SAVAITĖS KLAUSIMAS. Ar pasiruošę rinkti valstybės vadovą?

2024-aisiais lietuvių laukia tikras rinkimų maratonas, tačiau daugiausiai dėmesio tikriausiai sulauks gegužės 12-ąją prie balsadėžių pakviesiantys prezidento rinkimai. Politikos ekspertai jau dabar vardija pagrindinius favoritus, kas galėtų patekti į antrąjį rinkimų turą, ar kam pergalės šampaną dar reikėtų pasilaikyti šaldytuve. Visgi rinkimų istorija rodo, kad gali atsitikti ir didelių netikėtumų.

Šį kartą panevėžiečių klausiame, ar jie ateis prie balsadėžių? Pagal kokius kriterijus jie renkasi savo kandidatą į prezidentus?

Paulius GRITĖNAS

Vilniaus universiteto rektoriaus patarėjas, apžvalgininkas

Kalbant apie prezidento rinkimus, sakyčiau, juose labai didelę reikšmę turi asmeninės simpatijos ir antipatijos. Antras dalykas – kaip žmonės įsivaizduoja lyderystę. Trečias – turbūt pats prezidento vaidmuo. Lietuvos politinėje sistemoje jis tarsi tarpininkas, prižiūrėtojas, balansuotojas.

Svarbus ir kandidato santykis su politika. Koks jis? Ar jis ateina gelbėti, ar ateina tvarkyti, ar ateina kaip profesionalas, žinantis, ką daryti, – kaip rinkėjai įsivaizduoja, ko dabar reikia politikoje.

Bendrąja prasme labai didelę įtaką turi ir įvaizdis. Koks tais rinkimų metais atrodo kandidatas, irgi smarkiai lemia rinkėjų apsisprendimą.

Žmonės ne iki galo supranta prezidento galias, vaidmenį. Pavyzdžiui, rinkimų metu labai daug šnekų apie pensijas, socialinę gerovę, įvairius kitus dalykus, kurie nėra tiesiogiai prezidento galioje. Pagal mūsų Konstituciją, susiklosčiusią politinę praktiką, prezidentas daugiausia užsiima užsienio politika, krašto apsauga – kaip vyriausias ginkluotųjų pajėgų vadas, teismų sistema, bandymu subalansuoti Seimo, Vyriausybės veiklą. Tai yra spręsti įvairius ministrų tinkamumo klausimus, vertinti Seimo įstatymų projektus, nes turi veto teisę.

Taip, bendras lūkestis yra, kad prezidentas pakils virš visų politinių procesų ir „viską sutvarkys“. Šito nebus. Tokį įspūdį turbūt sudaro faktas, kad prezidentas yra vienas žmogus – bent jau matomas kaip vienas, nepaisant to, jog turi komandą. Manoma, kad tas vienas žmogus kažkaip įžiūri įvairius dalykus iš savos perspektyvos, neturi savų interesų, nežaidžia jokių politinių žaidimų.

Tikrovė tokia, kad prezidentas yra toks pat normalus politinio gyvenimo dalyvis kaip Seime esančios partijos, Vyriausybėje veikiantys ministrai. Jis saistomas interesų ir gali jų siekti, kiek jam leidžia Konstitucija.

To turbūt žmonės taip gerai nežino, bet, reikia pripažinti, požiūris į prezidento postą – blaivesnis nei ankstesniais metais. Prisiminus Rolando Pakso, kitus rinkimus, kokios viltys buvo dedamos į Dalią Grybauskaitę, manau, dabar lūkesčiai iš dalies realesni.

Šie rinkimai turi savo specifiką, nes yra antros kadencijos. Kaip juos pavadino (politologas – red. pastaba) Mažvydas Jastramskis, prezidento perrinkimo rinkimai. Man atrodo, tai truputį mažina įdomumą žmonėms. Galbūt prisideda ir vyksiantys Europos Parlamento (EP) rinkimai, laukia Seimo rinkimai.

Rinkimus į Europos Parlamentą gal įdomesnius daro tai, kad dalyvauja žmonės, kurie vėliau turbūt bus tam tikrų sąrašų lyderiai einant į Seimą. Tokia treniruotė prieš EP rinkimus suaktyvina, bet apskritai trūksta politinės intrigos, trūksta naujesnių lyderių, pasiūlymų.

Mes iš esmės stumdomės kritikuodami, kas padaryta, kas ne. Naujų įvaizdžių, naujų pasiūlymų nelabai yra. Labai daug apibūdinimų „gerai dirbo“, „negerai dirbo“, „kovosime su korupcija“ ir panašiai. Tai uždaro politinio gyvenimo šūkiai, bet ne nauja Lietuvos vizija.

Naujos Lietuvos vizijos nelabai kas pasiūlo. Ir rinkėjai, tą matydami, praeina pro politinį prekystalį – apžvelgia, bet nieko naujo neišvysta.

Viturys GIKNIUS

Verslininkas

Lietuvos prezidento rinkimų laukiu, jiems ruošiuosi. Stebiu kandidatų debatus, esu kruopščiai išnagrinėjęs kiekvieno biografiją.

Ir ką rinksiu prezidentu, jau esu apsisprendęs – žmogų, kurį vertinu kaip labiausiai išsilavinusį ir didžiausią patriotą.

Iš prezidento norėčiau, kad jis ne lozungais, o gyvenime būtų žmonių prezidentas. Man ypač svarbu, kad jis nubrėžtų ir vykdytų teisingą užsienio politiką ir kad ji būtų ne tokia kaip dabar. Dabartinius užsienio politikos sprendimus vertinu kaip neapgalvotus, priimtus priklausomai nuo to, kokia ryte buvo nuotaika.

Man labai svarbu, kad prezidentas nebūtų populistas ir tuo labiau – pataikūnas.

Dar tikiuosi, kad rinkimai praeis teisingai ir sąžiningai.

Lietuvos patriotu jaučiuosi ir pats, todėl rinkimuose visuomet dalyvauju. Net galiu patvirtinti, kad rinkimai man – šventė, į juos einame visa šeima, o po rinkimų aplankau bičiulį ir mes švenčiame.

Valstybei turėti gerą prezidentą, mano supratimu, yra tas pats, kas šeimai turėti gerą galvą. Prezidentas turi būti toks, kurį gerbtume, didžiuotumės juo, norėtume į jį lygiuotis.

Santa MIEŽINIENĖ

Panevėžio miesto odontologijos poliklinikos laikinoji vedėja

Į rinkimus visuomet einu, paskutinį kartą keliavome balsuoti kartu su mama, kuriai tuo metu buvo 89 metai. Šiemet taip pat eisime kartu. Nors mamai jau sunkiau vaikščioti, gelbsti vaikštynė, bet nusiteikusi balsuoti ne namuose, o rinkimų apylinkėje. Tai yra pareiga ir atsakomybė. Manau, kad ir vieno žmogaus balsas gali daug ką nulemti.

Tiek aš, tiek mama jau esame apsisprendusios, kam patikėsime savo balsą prezidento rinkimuose. Tiesa, šis rinkimų metas buvo pilnas įtampos. Prieš maždaug dvi savaites grįžusi iš darbo sulaukiau mamos skambučio, ji man pradėjo pasakoti apie prezidento rinkimus, nerimavo dėl savo išsirinkto kandidato ir taip susijaudino, kad pradėjo trikti kalba. Bandžiau guosti mamą, kad jeigu išrinks jos kandidatą, džiaugsimės, o jeigu bus kitas, irgi pasidžiaugsime, nes tokia didžiosios Lietuvos dalies gyventojų valia. Galiausiai supratau, kad kažkas ne taip. Atskubėjusi pas mamą iškviečiau greitąją, ši dėl gresiančio insulto būklės ją išvežė į ligoninę. Jau kitą dieną mama atsigavo, tik iš atminties iškrito ta diena ir taip stipriai ją sujaudinę prezidento rinkimų debatai. Tad patys suprantate, kaip mamai svarbu atlikti savo pilietinę pareigą.

Bent jau aš informacijos apie kandidatus gavau pakankamai. Ją seku žinau, kad nemažai buvo susitikimų. Rinkausi pagal vertybines nuostatas, išreikštas mintis. Man labai svarbus ir kandidatų išsilavinimas, bendros žmogiškosios savybės.

Simonas VOROBLIEVAS

Lietuvos liberalaus jaunimo skyrių koordinatorius

Norėčiau pradėti nuo to, kad šiais metais Lietuvos žmonėms teks balsuoti net trijuose rinkimuose, o tai yra labai daug.

Kai vyks prezidento rinkimai, turėsime galimybę sudalyvauti ir referendume dėl dvigubos pilietybės, kuri yra labai svarbi lietuviams gyvenantiems tiek užsienyje, tiek Lietuvoje.

Protas ne visada lydi daugumą, o kova dėl daugumos vilioja apeliuoti į emocijas. Todėl labiausiai iš naujojo prezidento tikiuosi nuomonės, paremtos nesivadovaujant vien emocijomis.

Prieš renkantis už ką balsuoti, aš visada pasiskaitau kandidatų programas, o jų keliamas idėjas geriausiai padeda atspindėti kandidatų debatai ir politologų pasisakymai.

Mano nuomone, balsavimas rinkimuose yra mūsų, kaip piliečių, pareiga. Tačiau kartu tai yra ir kiekvieno asmeninis pasirinkimas balsuoti už Lietuvos ateitį ar tokią galimybę tiesiog prarasti.

Kadangi tai bus mano pirmieji rinkimai, kai galėsiu balsuoti už kandidatą į Lietuvos Respublikos prezidentus, man tai yra didelis įvykis. Labai tikiuosi pamatyti ir jus, skaitančius, prie balsadėžių.