Muziejuje – ypatingos dovanos

Muziejuje – ypatingos dovanos

Dėl karantino lankytojų kol kas nepriimantis Panevėžio kraštotyros muziejus sulaukė malonios staigmenos. Panevėžietis Darius Petraitis padovanojo savo prosenelės tarpukariu iš Jungtinių Amerikos Valstijų parsivežtą įdomų lygintuvą.

Prieš šimtą metų, kai lietuvaitės savo linines drobes lygino mediniais kočėlais, amerikietės jau turėjo patogesnius rankinius prietaisus.

Vieną tokių į tėviškę 1930 m. parsivežė panevėžietė Elžbieta Šulskienė. Ši moteris prieš tai 19 metų, kaip ir daug kitų tautiečių, laimės ieškoti bandė už Atlanto. Emigracijoje gimė ir Elžbietos dukra Eugenija Šulskytė (būsimoji Petraitienė). Šiai tebuvo dveji, kai mama nusprendė grįžti namo.

„Niekas nebežino, ką prosenelė Amerikoje tada veikė. Bet grįžo su tuo lygintuvu ir juo dar iki 1995 metų naudojosi mano močiutė“, – sako senovinį prietaisą muziejui dovanojęs Elžbietos proanūkis D. Petraitis.

Lygino volai

Panevėžietis Darius Petraitis muziejui padovanojo savo prosenelės tarpukariu iš Jungtinių Amerikos Valstijų parsivežtą įdomų lygintuvą. Kraštotyros muziejaus nuotr.

Neįprastas amerikietiškas lygintuvas pastaruosius dešimtmečius nenaudojamas gulėjo D. Petraičio namuose ir kaupė dulkes. O muziejus labai apsidžiaugė tokį daiktą gavęs.

„Mano senelis buvo lietuvių kalbos mokytojas Panevėžyje. Jis palaikė ryšius su šituo muziejumi, todėl čia ir atnešėme“, – pasakoja D. Petraitis.

Panevėžio kraštotyros muziejaus vyriausiosios fondų saugotojos Jūratės Gaidelienės teigimu, daugiau kaip prieš šimtą metų Amerikoje pagamintas audeklų, drobių, patalynės lygintuvas, vadinamasis moglis, dar geros būklės. Jį XX a. pradžioje pagamino amerikiečių įmonė „Lovell Manufacturing Company“. Audeklą įdėjus tarp dviejų prietaiso rankena sukamų volų, lygintuvas jį išlygindavo kokybiškai ir gana sparčiai.

Ant medinio korpuso išlikę ženklai, pagal kuriuos galima identifikuoti gamintoją, taip pat yra užrašai, primenantys, kad į tam tikras metalines dalis reikia nepamiršti įpilti alyvos.

Žmonės turtina muziejų

Panevėžio kraštotyros muziejus pastaruoju metu iš gyventojų priėmė ir dar keletą unikalių eksponatų.
Vienas jų – metalo liejinys, herbas Vytis, kabinamas ant sienos. Skydo formos pagrindas raudonos spalvos, o centre – pilkas Lietuvos herbas. Eksponatas pagamintas Panevėžyje.

„Tai savadarbio kūrinys. Tokių Lietuvos simbolių sovietmečiu pirkti nebuvo, tad pilietiški asmenys 1988–1989 m. juos po darbo gamino įvairiose įmonėse. Herbas kabėjo miesto Sąjūdžio būstinėje, Respublikos g. 17. Jį išsaugojo ir muziejui padovanojo panevėžietis, kurį laiką muziejuje staliumi dirbęs Robertas Paragys“, – pasakoja J. Gaidelienė.
Muziejui taip pat svarbi tapo neseniai padovanota J. Barono knyga „Rusų- lietuvių žodynas“. 1933 m. jį išleido „Sakalo“ bendrovė.

„Knygos gale, pastebėtų klaidų sąraše yra Panevėžio mergaičių gimnazijos „Javne“ antspaudas. Leidinių su tokiais antspaudais, kurie liudija, kad knyga priklausė vienai ar kitai žydų mokyklai ar organizacijai, yra labai nedaug“, – sako fondų saugotoja.

Šią knygą muziejui dovanojo panevėžietė gydytoja Giedrė Armalienė. Jos šeima nusipirko namą ir vertingą leidinį rado tarp ankstesnių šeimininkų paliktų daiktų.

Muziejuje atsidūrė ir ilgamečio, buvusios „Ekrano“ gamyklos vieno iš vadovų, komercijos direktoriaus Aleksandro Michelsono didelė Panevėžio ir Lietuvos futbolo komandų, klubų ženkliukų, įvairių futbolo varžybų apdovanojimų –medalių kolekcija. Joje apie 350 eksponatų – nuo sovietmečio iki 2015 m.

1993 m. A. Michelsonas buvo panevėžiečių futbolo komandos rėmėjas ir prezidentas.

Jo atiduota kolekcija eksponuojama muziejaus parengtoje Panevėžio sporto istorijos ekspozicijoje „Cido“ arenoje.
„Muziejus nuolat sulaukia įvairių įdomių dovanų-eksponatų. Visuomenė vis labiau supranta, kad niekur kitur geriau nebus išsaugota miesto, šeimos, asmenybės, svarbaus įvykio istorija nei muziejuje. O mes ne tik saugome, bet ir tas vertybes restauruojame, eksponuojame, viešinam“, – teigia J. Gaidelienė.

 

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų