB pastatas, juk sakėte reikia kažko tokio, juk tai modernus trijų aukštų, šviesus, stiklinis pastatas, galerijai reikia šviesos – turime, apsauga, juk tai kaip tvirtovė ir t.t. O įžeidinėjant žmones parodote savo žemą moralę.
Paskaitykite atidžiau straipsnį:
Jo teigimu, nereikia atmesti galimybės, jog dideli užmojai menų centrą paversti traukos vieta gali ir neišsipildyti. Tokių pavyzdžių Lietuvoje būta ne vieno. „Jeigu miestas nedalyvaus menų centro žaidime, tai į Panevėžį tikrai neprivažiuos turtingų žmonių, kurie užpildys miesto viešbučius. Nereikia gyventi mintimi, kad žmonės vietoj prekybos centro nuo pat ryto skubės į menų centrą ir vartos meną. Bijau, kad šito galima ir nesulaukti“, – abejojo A. Karalius.
buvau Garse prieš mėnesį „Emilija iš Laisvės alėjos“. Buvo pilna didžioji salė.
„Garsas“ vienintelė vieta, kur dar užsuku grįžusi į Panevėžį. Niekada nekelčiau kojos „Kino pavasario“, „Nepatogaus kino“ ar Dokumentinių filmų festivalio filmų žiūrėti į Forum Cinemas. Eiti žiūrėti europietiško filmo į šį kino teatrą yra tam tikra prasme ir egzotiška, ir romantiška. Na, ir šiaip malonu šio teatro pavadinimą matyti tose pačiose gretose su „Romuva“, „Pasaka“ ir „Skalvija“. Daugiau Panevėžys nieko ir neturi.
kartą buvau Forum Cinemas, daugiau neisiu. Buvau prieš mėnesį ir likau labai patenkinta. Nepalyginsi nei vaizdo, nei garso su Garso kino teartu. Būtų labai labai gaila, jei jo nebeliktų, kaip buvo gaila Ekrano, Semos. Netikiu, kad nieko negalima sugalvoti. Gimnazistai nuomojasi, švenčia, tai gal kažką galima dar sugalvoti.