Augti medžiu

Gyvenamosios paskirties plotų poreikis miestuose vis didėja. Argi kartais nesusimąstome – kur, pavyzdžiui, Vilniuje tilpo visi žmonės iki naujosios statybos bumo? Su tuo, kad plėtra į plotį nėra pats geriausias sprendimas, sutinka ir mūsų valdžia, vyksta „brown field“ – buvusių pramoninių teritorijų konversija Užupyje, Naujamiestyje.

Yra kompleksiško apleistų teritorijų tvarkymo pavyzdžių, yra ir chaotiško „loftinimo“. Tai, kad su tokia situacija dorojamės ne vieni, rodo ir, pavyzdžiui, Vokietijos Bonos miesto pavyzdys. Pernai vietinis nekilnojamojo turto registras pervadintas į „Žemės valdymo biurą“, siekiant pabrėžti naują, aktyvesnį valdžios institucijų požiūrį ir įstaigos uždavinį ieškoti miesto tankinimo sprendimų.

Lietuvos kaime tikrai esame matę medinių trobų, kurių priestatai jau sumūryti iš silikatinių plytų. Tačiau pasaulyje yra atvirkščiai – dauguma 7 ir 8 dešimtmečio privačių gyvenamųjų namų jau regisi per maži padidėjusioms šeimos (arba padidėjusiems erdvės poreikiams) ir yra plečiami lengvosiomis konstrukcijomis – priestatais, antstatais.

Britanijos didmiesčių kotedžų išplėtimo vidinių kiemelių sąskaita projektai jau yra virtę atskira apdovanojimų už architektūrą kategorija. Tačiau iki šiol labai retai pasitaiko, kaip, pavyzdžiui, Miunchene, kad būsto plėtra nedidinant užstatomos teritorijos taptų miesto planavimo sistemos dalimi. Jau minėtoje Bonoje net 27 proc. pastatų vertinami kaip turintys galimybių plėtrai, nenusižengiant galiojantiems standartams, o visos Vokietijos butų plėtros aukštinant jau egzistuojančius pastatus potencialas vertinamas 100 mln. kvadratinių metrų.

Spalio mėnesį patvirtintas naujasis Helsinkio miesto planas numato, kad gyventojų mieste 2050-aisiais padaugės iki 860 tūkstančių, ir tai, kad trečdalis naujos statybos jame turės būti papildomi – t. y. šalia arba ant jau egzistuojančių atsirasiantys – statiniai. Bendras miesto stogų plotas yra apie 3500 ha, dvigubai daugiau, nei užima Helsinkio parkai. Todėl potencialas vertinamas kaip didžiulis – nuo žaliųjų stogų, saulės baterijų ir šilumos kolektorių iki papildomų aukštų.

Tradiciškai Helsinkis visada buvo horizontalus miestas. Jo detaliojo plano architektė Annukka Lindroos sako, kad niekas ir nesirengia visur prismaigstyti dangoraižių, aukšti pastatai galės atsirasti tik griežtai ribotose teritorijose. Tačiau Jaris Lonka, neseniai kompanijos „Metsä Wood“ iniciatyva surengto architektūros idėjų konkurso nugalėtojo architektų biuro „L Architects“ partneris, sako, jog tai nereiškia, kad, išlaikant horizontalų pobūdį, visas miestas negalėtų proporcingai ūgtelėti.

Konkursas kvietė architektus iš viso pasaulio pasiūlyti, kaip medinėmis konstrukcijomis padidinti žinomus, centrinėse miestų dalyse esančius pastatus.

„L Architects“ projekto „Plug-In“ siūlymas paaukštinti „Ympyrätalo“ („Apskritąjį namą“) Helsinkio centre medinėmis konstrukcijomis Suomijos sostinėje jau sulaukė nemažai dėmesio. „Apskritąjį namą pasirinkome dėl jo unikalios formos ir sistemiškos konstrukcijos, kurią galėjome nesunkiai pratęsti kitomis medžiagomis“, – sako J. Lonka.

Medienos panaudojimas, regis, yra perspektyvus didesnės urbanizacijos ir antstatų statybos sprendimas. Šiuolaikinės klijuotos medienos technologijos leidžia sukurti lengvus ir greitai montuojamus gaminius, puikiai tinkančius būtent tokioms sąlygoms.