-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
To priežastis – Lietuvoje galiojančių kompensuojamų vaistų kainos nustatymui taikomi kriterijai.
VGA valdybos nario Dariaus Sinkevičiaus teigimu, Lietuvai nekoreguojant esamos kompensuojamų vaistų kainos nustatymo tvarkos, kyla pavojus prarasti kai kurių gamintojų šalyje parduodamus vaistus.
„Gamintojui tampa nepatrauklu tiekti vaistą į Lietuvos rinką. Tokiu būdu mažėja vaistų kiekis kompensuojamųjų vaistų kainyne, kuris įsigalios nuo liepos 1 dienos. Vaistų kiekis šiame kainyne sumažėja apie 5 procentais, lyginant su 2022 metų antru pusmečiu“, – žurnalistams sakė D. Sinkevičius.
Todėl, atkreipė dėmesį jis, Lietuvos vaistų rinkoje daugėja brangesnių vardinių, šalyje neregistruotų preparatų.
„Tai yra ženklas, kad Lietuvoje mažėja vaistų, kurie yra registruoti ir gali būti tiekiami. Tada reikia ieškoti iš visai kitų šalių ir tiekti neregistruotus vaistus, kurie dėl to tampa brangesni ir valstybė už juos sumoka daugiau“, – aiškina specialistas.
„Ką stebime ilgą laiką – nemažoje grupėje vaistinių preparatų yra belikę tik po vieną ar po du tiekėjus. Vadinasi, jei yra tik vienas tiekėjas ir jis nesugeba pateikti vaistinio preparato, automatiškai didėja tikimybė, kad vaisto nebus ir pacientams kils problemų jį įsigyti“, – teigė D. Sinkevičius.
D. Sinkevičius taip pat pažymi, kad šiuo metu kompensuojamų vaistų kaina Lietuvoje nustatoma remiantis vidutine veikliosios medžiagos kaina, kuri apskaičiuojama pagal mažiausią to vaisto kainą penkiose ES šalyse.
Pasak D. Sinkevičiaus, šiuo metu maksimali Lietuvoje galima veikliosios medžiagos priemoka pacientui – 25 proc. nuo bazinės kainos. Tai, atkreipia dėmesį VGA valdybos narys, sukuria tam tikras kainų „lubas“, kurios kai kuriems gamintojams yra nepriimtinos, tad daliai įmonių savo produkcijos tiekti į Lietuvą paprasčiausiai neapsimoka.
Vaistai, kurių paciento priemoka viršija 5,87 euro sumą, sudaro apie 1,5 proc. iš visų esančių kainyne.
„Todėl asociacija siūlytų kaip įmanoma greičiau peržiūrėti, „atšaldyti“ kainas, kad jos, jei didėja kitose šalyse, didėtų ir Lietuvos rinkoje ir taip išvengtume tiekimo sutrikimų“, – kalbėjo specialistas, pridurdamas, kad vaistų kainos augimą gali lemti daug įvairių veiksnių – infliacija, gamybos kaštų augimas, aplinkos apsaugos įpareigojimų, falsifikatų direktyvos, energijos kainų ir visų kitų dedamųjų.
„Kainos didėja ir reikia atsižvelgti į tai“, – sakė D. Sinkevičius.
VGA valdybos nario teigimu, peržiūrėti kompensuojamų vaistų kainų reguliavimą siūloma ir Valstybės kontrolės atlikto audito išvadose. Visgi, pasak D. Sinkevičiaus, Seimo Sveikatos reikalų komitetas pastarojo dokumento išvadų vis dar nėra patvirtinęs.
„Valstybės kontrolės išvados buvo svarstytos Audito komitete, Sveikatos reikalų komitete, bet dar jos neužbaigtos. Mums pažadėjo, kad bus klausymai, laukiame, kol bus paskirta data“, – teigė D. Sinkevičius.
Nuo šių metų liepos 1 dienos Lietuvoje atnaujinamas kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainynas. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad jame daugiau nei pusės vaistų bazinės – valstybės kompensuojamos – kainos yra žemesnės nei ankstesniame kainyne. Skelbiama, kad teigiamus pokyčius lėmė taikomas naujas kompensuojamųjų vaistų atrankos mechanizmas, nustatantis maksimalias pacientų priemokų „lubas“ ir referuojantis į mažiausias vaistų kainas Europos Sąjungoje (ES).
„Kompensuojamųjų vaistų kainynas parengtas pagal naujas kainodaros taisykles – dviejų ir daugiau tiekėjų grupių vaistams yra taikomas išorinis kainų referavimas, maksimali paciento mokama priemoka negali viršyti 25 proc. vaisto bazinės kainos ir būti didesnė kaip 5,87 euro“, – skelbiama SAM puslapyje.
Iš viso naujajame kainyne yra 2011 vaistų, kurie sudaro 831 vaistų grupę. Tuo metu vaistai, kurių paciento priemoka viršija 5,87 euro sumą, sudaro apie 1,5 proc. iš visų esančių kainyne.
Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.
