Rail Baltica. Rengėjų vizualizacija

Greitajam traukiniui kiša STOP ženklą

Greitajam traukiniui kiša STOP ženklą

Panevėžio rajono savivaldybė toliau ieško argumentų, kaip įtikinti Vyriausybę atsisakyti „Rail Balticos“ tarptautinės keleivių stoties Panevėžyje ir ją statyti Gustonių kaime. Miesto vadovai stebisi, kad tokio rajono politikų žingsnio ateities kartos tikrai nesuprastų.

Susisiekimo ministerija tvirtina savo pozicijos irgi nekeičianti – stočiai vieta numatyta miesto pakrašty.

Iki šiol tvirtos pozicijos dėl „Rail Balticos“ tarptautinės keleivių stoties Panevėžyje nedrįsusi išsakyti Panevėžio rajono savivaldybė dabar mano radusi ginklą prieš greitąjį traukinį, lekiantį į miestą.
Rajono Tarybai kitą savaitę bus teikiamas tvirtinti Architektūros skyriaus vedėjo Donato Malinausko parengtas sprendimo projektas dėl kreipimosi į Vyriausybę.
Juo būtų prašoma panaikinti pernai spalį priimtą nutarimą dėl „Rail Balticos“ geležinkelių infrastruktūros vystymo plano koncepcijos, pagal kurią būtų nutiesta vėžės atšaka ir į Panevėžį. Jo vakarinėje dalyje suplanuota tarptautinė „Rail Balticos“ keleivių stotis.
Panevėžio rajono savivaldybė Vyriausybei bandys įrodyti, kad toks valstybiškai strateginis sprendimas yra neteisėtas – neatitinka Lietuvos Respublikos bendrojo plano sprendinių.

Po SEMC – eilė „Rail Balticai“

Antradienį rajono Tarybos Biudžeto, ekonomikos ir investicijų posėdyje Savivaldybės Architektūros skyriaus vedėjas Donatas Malinauskas aiškino, jog Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendiniuose naujas geležinkelis per Panevėžio miestą nėra numatytas. Tarptautinė geležinkelio stotis suplanuota ties pagrindine „Rail Balticos“ linija šalia Gustonių, o geležinkelio ruožą Panevėžys–Šiauliai numatyta modernizuoti.
Tad stotis prie Gustonių, D. Malinausko teigimu, neprieštarautų Lietuvos bendrajam planui, kuriuo, pabrėžė architektas, turi vadovautis tiek valstybinės institucijos, tiek savivaldybės.
„Rail Balticos“ tarptautinei stočiai vakarinėje Panevėžio dalyje oponuojantis rajono architektas dar ne taip seniai buvo ir vienas aršiausių kovotojų prieš Stasio Eidrigevičiaus menų centro statybas Respublikos gatvėje. Dabar į šį muziejų lankytojai plūsta ne tik iš Lietuvos.
O prieš keletą metų D. Malinauskas šioje vietoje stovėjusį „Garso“ kino centro pastatą gelbėjo ir piketuodamas, ir netgi nuotolinėje konferencijoje su kultūros ministru Simonu Kairiu dalyvaudamas iš kabineto rajono Savivaldybėje darbo valandomis.
Dabar architekto siūlymas stabdyti į miestą lekiantį greitąjį „Rail Balticos“ traukinį sulaukė ir rajono politikų pritarimo.
„Dar yra laiko pakeisti, nes baigimo („Rail Balticos“ projekto – aut. past.) artimiausiu metu nenusimato“, – siūlymą kreiptis į Vyriausybę palaikė buvęs meras, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Povilas Žagunis.

Mato rimtą argumentą

„Panevėžio rajono savivaldybė iki šiol protokoliškai nebuvo pritarusi „Rail Balticos“ vėžės pasukimui į miestą. O viskas prasidėjo praeitoje Taryboje, kai gyventojai – visuomenės viešo intereso gynimo grupė – pristatė savo matymą. Taryboje buvo sutarta paruošti klausimą, susijusį su faktu, kad to dalyko nėra valstybės bendrajame plane. Tam išaiškėjus traktuojame, kad nutarimas dėl „Rail Balticos“ vėžės į miestą yra neteisėtas. O mūsų žodis eis į dangų ar ne, sunku pasakyti“, – teigia Panevėžio rajono meras Antanas Pocius.
Meras mano, jog toks rajono Savivaldybės pateiktas argumentas, kodėl į Aukštaitijos sostinę negali užsukti greitieji traukiniai, yra labai rimtas.
„Šalies bendrojo plano pakeitimas būtų labai sudėtingas procesas. Jau net rajono bendrąjį planą pakeisti labai sudėtinga, o valstybės mastu net neįsivaizduoju“, – įsitikinęs meras.

Susirūpino europiniais pinigais

Kreipimuisi į Vyriausybę jau pritarė rajono Tarybos Biudžeto, ekonomikos ir investicijų komitetas. Politikai savo poziciją grindžia ir susirūpinimu europiniais pinigais.
Bendros Baltijos šalių įmonės „RB Rail“ praėjusią savaitę pristatyta preliminari kaštų ir naudos analizė parodė, kad „Rail Balticos“ projekto išlaidos iki 2030 m. sieks apie 15,3 mlrd. eurų.
2017 metais apskaičiuota jo vertė buvo 5,8 mlrd. eurų.
„Visi jau girdėjome, kad „Rail Balticos“ projektas 2–3 kartus pabrangęs, dėl to komiteto nariai pasisakė, kad vėžės atšaka į Panevėžį nereikalinga, nes ir taip jau projektas brangus“, – aiškino A. Pocius.

Panevėžio rajono meras Antanas Pocius. P. Židonio nuotr.

Priežastis – nebe sodybos

Anksčiau rajono Savivaldybės esminiu argumentu prieš „Rail Balticos“ atšaką į miestą ir tarptautinę keleivių stotį buvo siekis išsaugoti gyventojų namus. Pradžioje buvo numatyta rajone nugriauti 53 statinius, patenkančius į vėžės teritoriją.
Kilus pasipriešinimui projekto rengėjai pažadėjo surasti išeitį, kad pasekmės gyventojams būtų kuo švelnesnės.
„Pavasarį lankėsi projekto vadovas, minėjo, kad gali užkliudyti tik vieną sodybą. Taigi, pagal paskutinį pasakymą kalbama jau tik apie vieną sodybą“, – patvirtino A. Pocius.
Visgi rajono Savivaldybė toliau siekia, kad greitieji traukiniai sustotų Gustonių kaime, aplenkę Panevėžio miestą.
„Ta atšaka į miestą nereikalinga. Keleivinė stotis turėtų likti, kaip buvo numatyta pradiniame etape – Gustonyse. Pradžioje ir buvo svarstyta, kaip keleiviai iki miesto nukeliaus, bet stotis turėjo būti Gustonyse“, – pabrėžė A. Pocius.

Panevėžio meras Rytis Račkauskas. „Sekundės“ nuotr.

Anūkai nesuprastų

Panevėžio meras Rytis Račkauskas teigia, jog žinia apie artimiausių kaimynų – rajono Savivaldybės daromus žingsnius, kad miestą aplenktų greitieji traukiniai, jam netikėta.
„Kaimynai mūsų neinformavo apie ketinimus kreiptis į Vyriausybę. Atrodė, kaip tik buvome ir, tikiuosi, tebesame radę bendrą požiūrį dėl mūsų regiono vystymo, perspektyvų ir prioriteto. Kol kas matau tik sprendimo projektą, parengtą rajono Savivaldybės vyriausiojo architekto Donato Malinausko. Man sunku spręsti, kiek toks projektas turi politinio palaikymo. Aš vis dar nenoriu abejoti rajono politikų išmintimi“, – sako Aukštaitijos sostinės meras.
Anot jo, pritarę tokiam kreipimuisi į Vyriausybę, politikai padarytų didžiulę istorinę klaidą.
„Investuoti pinigai į tarptautinę stotį Panevėžyje ir stotį Gustonyse duotų visiškai nevienodą naudą regionui. Nežinau tarptautinės praktikos, kad tokio lygio stotis stovėtų kažkur užmiestyje. Tokie politiniai žaidimai prieš rinkimus sunkiai suvokiami jau mums patiems, o mūsų palikuonys tą priimtų kaip visišką absurdą. Po 10, 20 metų jų pačių anūkai nelabai suprastų, kaip buvo galima tokio šanso regionui atsisakyti“, – pakomentavo R. Račkauskas.

Planą galima koreguoti

Panevėžio rajono savivaldybei ruošiant ginklus dar vienai kovai dėl tarptautinės keleivių stoties, Susisiekimo ministerija teigia ankstesnės savo pozicijos nekeičianti.

Kaip teigiama Panevėžio „Sekundės“ žurnalistams Susisiekimo ministerijos atsiųstame atsakyme, Seimas dar 2011 m. yra pripažinęs „Rail Balticos“ projektą ypatingos valstybinės svarbos projektu.
„Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, tokių valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai yra privalomi valstybės ir žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams. Taigi Lietuvos Respublikos bendrojo plano sprendiniai galioja tiek, kiek jie neprieštarauja „Rail Balticos“ specialiojo plano sprendiniams, ir gali būti keičiami“, – pažymima Susisiekimo ministerijos rašte.
Jame taip pat pabrėžiama, jog Lietuvos ir visų Baltijos šalių geležinkelio tinklo integracija su Vakarų susisiekimo tinklu yra ypatingos svarbos strateginis prioritetas, kurį privaloma įgyvendinti kuo skubiau.
„Šiandieniniame geopolitiniame kontekste tai – kertinė sąlyga viso regiono ekonominiam augimui ir nacionaliniam saugumui. Tikimės, kad bendradarbiaujant su Panevėžio rajono ir miesto savivaldybėmis pavyks išspręsti kylančias problemas ir rasti būtinus sprendimus, reikalingus tokios reikšmės projektui įgyvendinti“, – teigia Susisiekimo ministerija.

Sprendimas nesikeičia

Panevėžio miesto ir rajono savivaldybių diskusijoje, kur turėtų iškilti „Rail Baltica“ tarptautinė keleivių stotis, tašką Susisiekimo ministerija padėjo pernai spalį.
Ministerija patvirtino alternatyvą, kur turėtų būti plėtojama europinės „Rail Balticos“ geležinkelio vėžės infrastruktūra Panevėžyje. Pagal ją tarptautinę keleivių stotį numatoma statyti vakarinėje Panevėžio dalyje, šalia aplinkkelio.
„Šis sprendimas nesikeičia“, – teigiama penktadienį „Sekundei“ atsiųstame ministerijos atsakyme.

Visuomenei pristatys dar šią vasarą

Sprendimas tiesti atšaką ir į Panevėžį, o jame statyti tarptautinę stotį buvo priimtas po to, kai pernai rugsėjį „Rail Balticos“ plano rengėjų susitikime su Panevėžio rajono gyventojais ir valdžios atstovais sutarta būsimos vėžės trasą numatyti arčiau Aukštaitijos siaurojo geležinkelio bėgių.
Pasak ministerijos, planuojamos europinio geležinkelio trasos paslinkimas arčiau siaurojo geležinkelio leis išsaugoti visus 23 „Šilo“ sodininkų bendrijos teritorijoje esančius gyvenamuosius statinius, kuriuos būtų tekę griauti.
„Kaip tik šiuo metu baigiami rengti konkretizuoti Panevėžio mazgo specialiojo plano sprendiniai – numatoma, kad šią vasarą jie bus pristatyti visuomenei. Vietos gyventojai, bendruomenės ir suinteresuotos šalys taip pat galės teikti pasiūlymus dėl konkretizuotų sprendinių tobulinimo“, – teigia ministerija.
Kiek tiksliai teks išpirkti sklypų visuomenės poreikiams, pasak ministerijos, paaiškės tik pasibaigus teritorijų planavimo procesams.

Tarptautine stotimi nerizikuos

Pagal patvirtintą alternatyvą netoli Berčiūnų kaimo planuojama krovinių stotis, o šalia Gustonių kaimo – ne tarptautinė, kaip norėtų rajono Savivaldybė, o regioninė keleivių stotis.
„Ten šiuo metu jau yra suplanuotas infrastruktūros priežiūros depas, krovinių terminalai, krovos ir karinės technikos aikštelės, o kartu ir rajono poreikius atliepianti keleivinė stotis. Kadangi ši teritorija bus svarbi kariniam mobilumui, kaip ir kituose panašiuose (Vilniaus ir Kauno) mazguose, tarptautinio lygio keleivinės stotys negalėtų būti statomos“, – pabrėžia Susisiekimo ministerija.

Pabaiga po šešerių metų

Susisiekimo ministras Marius Skuodis antradienį viešai paragino „Lietuvos geležinkelių“ grupę (LTG) spartinti „Rail Balticos“ statybą.
„2022 metais mes „Lietuvos geležinkeliams“ lūkesčių laiške valdybai (…) esame parašę, kad 2024 metais turi būti baigti esminiai darbai iki Panevėžio. Šiandien, nors ir darbai stipriai įsibėgėję, to negalima paneigti, vis dėlto apie pabaigą mes dar nešnekame“, – žiniasklaidai teigė M. Skuodis.
Ministras pabrėžė, kad „Rail Balticos“ projektą privaloma baigti 2030 metais, Lietuvos ir Lenkijos vėžes sujungti jau 2028 metais, o Lietuvos ir Latvijos linijas – 2030 metais.
Lietuvoje šiuo metu tiesiama 29 kilometrų linija, iki metų pabaigos planuojama ją išplėsti iki 70 kilometrų ilgio atkarpos.
Estijoje jau pradėta statyti 21 kilometro sankasa, o Latvijoje pirmuosius 13 sankasos kilometrų planuojama pradėti tiesti artimiausiais mėnesiais.
„Rail Baltica“ sujungs Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus.
Naujausia „Rail Balticos“ kaštų ir naudos analizė rodo, kad šis projektas per šešerius metus pabrango 2,6 karto iki 15,3 mlrd. eurų. M. Skuodžio nuomone, lyginti 2017 metų ir 2024 metų skaičius yra tiesiog nekorektiška.

Komentarai

  • nereikia jokiu Paneveziu. Arba nesustoja ir pravaziuoja, arba geriau per Siaulius vaziuotu. panvezys gali ir toliau progresuoti.

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų