Lietuvos futbolo federacijai, peržiūrėjusiai paskutinių rungtynių vaizdus, neįtiko nei panevėžiečių sukabinti stadioną nuo pašalinių akių dengiantys tentai, nei aikštės dirbtinė danga. P. ŽIDONIO nuotr.

Čempionų stadionas vėl neįtiko

Panevėžio „Žemynos“ progimnazijos stadione vyksiančios Lietuvos čempionės futbolo komandos „Panevėžys“ ir Gargždų „Banga“ rungtynės gali būti paskutinės aukščiausio lygio varžybos šiame stadione.

Lietuvos futbolo federacijai (LFF) neįtiko nei panevėžiečių pakabinti stadioną nuo pašalinių akių uždengę tentai, nei aikštės dirbtinė danga.

Šiame stadione žaidžiantys futbolininkai ir Panevėžio savivaldybės atstovai nesupranta, kodėl federacija vėl nepatenkinta. Pasak panevėžiečių, ir danga atnaujinta, ir tentai įrengti pagal visus reikalavimus.

Nepatiko vaizdas

Dar pernai Panevėžio futbolininkai sulaukė Lietuvos futbolo federacijos akibrokšto, kai šioji pranešė, kad aukščiausio lygio rungtynėms nebetinkamas „Žemynos“ progimnazijos stadionas. Tąkart motyvuota, jog individualių namų apsuptyje esantis mokyklos stadionas atrodo nepatraukliai. Mat sirgaliai matydavo ne tik aistras futbolo aikštėje, bet ir vandenį iš šulinio semiančią senutę bei kitus buitinio gyvenimo vaizdus.

Po kilusio ažiotažo Panevėžiui ir dar keturiems miestams buvo padaryta išimtis – pranešta, kad rungtynės galės vykti, jeigu stadioną apjuos specialūs tentai. Savivaldybė taip ir padarė.

Vos prieš dvi savaites atnaujinta dirbtinė aikštės danga, įrengti tentai.

Visgi šie pokyčiai sulaukė ne Lietuvos futbolo federacijos pritarimo, o nepasitenkinimo.

Jos prezidentas Edgaras Stankevičius, išvydęs paskutinių rungtynių „Žemynos“ progimnazijos stadione vaizdus, pareiškė, kad ir tentai, sukabinti ant laikinų pastolių, ir dirbtinė danga, išraižyta it margutis šviesių dryžių, atrodė klaikiai.

„Dar kurį laiką iki sezono starto klubai su vadinamaisiais probleminiais stadionais gavo aiškias užduotis, ką turi padaryti aplink savo aikštes, kad jose būtų galima vykdyti aukščiausios lygos rungtynes. Galima pasakyti, kad Šiaulių ir Telšių komandos užduotis įgyvendino ganėtinai neblogai, estetinis vaizdas aplink aikštes tikrai pasikeitė į gerąją pusę, tačiau su pora likusių stadionų, tarp jų – ir Panevėžio aikštė – situacija sunkesnė“, – teigė E. Stankevičius.

„Man jau kvepia kažkuo neskaniu. Gal kažkam tiesiog nepatinka, kad „Panevėžys“ per greitai tapo čempionu?“

J. Jasiukaitis

Netinka čempionams

Pasak LFF prezidento, estetika – tik vienas iš faktorių, nors jis irgi labai svarbus.

„Turime būti atviri ir pasakyti, kad tokia danga tikrai neatitinka reikalavimų. Visgi, jei reikėtų išskirti estetikos faktorių, turime pasakyti, jog vaizdas praėjusiose rungtynėse, švelniai sakant, buvo nekoks ir tikrai badė akis rungtynes stebėjusiems žiūrovams. Tiek pati aikštė, tiek tentai greta jos tikrai neatrodė taip, kaip turėtų atrodyti aukščiausios lygos klubo, šalies čempionų, namų stadionas“, – komentavo E. Stankevičius.

Kaip tvirtino, apie šią problemą jis jau kalbėjęs tiek su Panevėžio savivaldybės atstovais, tiek su aikštės šeimininkais FK „Panevėžys“. Kitos aukščiausio lygio rungtynės tarp čempiono „Panevėžio“ ir vicečempiono Vilniaus „Žalgirio“ vyks tik balandžio 14-ąją.

„Matysime, ką Panevėžio klubas pakeis iki šio savaitgalio rungtynių, o po to, iki kito susitikimo Panevėžyje, lauks beveik mėnesio pertrauka, ir tikimės, kad klubas jau galės rungtyniauti natūralios vejos „Aukštaitijos“ stadione“, – kalbėjo E. Stankevičius.

Pasak Broniaus Vaitiekūno,bus dedamos visos pastangos, kad „Panevėžys“ žaistų savo namų aikštėje. P. ŽIDONIO nuotr.

Dėmesys kokybei

Futbolo klubo „Panevėžys“ direktorius Bronius Vaitiekūnas stebisi federacijos pozicija.

„Nežinau, kodėl federacija pasirinko tokius kriterijus. Stadiono danga prieš keletą metų gauta iš federacijos. Visą laiką ji buvo gera, o dabar tapo bloga. Tikslas turėtų būti dangos kokybė, o ne spalva. Sunku pasakyti, kas čia atsitiko“, – kalbėjo B. Vaitiekūnas.

Anot jo, panaši situacija ir dėl stadioną dengiančių tentų. Jeigu jie būtų stori, tiesiog neatlaikytų svorio ir nuvirstų.

Šiauliai, pasak B. Vaitiekūno, panaudojo lygiai tokius pat tentus, tik tamsesnės spalvos. Bet federacijai neįtiko tik panevėžiečių pasirinkimas.

„Kai nėra saulės, tentai tikrai nepersišviečia. Neįmanoma padaryti taip, kaip nori federacija. Bet šiuo atveju kalbame tik apie estetinį vaizdą, skonio skirtumus“, – mano B. Vaitiekūnas.

Direktoriaus teigimu, „Panevėžio“ futbolininkai intensyviai ruošiasi šeštadienio rungtynėms su Gargždų „Banga“ federacijai vis neįtinkančiame „Žemynos“ stadione, o kaip bus vėliau, galima tik spėlioti.

Pasak B. Vaitiekūno, bus dedamos visos pastangos, kad „Panevėžys“ žaistų savo namų aikštėje.

„Visa ta sumaištis labai išblaško. Laiką ir energiją norėtume skirti pasiruošti rungtynėms, o ne tokiems dalykams. Bet kaip diena, taip naujiena“, – nusivylimo neslėpė klubo vadovas.

Skirtingi vertinimo kriterijai

Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Justinas Jasiukaitis neslepia, kad federacijos pozicija ir jam atrodo keista.

Anot jo, Savivaldybė įgyvendino, ko buvo prašoma – stadionas uždengtas specialiais, reikalavimus atitinkančiais tentais. Dėl sportininkų ir žiūrovų saugumo pasirinkti vėjui laidūs tentai.

Pasak J. Jasiukaičio, Širvintų, kur vėjo neperpučiamus tentus ne taip seniai išvartė vėtra, pavyzdys parodė, kad Panevėžio pasirinkimas buvo geras.

„Spaudimas jaučiamas tik iš federacijos. Kyla visokių minčių. Man jau kvepia kažkuo neskaniu. Gal kam nors nepatinka, kad „Panevėžys“ per greitai tapo čempionu? Tai, ko buvo prašoma įgyvendinti, mes padarėme, nors man, prisipažinsiu, buvo nesuprantami ir tie įnoriai. Tentai įrengti tokie pat kaip Šiauliuose, skiriasi tik spalvos. Tai kodėl Šiaulių tentai tiko, o mūsų – ne“, – stebisi J. Jasiukaitis.

Pasak pavaduotojo, prieš dvi savaites sutvarkyta ir „Žemynos“ stadiono aikštės danga.

Jame žaidžia ne tik „Panevėžio“ futbolininkai, bet ir „Ekrano“ komanda, treniruojasi Panevėžio futbolo akademijos sportininkai, moksleiviai.

Dangą atnaujino atestuota įmonė, dirbanti ne tik Lietuvoje, bet ir Skandinavijos šalyse. Kad būtų estetiškiau, jungiamosios juostos keistos ne gabalais, o per visą aikštę. Nors tokios pat spalvos rasti nepavyko, anot J. Jasiukaičio, ši tvarkymo metodika ne tik galima, bet ir taikoma tvarkant aukščiausio lygio stadionus.

„Padarėme savo namų darbus, todėl keista, kai pradedama kalbėti apie tai, kas patinka ar nepatinka. Svarbiausia turėtų būti dangos kokybė. O ir tokie vizualiniai dangos sprendiniai galimi. Panašių pavyzdžių galima būtų atrasti net ir Čempionų lygoje – kai kur stadionai margi kaip šachmatų lenta, bet niekam kažkodėl nekliūna. Keista, kai kliūna mūsų“, – kalbėjo J. Jasiukaitis.

Jo teigimu, „Aukštaitijos“ stadione kurį laiką nebus įmanoma žaisti, kol nepradės vegetuoti žolė.

„Tikrai nuoširdžiai nesuprantu tokios federacijos pozicijos. Juk galėtų atvykti į Panevėžį ir savo akimis pamatyti, pasivaikščioti po atnaujintą stadioną, o ne per spaudą aiškinti, kaip turi dirbti Savivaldybė“, – stadiono kritikus į Panevėžį kviečia J. Jasiukaitis.

Komentarai

Čia svarbiausia tai,kad iš stadiono matosi,kaip bobutė semia vandenį iš šulinio.O ,kaip žinia,sutikti moterį nešiną tuščiu kibiru -lauk nelaimės. Taigi jei bobutė eina vandens -įvarčių nebus!
- Jonas
- 10:32 2024.03.17
- Atsakyti
Blogai kai futbolui vadovauja krepšinio vadybininkai.Patys 2018m.plojo katučių atidarydami po renovacijos Žemynos stadioną.
- Vytas
- 14:26 2024.03.17
- Atsakyti