Sodas virš miesto

Miesto arterija vadinamoje Laisvės alėjoje dūzgia praeiviai, o virš jų galvų lengvai siūbuoja smilgos, žaliuoja pušys ir noksta obuoliai. Viskas taip, kaip ir svajojo ant stogo sukurto sodo šeimininkė.

Galvojo apie stogo tvirtumą

„Kai atvykome apžiūrėti būsimo projektavimo objekto, radome visiškai tuščią plotą, nuo kurio buvo matomi gretimų namų stogai, kaimynų langai ir balkonai. Reikėjo rimtai pagalvoti, kaip įgyvendinti visus užsakovės pageidavimus ir lūkesčius“, – prisimena terasą ant naujo daugiabučio stogo projektavusi „Garliavos medelyno“ kraštovaizdžio architektė Lidija Mineikytė-Balčiūnienė.

Lidijos Mineikytės-Balčiūnienės fotografija

Dėl galimų stogo apkrovų sodo projektą teko smulkmeniškai derinti su statinį projektavusiais architektais. Pirmiausia kraštovaizdžio architektė privalėjo itin tiksliai apskaičiuoti, kiek grunto galės atlaikyti ketvirto aukšto stogas. Pagal tai pasiūlytas terasos įrengimo projektas, parinkti vazonai ir augalai.

Ir sodas, ir daržas

L. Mineikytė-Balčiūnienė pasakoja, kad terasos savininkė, veikli moteris, itin mėgsta gamtą ir augalus, todėl arčiau žalumos norėjo būti ir miesto centre esančiuose namuose. „Pagrindinis užsakovės noras buvo turėti mažytį sodą-daržą ir, kiek įmanoma, privatumo bei jaukumo“, –atskleidžia architektė. Taip terasoje buvo išskirtos dvi zonos – sodo-daržo ir poilsio (rekreacijos). Sodo-daržo kampelyje į lysves dizainerė sumanė pasodinti koloninių obelų, aviečių, šilauogių, žemuogių, braškių, prieskoninių augalų. „Projektuodami radome laisvą kampelį, kuriame kiekvienais metais pati šeimininkė sėja ir augina savo mėgstamas vienmetes prieskonines žoleles: bazilikus, krapus, svogūnėlius. Koloninės obelaitės puikiai prisitaikė gyventi ant stogo: pavasarį jos džiugina gausiu žydėjimu, o rudenį apdovanoja auksaspalviais obuoliais. Jų šeimininkė priskynė visą pintinę“, – džiaugiasi kraštovaizdžio architektė.

Toli nuo kasdienybės

Privatumo klausimą dizainerė išsprendė suformuodama natūralias žaliuojančias užsklandas. Taip atsirado paprastojo skroblo siena, kurią pagyvina ant lengvų medinių atramėlių besivejančios raganės, vijoklinė hortenzija ir sausmedis. Išskirtinis akcentas – raudonlapis bukas.

Koloninės obelaitės puikiai prisitaikė gyventi ant stogo: pavasarį jos džiugina gausiu žydėjimu, o rudenį apdovanoja auksaspalviais obuoliais.

Kad terasoje būtų jauku ne tik vasarą, parinkta kelių rūšių žemaūgių pušų. „Terasos savininkė netgi turi savo numylėtinę pušelę, t. y. formuotą paprastąją pušį ‘Watereri’“, – šypsosi L. Mineikytė-Balčiūnienė.

Lidijos Mineikytės-Balčiūnienės fotografija

Didžiąją terasos dalį saulė apšviečia visą dieną, todėl čia sukurtas žydintis kampelis – pasodinta skirtingų veislių šluotelinių hortenzijų ir maloniai kvepiančių levandų. Romantikos ir ramybės suteikia smilgos. Anot dizainerės, pučiant lengvam vėjeliui jų siūbavimas padeda pamiršti dienos rūpesčius. Nedidelėje terasos zonoje, kurioje namo šešėlis krenta beveik visą dieną, buvo įkurdintas rododendras. Prasidėjus šiltajam sezonui savininkę jis pradžiugina gausiais baltais žiedais.