-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Nekilnojamojo turto vystytojai atkreipia dėmesį: Aukštaitijos sostinėje gerokai spartesniais tempais nei kaimyniniuose Šiauliuose dygsta nauji gyvenamieji namai ir net daugiabučių kvartalai.
Panevėžio savivaldybė praėjusiais metais išdavė 193 leidimus statyboms.
Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Augustas Makrickas svarsto, jog sudėtinga būtų vertinti, daug tai ar mažai miesto mastais.
Visgi 2022-aisiais statybos leidimų išduota mažiau – 171. Tačiau statybų bumo metais Panevėžyje galima vadinti 2021-uosius, kai statytojai išsiėmė netgi 250 leidimų.
A. Makricko nuomone, statybų sulėtėjimą Aukštaitijos sostinėje lėmė tos pačios priežastys, turėjusios didelę įtaką visos Europos statybų rinkai.
„2022-ųjų pradžioje Rusijos pradėtas karas Ukrainoje pakoregavo ir medžiagų tiekimą, verslo rizikas, o kartu ir visuomenės poreikius“, – sako A. Makrickas.
Tačiau pernai, regis, tiek verslo, tiek gyventojų lūkesčiai vėl ūgtelėjo.
„Matome, kad nekilnojamojo turto rinka Panevėžyje vietoje nestovi. Būtų gerai, jei pradėtų augti ir gyventojų skaičius.“
R. Paulauskas
Daugiausia leidimų Panevėžyje praėjusiais metais išduota naujiems statiniams statyti – 128, iš jų maždaug pusė pastatams, kita dalis inžinerinės infrastruktūros statiniams.
Pastatų rekonstrukcijai išduoti 26, kapitaliniam remontui – 4, o paprastajam remontui 30 leidimų.
Pasak A. Makricko, iš naujų statinių daugiausia mieste kyla vienbučiai namai. Pernai imtasi 80-ies tokių objektų statybų.
Dar apie dvi dešimtis leidimų išduoda trijų ir daugiau butų, tai yra daugiabučių, statyboms – kotedžų kompleksams ir kt.
Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-haus“ Panevėžio biuro vadovas Romualdas Paulauskas atkreipia dėmesį į savotišką Aukštaitijos sostinės fenomeną: būstų, netgi daugiabučių, statoma daugyn, bet gyventojų skaičius ritasi žemyn.
Statistikos departamento duomenimis, nuo 2023-iųjų sausio iki šių metų pradžios Panevėžyje gyventojų sumažėjo 796-iais. Iš šalies didmiesčių jis vienintelis vis dar nepasiekė ribos, nuo kurios panevėžiečių pradėtų daugėti.
Nepaisant to, pasak R. Paulausko, mieste prie Nevėžio nauji daugiabučiai dygsta sparčiau nei Šiauliuose.
„Jei lygintume su Šiauliais, naujos statybos būstų vystomų projektų Panevėžyje daugiau“, – patvirtina nekilnojamojo turto rinkos žinovas.
Baigiami parduoti butai Stoties g. 10 rekonstruotame name, išvystytas daugiabučio buvusioje „Verdenės“ mokykloje Parko g. projektas, naujo Ainių g. daugiabučių kvartalo numatytas jau trečias statybų etapas, pardavinėjami „Senvagės“ loftai ant Nevėžio kranto miesto centre.
„Matome, kad nekilnojamojo turto rinka Panevėžyje vietoje nestovi. Būtų gerai, jei pradėtų augti ir gyventojų skaičius“, – sako R. Paulauskas.
Tokį statistikos paradoksą jis linkęs paaiškinti naujų būstų pirkėjų elgsena. Agentūros atstovas pastebi, jog į naujus butus kraustosi tie patys panevėžiečiai iš senos statybos daugiabučių, buvusių bendrabučių.
Pasak R. Paulausko, nekilnojamuoju turtu Panevėžyje domisi ir regiono – kitų apskrities miestų – gyventojai.
Visgi, anot jo, nemažai klientų būstus įsigyja ne tam, kad juose patys jaukiai įsikurtų, jiems tai kaip investicija – dažniausiai trumpalaikei nuomai.
Panevėžio plėtrą rodo ir ūgtelėjęs išduotų statybos leidimų skaičius. P. Židonio nuotr.
Statybų kranai mojuoja ir pačios Savivaldybės statomuose objektuose.
Išskirtinis naujas objektas mieste – Stasio Eidrigevičiaus menų centras – jau šį pavasarį, pasak A. Makricko, turėtų atverti duris lankytojams.
Į pabaigą eina poeto Juozo Čerkeso Besparnio istorinės Pragiedrulių sodybos Skaistakalnio parke rekonstrukcijos antrojo etapo darbai. Jos modernų stiklinį priestatą, Savivaldybės atstovo teigimu, visuomenei atverti planuojama sušilus orams.
„Šįmet toliau kils kompleksinių paslaugų vaikams su negalia ir jų tėvams paslaugų centras „Harmonijos miestas“ Rožyne. Pernai šioms statyboms smarkiai pasistūmėjus, šįmet turėtų būti baigtos“, – sako A. Makrickas.
Kylančiam naujos Panevėžio autobusų stoties pastatui jau uždengtas stogas. Savivaldybė teigia, jog šios dešimtmečius planuotos statybos šįmet irgi jau turėtų būti užbaigtos.
Nuo šaligatvių iki naujo daugiabučio
A. Makricko teigimu, ant architektų stalo jau klojami ir nauji miesto infrastruktūros projektai.
Paskutinį etapą pasiekęs Savivaldybės planuojamo statyti daugiabučio trūkstamiems specialistams apgyvendinti projektavimas.
Intensyviai projektuojama universali imtynių, sunkiosios atletikos, dziudo, tinklinio sporto salė R. Sargūno sporto gimnazijos teritorijoje.
Planuojamas Gamtos mokyklos aplinkos atnaujinimas, įrengiant lauke klases.
Pasak A. Makricko, šįmet ganėtinai daug numatyta projektuoti pėsčiųjų ir dviračių takų:
Klaipėdos gatvės atkarpa nuo Nemuno g. iki miesto ribos, Ramygalos g. nuo Aukštaičių g. iki miesto ribos, Smėlynės g. nuo tilto iki geležinkelio pervažos, taip pat S. Kerbedžio, Pušaloto, Pramonės gatvėse.
Atnaujinti numatyta ir Sukilėlių aikštę priešais Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią.
Visgi didžiausiu šių metų akcentu Savivaldybės architektas įvardija trijų miesto sankryžų rekonstrukcijos į žiedines projektus.
Žiedais numatyta paversti Nemuno ir Klaipėdos, taip pat Klaipėdos ir Vakarinės bei Beržų ir J. Basanavičiaus gatvių sankryžas.
„Tai trys didelio masto rimti projektai, nes žiedinių sankryžų projektavimas – sudėtingas procesas“, – sako A. Makrickas.
