-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Ne vienas jį pamatęs nusistebi antkapiu tokioje vietoje. Reikia atidžiai patyrinėti, jog suvoktum, kad akmuo su vardu ir pavarde, nurodytomis dviem datomis ir iškaltu portretu nėra antkapis, o skirtas šitaip pagerbti buvusį ilgametį Jotainiuose gyvuojančios žemės ūkio bendrovės vadovą Antaną Algimantą Balčiūną.
Atminimo lentoje šalia jo jaunystės portreto iškaltos datos 1992–2019 byloja, kad tiek metų šviesaus atminimo pirmininkas vadovavo bendrovei.
A. A. Balčiūnas mirė tebevadovaudamas Jotainių žemės ūkio bendrovei. Pirmininko pavaduotoju tuomet dirbo jo anūkas Eimantas Čeponis. Dabar šis tęsia senelio darbą.
Jam ir kilo sumanymas seneliui, agronomui, vadovui ir žemdirbiui, o ir šiaip jotainiečių gerbiamam žmogui pastatyti paminklą.
„Jotainių laukai labai akmenuoti, tad didžiulis agronomo specialybę įgijusio senelio rūpestis buvo surinkti nuo laukų akmenis. Todėl ir sugalvojome pastatyti akmenį. Statėme kaimo centre, tokioje vietoje, kad visi praeinantys ar pravažiuojantys matytų“, – aiškino E. Čeponis.
„Nelabai norėčiau, kad man mirus kur nors viešoje vietoje pastatytų kokį nors panašų paminklą.“
A. Puško
Vieta paminklui parinkta prieš Jotainių žemės ūkio bendrovės langus, pro kuriuos pažvelgdavo pats A. Balčiūnas. Dabar seneliui skirtą paminklą iš savojo kabineto mato E. Čeponis.
Nors paminklas bendrovės vadovui pastatytas valstybei priklausančioje žemėje, pasak E. Čeponio, tam buvo gautas Nacionalinės žemės tarnybos leidimas.
Architektūrinių sprendimų, paminklo vizijos, pasak E. Čeponio, su jokiomis institucijomis derinti nereikėjo. Panevėžio rajono savivaldybės specialistų leidimų ar pritarimų paminklo statyboms taip pat nereikėjo gauti.
„Akmens paminklui toli ieškoti nereikėjo, toks akmuo gulėjo mūsų laukuose“, – pasakojo E. Čeponis.
Paminklas sukurtas iš vieno, bet perpjauto akmens. Viena perpjautoji pusė sveria keturias, antroji – puspenktos tonos. Prie akmens pritvirtinta paminklinė lenta sveria pusę tonos.
Pasak E. Čeponio, lyginant su kitais šio krašto laukuose esančiais akmenimis, šis tikrai nėra didelis. Bendrovės vadovo duomenimis, paties didžiausio šių laukų akmens svoris siekia kone aštuonias dešimtis tonų.
„Puntukas sveria 300 tonų“, – palygino jotainiškis.
Paminklą gamino Panevėžio rajone įsikūrusios paminklų įmonės darbuotojai.
Paklaustas, kaip tokį kaimo akcentą vertina patys Jotainių gyventojai ar pro šalį važiuojantieji, E. Čeponis pripažino, kad vertinimai – įvairūs.
„Girdėjau sakant, kam tokie paminklai reikalingi. Aš į tai turiu atsakymą, kad paminklu pagerbėme puikų vadovą, dorą žmogų, padariusį daug gero Jotainiams“, – kalbėjo anūkas.
Dabar prie paminklo žydi hortenzijos, už jo pasodinta pušelių. Drauge su Jotainių bendruomene, pasak E. Čeponio, ateityje planuojama ir kitais augalais apsodinti kol kas dar tuštoką paminklą juosiančią žemę, kurti parką, statyti treniruoklių.
Jotainiuose stovintis į antkapį panašus paminklas buvusiam ilgamečiam čia veikiančios bendrovės vadovui ne vieną stebina. D. Baronienės nuotrauka
Jotainių bendruomenės pirmininkės Lianos Ramanauskienės nuomone, daug gero Jotainiams padaręs A. A. Balčiūnas nusipelnė paminklo.
Pats A. A. Balčiūnas palaidotas kitoje Panevėžio rajono vietoje, jo gimtuosiuose Spirakiuose.
„Yra kas tą paminklą sukritikuoja, bet man atrodo, kad tai daroma labiau iš pavydo. O mums pavydėti yra ko. Jotainiuose veikia žemės ūkio bendrovė, turime darbo. O kad visa tai turime – didžiulis A. A. Balčiūno nuopelnas“, – aiškino Jotainių seniūnaitė Angelė Meilūnienė.
Ji tikino puikiai prisimenanti paminklo atidarymą su daugybe svečių, o jį pašventino į Jotainius atvykstantis Ramygalos klebonas Alfredas Puško.
„Nešventinau aš to paminklo tikrai, jo atidarymo iškilmėse buvau svečias, o kai suteikė žodį, pakviečiau visus sukalbėti maldą, palaiminau ir pačią paminklo pastatymo vietą, ir susirinkusiuosius“, – paaiškino kunigas A. Puško.
Dvasininkas pripažino, kad ir jam šis masyvus paminklas priminė kapaviečių antkapį.
„Nelabai norėčiau, kad man mirus kur nors viešoje vietoje pastatytų kokį nors panašų paminklą“, – neslėpė klebonas.
Vadoklių seniūne dirbanti jotainiškė Milda Tamokaitienė teigė esanti linkusi susilaikyti nuo paminklo A. A. Balčiūnui vertinimo.
Tą patį atsakė ir Jotainiuose gyvenantis Panevėžio kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskas.
„Pastatė paminklą – dabar jį turim“, – pakomentavo istorikas.
Panevėžio rajono savivaldybės Architektūros skyriaus vedėjas Donatas Malinauskas pripažino, jog prieš Jotainių garsenybės paminklo iki šiol ne tik nėra matęs, bet ir apie jį tik iš žurnalistės išgirdęs.
Rajono architektas tvirtina, kad jokie teisės aktai nereikalauja, kad rajono teritorijoje statomi paminklai būtų derinami su Savivaldybės specialistais.
„Paminklo Jotainiuose statytojai to daryti neprivalėjo, bet projektą galėjo parodyti ir mums, Architektūros skyriaus darbuotojams“, – visgi dėmesį atkreipė skyriaus vedėjas.
