Istorinės tautos pėdsakais

Istorinės tautos pėdsakais

Šiemet sukanka 625 metai nuo tada, kai Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas pakvietė karaimus įsikurti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.

Įvertindamas, kad Lietuvos karaimų bendruomenė yra mūsų šalies, jos istorijos ir kultūros dalis, Lietuvos Respublikos Seimas 2022-uosius paskelbė Lietuvos karaimų metais.

625 metai – daug ar mažai? Kalbant apie žmogų – neįmanoma, apie šalį – mažoka, apie miestą – visai solidu.

Ar daug tiek metų ateiviams iš Krymo – karaimų bendruomenei?

Pasvarstyti šia tema, prisiminti bendruomenę, kuri praturtino mūsų šalį ne viena mums svarbia vertybe, pavyzdžiui, sąžiningumu, kultūriniu ir kulinariniu paveldu, kviečia Panevėžio kraštotyros muziejaus organizuojamas renginių ciklas.

Pirmiausia muziejus pakvietė karaimų draugijos narius apžiūrėti ekspozicijas ir tiesiog gerai praleisti laiką.

Įpusėjus vasarai, kviečiame ir visuomenę susipažinti su karaimų kultūra, jų gyvenimu Panevėžyje ir apylinkėse bei taip priartėti prie tų, kurie ranka rankon, širdis širdin kartu su mumis kuria Lietuvos ateitį jau daugiau nei 600 metų.

Šiemet sukanka 625 metai nuo tada, kai Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas pakvietė karaimus įsikurti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.

Apmaudu, kad iš gausios bendruomenės, išaugusios iš kelių šimtų 1397 metais Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto pakviestų asmenų grupės, liko vos saujelė. Tačiau jų indėlis didinant Lietuvos saugumą, puoselėjant vertybes, garbę jaučiamas ir dabar.

O savita kultūra bei kulinariniu karaimų paveldu domimasi ne tik Trakuose, bet ir kituose miestuose. Panevėžiečiai gali pasidžiaugti, kad mūsų mieste gyvuoja viena iš trijų Lietuvos karaimų bendruomenių. Nors ir negausi, tačiau puoselėjanti savo kultūrą ir charakterį.

Liepos 20 dieną visus norinčius kvietėme į ekskursiją „Karaimų keliais: Naujamiestis“. Pirmiausia stabtelėjome buvusios Panevėžio karaimų kenesos vietoje. Deja, ilgus metus čia stovėję karaimų maldos namai neišliko – jų vietoje Ramygalos ir Nemuno gatvių sankryžoje dabar stūkso tik paminklinis akmuo.

Mūsų krašte karaimų bendruomenės centras buvo ir yra Naujamiestis. Ne veltui miestelio herbe pagerbti karaimai – jo kampe pavaizduotas mėlynas dviragis ietigalis (tamga).

Daugiausia istorijų ekskursijos metu papasakota karaimų kapinėse. Kai kurių kapų nebesimato – jie aptraukti samanų kilimu, kai kurie apgriuvę. Kapinės itin senos, tačiau vis dar veikiančios. Nuošali, rami amžinojo poilsio vieta, supama pušyno, sauganti atminimą apie ne vieną iškilią karaimų asmenybę. Tarp jų tragiško likimo jaunuolį Šelumielį Lopato, talentingą poetą, bendruomenės veikėją, miškininką.

Ekskursiją vedė mokytojas Saulius Kurnickas. Jis nuo pat istorijos studijų pradžios domėjosi karaimais, todėl nenuostabu, kad keliautojai išgirdo ne vieną pasakojimą, sukėlusį susižavėjimą ir karaimų kultūra, ir paties gido žiniomis bei profesionalumu.

Prie paminklinio akmens buvusios Panevėžio kenesos vietoje. G. Kartano nuotr.

S. Kurnickas iki šiol bendrauja su karaimais, gyvenančiais ne tik Panevėžyje ar Naujamiestyje, kaupia jų pasakojimus, lanko kapines. Ir sukauptomis žiniomis dalijasi su visais, kuriuos domina karaimų istorija, jų kultūra, papročiai. Jis pasakojo apie svarbiausias karaimų šventes, tradicijas. Daug kalbėjo apie laidojimo ypatumus: kodėl antkapių užrašai kitoje pusėje, nei mums įprasta, kuo skiriasi žydų ir karaimų laidojimo vietos, kada lankomi kapai, papasakojo apie žymiausius karaimų atstovus, palaidotus Naujamiesčio kapinėse, aplankėme jų amžinojo poilsio vietas. Ekskursijoje dalyvavo karaimai iš Trakų. Jie papildė gido pasakojimus, paaiškino vis dar gyvas tradicijas. Ne vienas ekskursijos dalyvis išdrįso juos pakalbinti ir susipažinti. Ekskursija neprailgo, joje dalyvavo net 41 įvairaus amžiaus istorijos bei kultūros mylėtojas. Jauniausias iš jų, vos vienų metų, taip pat kantriai išklausė visus pasakojimus.

Pats didžiausias komplimentas renginio, susijusio su karaimais, organizatoriams buvo svečių iš Trakų padėka už šiltą pasakojimą ir pagarbą jų kultūrai. Po ekskursijos jie apsilankė Panevėžio kraštotyros muziejuje ir įteikė itin vertingą dovaną – 2020 m. išleistą Anos Špakovskos parengtą lietuvių-karaimų kalbų žodyną.

Tai ne paskutinis muziejaus renginys, susijęs su karaimų kultūra bei istorija.

Rugpjūčio 24 d. muziejaus direktorius dr. Arūnas Astramskas ves ekskursiją „Karaimų Panevėžys“. Dažnas nė nesusimąstome, kad dar ir šiandien šiame mieste gyvena karaimų tautybės žmonės.

Rugsėjo pradžioje lauksime pačių mažiausių muziejaus lankytojų ir tų, kuriems artima muzika, dainos, poezija. Pakviesime pasiklausyti, kaip skamba lopšinės, dainos, eilės karaimų kalba. Daugumą dainų ir eilėraščių sukūrė skaitovė karaimė Olga Romanovskytė. Ši poetė kuria ir karaimų, ir lietuvių kalbomis. Ar labai šios kalbos skiriasi? Ateikite ir sužinosite!

Karaimai jau labai ilgai kartu kuria ir mūsų miestą, todėl Panevėžio miesto šventės proga, rugsėjo 9 d., Panevėžio kraštotyros muziejuje bus atidaryta dr. Dovilės Troskovaitės 2021 m. parengta kilnojamoji paroda „Nepažinta Lietuvos karaimų istorija – regioninės paslaptys“. Pristatydama parodą, autorė skaitys paskaitą apie karaimus Lietuvoje, parengtą pagal jos disertaciją. Paroda muziejuje veiks iki 2022 m. spalio 11 d.

Laukiame jūsų ir tikimės jus nustebinti, įkvėpti bei praturtinti, supažindinti su šalia gyvenančiais žmonėmis, jų turtinga praeitimi, kultūra, kurią jie sugebėjo išsaugoti.

Gabrielė KAVALIAUSKIENĖ

Panevėžio kraštotyros muziejaus ekskursijų vadovė

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų