-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Šią savaitę panevėžiečių klausiame, ar jiems pavyksta išvengti impulsyvių pirkinių ir nepasiduoti prekybininkų vilionėms? O ar yra tokių, kurie vadovaujasi esmine taisykle – naudok tai, ką turi, ir pirk mažiau?
Kažkada, kai buvau jaunesnė, tikrai labiau pasiduodavau toms prekybininkų vilionėms, dabar gal suaugau į protą (šypsosi).
Retai kada perku daiktus spontaniškai, visuomet ilgai svarstau ir apgalvoju, ar man to daikto reikia, ar verta. O nuolaidos labai apgaulingas reikalas – tą minutę susigundai, nes pigiau, bet po kiek laiko supranti, kad spontaniškai įsigyto daikto net nereikėjo. Dar daugiau išleidi, nei sutaupai.
Žinoma, jeigu baigiasi kremas, kurį tikrai pirksiu, nuolaidos pasiūlymu pasinaudosiu, bet jeigu tai koks drabužis – neskubėsiu.
Dažniausiai apsiperku internetu ir galiu pasakyti, kad kartais nuolaidos būna didesnės nei per juodąjį penktadienį.
Kita vertus, tokie išpardavimai kaip juodieji penktadieniai – puiki galimybė iš anksto pigiau pasirūpinti kalėdinėmis dovanomis, bet aš kažkaip vis neprisiruošiu ir viską palieku paskutinei minutei.
Mes ir patys per juodąjį penktadienį siūlome nuolaidas tam tikriems produktams, tačiau kai kurie profesionalių prekių tiekėjai neduoda jokių nuolaidų nei per juodąjį penktadienį, nei kada nors.
Esu ir pati dariusi nuolaidų procedūroms, bet jau nebedarau. Tai nepadeda pritraukti naujų klientų. Dažnas pasinaudoja galimybe pigiau pasidaryti tam tikrą procedūrą ir daugiau nebegrįžta. Daug naudingiau siūlyti ne nuolaidas, o tiesiog papasakoti ar realiai parodyti, kokie yra vieno ar kito produkto ar procedūros naudojimo rezultatai. Tuomet ir be jokių nuolaidų patys klientai ateina.
Pirkimo karštinei tikrai nepasiduodu. Visada ieškau daiktų iš antrų rankų. Perteklinis apsipirkimas man primena Ameriką, bet matau, kad jau ir ji linksta prie ekologijos, tvarumo.
Net ir su nuolaidomis naujų drabužių, avalynės kainos didelės. O dėvėtų drabužių parduotuvėse tikrai galima rasti ir pigių, ir labai kokybiškų daiktų.
Ką aš seku – tai akcijas tokiose parduotuvėse.
Daugiausia dėmesio skiriu kokybei, tiek rūbų, tiek avalynės. Neretai sulaukiu pagyrimų, kad mano drabužiai kokybiški. Draugės jų net pasiskolina. Ne vienas nustemba išgirdęs, kad perku iš dėvėtų.
Turiu draugų Danijoje. Jiems ir jų vaikams irgi nuperku drabužių Lietuvos dėvėtų parduotuvėse. Jie sako, kad už tokią prekę Danijoje sumokėtų tūkstančius, stebisi, kaip įmanoma taip pigiai nupirkti.
Danijoje gyvenau daugiau nei 15 metų. Ten tarp jaunimo labai populiarios vinted parduotuvės. Jauni žmonės Danijoje tokiose apsipirkinėja ieškodami išskirtinio stiliaus.
Kai grįžusi mūsų dėvėtų parduotuvėse pamačiau skandinaviškus prekės ženklus už neįtikėtinai mažas kainas, pradėjau pirkti sau, paskui – vaikui. Dabar jau kokie 6–7 metai visiškai nieko naujo nebeperku.
Labai mėgstamą kašmyrinį danų firmos paltą Šiauliuose nusipirkau už eurą. Mane pačią nustebino, kad tokios sudėties labai geras paltas tik tiek kainuoja. Brangiausias mano megztinis kainavo gal 3 eurus. Kokybiškų drabužių randu ir po 50 centų, tad tie 3 eurai jau buvo mano biudžeto viršus (juokiasi).
Mane stebina paradoksas: žmonės guodžiasi dėl didelių kainų, mažų atlyginimų, bet užgriūna prekybos centrus. Tada ir pradedi galvoti, kokia ta vertybių skalė, jei taip labai reikia garsaus prekės ženklo daikto?
Aš irgi esu už kokybę, bet ją randu parduotuvėse iš antrų rankų.
Į bet kokias nuolaidas, ar jos būtų taikomos drabužiams, avalynei, buitinei technikai, ar maistui, žiūriu įtariai.
Šeimoje ne kartą esame aptarę, kad akcijos – tai prekybininkų triukai. Iš pradžių jie labai užkelia gaminių kainas, o paskui jas mažina skelbdami akcijas ir taip nori suvilioti žmones, siekia, kad pultų pirkti.
Neslėpsiu, pasakymą „juodasis penktadienis“ išgirdau tik dabar iš jūsų. Nuo šiol ir aš žinosiu, kas tas nuolaidų penktadienis. Anksčiau tikriausiai į jį nebuvau atkreipusi dėmesio, nes nekreipiu dėmesio ir į jokias akcijas. Aš ir parduotuvėse siūlomų žurnalų su pigiau parduodamomis prekėmis niekada neimu, nevartau, nepažiūriu į juos.
Per savo gyvenimą Raguvos turgelyje esu kelis kartus pirkusi dėvėtų drabužių, rinkausi juos kuo šiltesnius. Nenaujų batų neperku, avėti tokius man atrodo nehigieniška.
Turiu kelias pamėgtas nedidukes naujų rūbų parduotuves Panevėžyje. Neslėpsiu, man patinka rinktis, matuotis naujus drabužius, patinka tartis ir su pardavėjomis, ir su kitomis klientėmis.
Be to, savam garderobe turiu ir jaunystės rūbų. Į juos puikiausiai įlendu, tokiais apsirengusi dar ir nustebinu bičiules, klausiančias, iš kur tokių originalių drabužių gavau.
Tenka kartais išgirsti, kad rengiuosi stilingai. Iš tiesų, norėčiau taip atrodyti, bet pati nemanau, kad atrodau stilingai ar tuo labiau elegantiškai. Man elegancijos pavyzdys yra jau amžinatilsį buvusi pirmoji Lietuvos ponia Alma Adamkienė. Norėčiau ir atrodyti, ir būti tokia kaip ji.
Per išpardavimus išlošia ir pardavėjai, ir pirkėjai, kurie elgiasi racionaliai, žino, ko nori, apgalvoja, ko reikia, ir supranta, kokios kainos.
Bet pirkėjas turi tam pasiruošti. Jei nusižiūrėjo drabužį, avalynę, buitinės technikos ar kvepalų, reikia pasidaryti mini namų darbus – žinoti, kokia jų kaina buvo prieš mėnesį.
Aš pats irgi tą praktikuoju. Jei nežinai, pigu ar brangu, bet matai 30 ar 40 procentų nuolaidą ir perki, galima nusivilti. Juk neretai žmonės kalba, kad su nuolaida kaina panaši, kokia buvo prieš mėnesį. Tad pirkėjas irgi turi būti budrus.
Iš draugų, kolegų girdžiu, kad užsienyje būna ir 70 procentų, net dar didesnės nuolaidos. Kalbant apie fizines parduotuves, tokias paskelbia Londone, Berlyne, Osle ir kituose didžiuosiuose miestuose, o jei elektroninės – didžiosios internetinės pirkimo platformos, kur dideli pirkėjų srautai. Juk yra skirtumas, kai sulauki 50 ar 100 pirkėjų ir keliasdešimt tūkstančių ar kelių šimtų tūkstančių. Turbūt yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl nuolaidos ten didesnės.
Aš pats stengiuosi pirkinius apgalvoti racionaliai. Tikrai nesu tas, kuris pasiduoda nuolaidoms. Nepasilieku visko paskutinei dienai – juodajam penktadieniui. Jeigu žinau, kad reikės drabužių ar avalynės žiemai ar pavasariui, kad netrukus reikės buitinės technikos, perku iš anksto pasiplanavęs ir per išpardavimus radęs pigiau.
Prisiminkime, kad juodasis penktadienis dabar jau nebėra įžanga į kalėdinių dovanų sezoną, o labiau tam tikras įsibėgėjimas. Prieš 10–15 metų didžioji dalis žmonių dovanomis susirūpindavo gruodžio pradžioje ar viduryje, dabar apie jas galvojame jau lapkričio viduryje. Aišku, prie to prisidėjo prekybininkų iniciatyva ištęsti tą pirkimo sezoną.
