Nauji metai – su naujais iššūkiais

Nauji metai – su naujais iššūkiais

 

Šįmet kilsiančios skurdžiausiai gyvenančių žmonių pajamos guodžia: didės pensijos, vaiko pinigai, darbo užmokestis. Visgi ekspertai įspėja, kad didžiąją dalį padidėsiančių pajamų greičiau „suvalgys“ brangstančios prekės ir paslaugos, o rimčiausias iššūkis piniginėms teks dėl kylančių maisto kainų.

Šįmet senatvės ir netekto darbingumo pensijos augs per 9 procentus. Tai reiškia, kad pirmą kartą pensijų augimas pralenks darbo užmokesčio augimą. Vidutinė pensija turėtų išaugti nuo 345 eurų iki 377 eurų, o vidutinė pensija turintiesiems būtinąjį stažą – nuo 365 eurų iki 399 eurų.

Auga ir priemokos mažiausių pensijų gavėjams, sukaupusiems minimalų ir ilgesnį pensijų socialinio draudimo stažą. Kitaip tariant, tokios priemokos priklauso žmonėms, kurie įmokas mokėjo mažiausiai 15 metų bent nuo minimalios algos per mėnesį. Konkreti priemoka priklausys nuo įgyto stažo, o būtinąjį stažą įgijusiam pensininkui bendra visų gaunamų pensijų suma negalės būti mažesnė nei 257 eurai per mėnesį.

Didės ir šalpos pensija, kurią šalyje gauna apie 60 tūkst. asmenų. Šios pensijos mokamos našlaičiams, neįgaliems vaikams, nuo vaikystės neįgaliems suaugusiems žmonėms bei kitiems neįgaliems ir senatvės pensijos sulaukusiems gyventojams, kurie neįgijo stažo pensijai gauti. Jas turėtų nuo 132 eurų kilstelėti iki 140 eurų. Skaičiuojama, kad šalpos išmokos, priklausomai nuo rūšies ir gavėjų kategorijos, padidės 4–18 eurų. Tačiau esmingiausias didėjimas numatomas mažiausias šalpos pensijas gaunantiems neįgaliesiems – 140 eurų vietoje buvusių 99.

Parama šeimai

Šiais metais dešimčia eurų didėja ir vaiko pinigai. Neįgaliems, gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams ši išmoka kilstelės 30 eurų – iki 100 eurų.

Prieš Naujuosius vadinamąją universalią 50 eurų išmoką gavo daugiau nei pusė milijono Lietuvos vaikų, o apie 123 tūkst. gausių bei nepasiturinčių šeimų vaikų ir 15 tūkst. neįgalių nepilnamečių gauna didesnius pinigus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad prasiplėtus išmokų gavėjų ratui, papildomą, tai yra didesnę, išmoką vaikui gaus apie 151,6 tūkst. vaikų.

Ž. Maurico nuomone, tikrasis iššūkis piniginėms laukia dėl augančių maisto kainų. Lietuviai pagal išlaidas maistui Europos Sąjungoje ir taip yra pirmaujančiųjų gretose.

Dar viena šių metų naujovė – nemokami pietūs pirmokams ir priešmokyklinukams. Nuo sausio 1-osios priešmokyklinukai nemokamai galės pietauti 251 švietimo įstaigoje, atrinktoje pačių savivaldybių. O artėjant spalį vyksiantiems Seimo rinkimams valstybė pasotins dar didesnį būrį mažųjų – nuo rugsėjo nemokami pietūs lauks visų šalies priešmokyklinukų ir pirmokų.

Skaičiuojama, kad nemokamus pietus gaus beveik 50 tūkst. šalies vaikų.

Nuo valstybės biudžeto storesnė riekė atriekta ir vienkartinėms išmokoms nėščiosioms, neturinčioms teisės į „Sodros“ mokamą motinystės išmoką. Tokią vienkartinę paramą šiuo metu gauna apie 5 000 moterų.

Algos kyla

Nuo sausio 1-osios pakilo mėnesinė minimali alga: nuo 555 eurų „ant popieriaus“ iki 607 eurų. Kadangi auga ir neapmokestinamasis pajamų dydis, žmonės į rankas gaus maždaug 40 eurų daugiau.

O vidutinis darbo užmokestis, pernai siekęs 1 290 eurų, Finansų ministerijos duomenimis, šiemet turėtų būti – 1 386 eurai.

Keičiasi ir pareiginės algos bazinis dydis. Socialinių darbuotojų, teikiančių socialinę priežiūrą šeimoms, darbo užmokestis augs apie 15 procentų. Kultūros darbuotojų algos nuo sausio 1-osios, o švietimo – nuo rugsėjo 1 dienos augs vidutiniškai 10 procentų.

Didesni uždarbiai žadami ir medikams (antrą pusmetį vidutinis gydytojo atlyginimas bus 3250 eurai, o vidutinis slaugytojos atlyginimas – 1625 eurai), taip pat ugniagesiams bei policijos pareigūnams.

Raškys vaisius

Kai kurie ekonomikos ekspertai mano, kad šiemet didėsiančios senatvės pensijos, kylantis minimalus atlyginimas, neapmokestinamasis pajamų dydis ir vaiko pinigai turėtų mažinti pajamų nelygybę.

„Manau, kad tai yra pagrindiniai pakeitimai, kurie leis ekonomikos augimo vaisius nusiraškyti ir pajusti didžiajai daliai gyventojų“, – sako „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Mokesčių sistemoje, anot jo, esminių pokyčių nematyti. Nors nuo liepos turėtų įsigalioti automobilių taršos mokestis, ekonomistas spėja, kad artėjant Seimo rinkimams politikai nedrįs to padaryti.

„Iki rinkimų bus likę vos keli mėnesiai ir politikai nenorės pykdyti visuomenės“, – mano Ž. Mauricas.

Seimas nuleido ir nekilnojamojo turto mokesčio kartelę. Dabar jį turės mokėti valdantieji nebe 220 tūkst. eurų, o 150 tūkst. eurų vertės nekilnojamąjį turtą. Ž. Maurico manymu, tai nėra esminis dalykas – toks mokestis palies nedidelę dalį gyventojų. Panašiai, jo manymu, nutiks ir dėl progresinio gyventojų pajamų mokesčio tarifo, kuris nuo 27 procentų auga iki 32 procentų.

„Tai irgi aktualu nedidelei daliai žmonių. Šitas sprendimas gal turės labiau psichologinį efektą – bent jau nebegalės skųstis, kad neturime progresinių mokesčių“, – sako Ž. Mauricas.

Tuo metu akcizai, ekonomisto manymu, bus standartiniai ir įspūdžio nedarys – labai radikalių kilimų nebus. Kiek didesnis laukia nebent tabako gaminių.

Iššūkis – maisto brangimas

Nuo sausio 1 dienos pabrango elektra. Buitiniams vartotojams, pasirinkusiems patį populiariausią vienos laiko zonos „Standartinį“ mokėjimo planą, kurį naudoja daugiau nei 80 procentų vartotojų, elektros energijos tarifas didėja 1,9 ct/kWh. Ž. Mauricas įsitikinęs, kad visgi šis pakilimas neturės didelio poveikio gyventojų piniginėms.

„Bendras komunalinių paslaugų kainų kilimas pastaruosius penkerius metus buvo nežymus“, – atkreipia dėmesį ekonomikos ekspertas.

Anot jo, pasiturintys namų ūkiai elektros suvartoja gerokai daugiau nei nepasiturintys. Pavyzdžiui, gyvenančiųjų individualiuose būstuose įrengtos šildomos grindys, naudojama daug elektros prietaisų, lauko, vidaus apšvietimas ir pan. Taigi asmens, įsikūrusio nedideliame bute, sąskaita už suvartotą elektrą būna gerokai mažesnė. Tad, pasak Ž. Maurico, vien pakeitus vartojimo įpročius, galima gerokai sutaupyti. Be to, ši žiema kol kas šilta, tad sąskaitos už šildymą nėra didelės ir bent kol kas šie sutaupyti pinigai padengs pabrangusią elektrą.

O tikrasis iššūkis piniginėms laukia dėl augančių maisto kainų. Lietuviai pagal išlaidas maistui Europos Sąjungoje yra pirmaujančiųjų gretose.

„Bet koks didesnis maisto kainų kilimas atsiliepia namų ūkių finansams

kur kas labiau nei komunalinių paslaugų įkainiai. Deja, nieko paguodžiamo negaliu pasakyti. Kadangi žmonių pajamos kyla, prekybininkai tuo naudojasi“, – kad papildomos išlaidos maistui neišvengiamos, mano Ž. Mauricas.

Galbūt praslysime?

Pastaraisiais metais daug kalbėta apie artėjančią ekonomikos krizę. Pasak Ž. Maurico, šiuo metu tikimybė jos sulaukti sumažėjusi. Jo manymu, atrodo, kad Europos periferija laikosi neblogai ir atsveria Vokietijos ekonomikos silpnumą.

„Bazinis scenarijus šiems metams – ES ekonomika stagnuos. Augimas sieks apie 1 procentą. Kai kurios šalys patirs techninę recesiją, bet Centrinės ir Rytų Europos regionas, tarp jų ir Lietuva, turėtų išlaikyti bent kelių procentų augimą. Sakyčiau, nors 2 procentus tikrai turėtume išspausti. Tai neblogas rezultatas. Taigi bent didžiosios dalies gyventojų finansinė padėtis neturėtų suprastėti“, – mano ekonomistas.

Ž. Mauricas sako kol kas esantis nusiteikęs „santūriai optimistiškai“.

Jūsų komentaras

Taip pat skaitykite