-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Rajono Savivaldybė paskelbė idėjų, kaip jis galėtų atrodyti, konkursą ir pasiūlymų laukia iki gruodžio pradžios.
Kaip teigiama, ypatingą pagarbą žemdirbiui, jo darbui ir indėliui visos šalies ekonomikai atspindintis kūrinys stovės Upytėje netoli Čičinsko kalno.
Praėjusių metų pabaigoje vykusiame rajono Savivaldybės tarybos posėdyje grupė politikų kreipėsi į tuometį merą Povilą Žagunį ir pasiūlė statyti tokią skulptūrą.
Pavasarį Panevėžio rajone surengta apklausa dėl galimos vietos skulptūrai. Daugiausia pasiūlymų sulaukta statyti Upytėje.
„Tai būtų tarsi rajono vizitinė kortelė. Žvelgiant nuo kelio pirmame plane būtų paminklas, antrame – piliakalnis.“
D. Malinauskas
Galiausiai parinkta vieta šalia Tarnagalos piliakalnio – Čičinsko kalno. Dabar Panevėžio rajono savivaldybė kviečia skulptorius, architektus, menininkus dalyvauti architektūrinio-skulptūrinio kūrinio „Lietuvos žemdirbiui“ įamžinti sukūrimo bei aikštės sutvarkymo idėjos konkurse.
Pirmąsias tris vietas užėmusius dalyvius numatoma apdovanoti piniginiais prizais. Pirmos vietos laimėtojui atiteks 2000 eurų, antros vietos – 1500, trečios – 1000 eurų.
Pasak rajono Savivaldybės Architektūros skyriaus vedėjo Donato Malinausko, apsispręsta skulptūrą statyti Savivaldybės panaudos sutartimi valdomame sklype netoli piliakalnio.
Jo teigimu, pagrindinis motyvas – geras vietos matomumas, Upytė – viena seniausiai rašytiniuose šaltiniuose minimų rajono žemių, be to, šioje vietoje vyksta vieši renginiai.
Pasak vedėjo, skulptūra puikiai matytųsi važiuojantiems keliu Panevėžys–Krekenava.
„Tai būtų tarsi rajono vizitinė kortelė. Žvelgiant nuo kelio pirmame plane būtų paminklas, antrame – piliakalnis“, – teigė D. Malinauskas.
Architektas svarsto, kad prie paminklo nusifotografavusiems turistams nuotrauka būtų tarsi atvirukas piliakalnio fone.
Pasak D. Malinausko, idėja bus renkama atsižvelgiant į dviejų pagrindinių kriterijų santykį: meninės kokybės ir kainos.
Konkursui pateiktus darbus vertins penkių asmenų komisija. Vienas narių bus ir Panevėžio rajone gyvenantis Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, skulptorius Gediminas Karalius.
Konkurso dalyviams teks nuspręsti, ką vaizduos skulptūra, nes žemdirbio sąvoka – labai plati. Ji apima ne tik ariančius žemę, bet ir sodininkus, bitininkus, kitų žemės ūkio veiklų atstovus. Be to, įpareigoja ir unikali skulptūros vieta šalia ne vieną šimtmetį skaičiuojančio ir legendomis apipinto piliakalnio bei šalia esantis akmenų ratas – kompozicija.
Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Zita Bakanienė mano, kad Panevėžio rajonas – žemdirbiškiausias kraštas, todėl statyti jame skulptūrą visos šalies žemdirbiams – gera mintis.
„Panevėžio rajone kasmet deklaruojama daugiausia pasėlių, žemės – derlingos. Yra daug žemės ūkio subjektų, vystoma plati ir įvairi žemės ūkio veikla“, – vardija vedėja.
Panevėžio rajone vyrauja augalininkystė, tačiau, pasak Z. Bakanienės, yra ir gyvulininkystės, ir alternatyvių žemės ūkio veiklų. Čia auginamos alpakos, sraigės, o Panevėžio rajono bitininkai – vieni pirmaujančių Lietuvoje.
„Kiaulių būdavo bene daugiausia Lietuvoje, yra ir vištų fermų. Gal tik žuvininkystės neturime. Netinkama tam vieta“, – teigia skyriaus vedėja.
Idėja statyti skulptūrą šalies žemdirbiui kilo rajono Savivaldybės tarybos nariui Algimantui Birbilui.
Jis svarsto, kad skulptūra Čičinsko piliakalnio papėdėje iškils per ateinančius trejetą metų.
Pasak A. Birbilo, Lietuva – sena žemdirbiška šalis, tačiau iki šiol neturi skulptūros žemdirbiams. Yra tik tam tikrų kompozicijų šia tema. A. Birbilas svarsto, galbūt tokia galima laikyti tarpukariu sukurtą Petro Rimšos kūrinį „Artojas“, tačiau arklys jame – labai suvargęs. Daugiau, politiko žiniomis, šalyje žemdirbiams skirtų skulptūrų nėra.
„Medinių paminkliukų turbūt stovi, bet solidesnio, spėju, niekur nėra“, – kad žemdirbiai iki šiol tinkamai neįamžinti, mano A. Birbilas.
Į Panevėžio rajono lankytinų gamtos ir paveldo objektų maršrutą jau yra įtrauktas vienas savotiškai su žemdirbyste susijęs paminklas. Vos už kilometro nuo Ramygalos stūkso paminklinis akmuo, skirtas milijoniniam Lietuvoje nusausintam hektarui.
1949 metais įkurta Panevėžio melioracijos valdyba – seniausia Lietuvoje. Tikėtina, kad įvertinus krašto melioratorių nuopelnus, šalia Ramygalos 1970 metais ir pastatytas šis akmuo. Atidengti šio dar ir šiandien saugomo laukų riedulio tuomet į Panevėžio rajoną atvyko pats Lietuvos komunistų partijos centro komiteto pirmasis sekretorius Antanas Sniečkus.
O Ėriškiuose, prie kelio į Barklainius, stovi paminklas ir patiems melioratoriams.
