-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Iki šiol statybų pradžią vis nukeldavo neįvykę rangos darbų konkursai.
Šiuo metu Savivaldybė laimę bando jau penktą kartą.
„Kasame iškritusį sniegą, o nukasę treniruojamės“, – sako Panevėžio futbolo akademijos direktorius Darius Butkus.
Anot jo, tokios sąlygos – anokia naujiena: sportininkams privalu būti užsigrūdinusiems. Visgi šiaurinėje Europos dalyje esančios šalys, pasak D. Butkaus, statosi pripučiamus futbolo maniežus, kuriuose treniruojamasi šaltuoju metų laiku. Tokių apstu Suomijoje, Švedijoje, Islandijoje.
Lietuvoje po pripučiamais kupolais treniruojasi sportininkai Vilniuje, Kaune ir Marijampolėje. Juos statytis planuoja Klaipėda, Šiauliai ir Panevėžys.
Pripučiamo maniežo idėja Aukštaitijos sostinėje iškelta dar prieš porą metų.
„Kasame iškritusį sniegą, o nukasę treniruojamės.“
D. Butkus
Pasak D. Butkaus, Panevėžyje futbolo treniruotes lanko kiek daugiau nei 600 vaikų, paauglių ir jaunuolių nuo šešerių iki 18-os metų. Tai pat sportuoja vyresnieji, susibūrę į veteranų klubus.
„Atšalus orams, tik patys mažiausieji treniruojasi salėse. Vyresnieji futbolą žaidžia lauke, nes Panevėžyje trūksta sporto salių“, – teigė Futbolo akademijos vadovas.
Anot jo, dengtas maniežas ypač reikalingas futbolininkams treniruotis žiemomis.
D. Butkus svarsto, kad miesto planams tokį pasistatyti greičiausiai koją kiša tai, kad viešųjų pirkimų konkursus laiminčias įmones apskundžia pralaimėtojai ir taip iš vaikų atima galimybę futbolą žaisti po stogu.
Futbolininkų siekiui turėti pripučiamą maniežą Panevėžio savivaldybės taryba pritarė dar 2021-ųjų kovą.
Jį nuspręsta statyti Beržų progimnazijos stadione. Pagal jau parengtą techninį projektą maniežas pripučiamu kupolu turėtų būti 22 metrų aukščio, 115 metrų ilgio ir 77 metrų pločio.
Teigiama, jog tokios konstrukcijos statinio kupolas atlaiko didžiulį, 24 metrų per sekundę ir dar didesnį vėjo greitį. Jo danga atspari lauko temperatūros nuo minus 30 iki plius 70 laipsnių pokyčiams ir gana skaidri, todėl dienomis vykstančioms treniruotėms nereiktų dirbtinio apšvietimo.
Pripučiamame manieže numatyta įrengti ne mažiau nei pusę tūkstančio sėdimų vietų žiūrovams, suprojektuoti persirengimo kambariai, dušai, WC, taip pat atskiros patalpos sporto specialistams ir ūkio darbuotojams.
Maniežas būtų išklotas modernia sintetine danga.
Panevėžio savivaldybė paskelbusi jau penktą viešųjų pirkimų konkursą ieškodama, kas Beržų gatvėje pastatytų pripučiamą futbolo maniežą. P. Židonio nuotrauka
Savivaldybė šiuo metu yra paskelbusi jau penktą konkursą pripučiamam maniežui statyti.
Pirmasis toks viešasis pirkimas skelbtas dar pernai rugsėjį.
Už šį projektą atsakingas Savivaldybės atstovas Marius Garbauskas teigia, jog iki tol vykusius keturis pirkimus teko nutraukti nustačius neatitikimų pagal viešųjų pirkimų įstatymą.
Ar šį kartą bus išrinktas statytojas, turėtų paaiškėti jau artimiausiomis dienomis.
Projekto vadovo teigimu, Savivaldybei su laimėtoju pasirašius rangos darbų sutartį, maniežas Beržų gatvėje turės būti pastatytas per metus ir keturis mėnesius.
Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Justino Jasiukaičio teigimu, pripučiamo maniežo statybai jau anksčiau iš Sporto rėmimo fondo buvo skirta 450 tūkst. eurų, prie šios sumos iš Valstybės investicijų programos Panevėžiui pridėtas dar milijonas. Trūkstamą sumą Savivaldybė pasirengusi pridėti iš savo biudžeto.
Kiek kainuos naujas sporto objektas, paaiškės įvykus viešiesiems pirkimams.
Pasak J. Jasiukaičio, nepaisant, kad skelbiant viešųjų pirkimų konkursus iki šiol nepavyko išrinkti rangovo, gautus kone pusantro milijono eurų maniežo statyboms tikrai pavyks panaudoti.
Nerimo, kad laiku nepradėjus statybų pinigus gali tekti grąžinti, pasak administracijos direktoriaus pavaduotojo, nėra.
J. Jasiukaičio teigimu, šis pripučiamas maniežas būtų pats moderniausias Lietuvoje ir toks, kuriam nebaisios gamtos stichijos.
„Iki šiol tokie maniežai Lietuvoje statyti be pamatų. Todėl jiems kenkia sniego gausa, pripučiama konstrukcija bliūkšta. Mūsiškis bus su pamatais, nuo membranos nuslinkusį sniegą bus nesunku nuvalyti ir jis maniežui nepakenks“, – tvirtino administracijos direktoriaus pavaduotojas.
Į didžiulį balioną panašus pripūstas kupolas – ne naujiena vyresnės kartos panevėžiečiams.
Apie 1970-uosius metus dabartinio lengvosios atletikos maniežo vietoje Marijonų gatvėje taip pat iškilo pripučiamas kupolas.
Pirmasis lengvosios atletikos maniežas Panevėžyje taip pat buvo pripučiamas. Tiesa, ilgai netarnavo – per galingą vėtrą buvo nuplėštas nuo įtvirtinimų ir užmestas ant gyvenamųjų namų tuometėje P. Rotomskio gatvėje. A. Pakarklio nuotrauka
Dėl neaiškių priežasčių pripučiama konstrukcija ne kartą subliūško, o apie 1980-uosius per vieną audrą netikėtai sprogo ir vėjas ją užnešė ant netoliese stovėjusio individualaus gyvenamojo namo tuometėje J. Rotomskio (dabar – Marijonų) gatvėje. Neeilinį įvykį tąkart užfiksavo Panevėžyje žinomas fotografas Algimantas Pakarklis.
„Tuo metu dirbau fotoateljė prie vadinamojo Kauno gastronomo. Tik išlipęs iš autobuso pamačiau, kad kažkas didelis boluoja. Žmonės kalbėjo, jog dėl stipraus vėjo ir sumažėjusio slėgio manieže jis plyšo pietinėje pusėje, o pakėlęs vėjas kaip kokį maišą užmetė ant važiuojamosios Rotomskio gatvės dalies ir nuosavų namų“, – yra pasakojęs A. Pakarklis.
Tąkart niekas nenukentėjo, krisdamas maniežas tik apgadino vieno namo kaminą. Tiesa, išgąsčio būta nemažai. Po šio įvykio pripučiamo maniežo idėjos buvo atsisakyta – Marijonų gatvėje, dabartinės V. Žemkalnio gimnazijos pašonėje, pastatytas maniežas su stabilia stogo danga ir sienomis.
