-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Apklausos duomenimis, 52 proc. respondentų nuomone, 2024-ieji bus finansiškai sudėtingi dėl didėsiančios infliacijos ir kainų. Tarp daugiausiai taip galvojančių – rajonų centrų ir kaimo vietovių gyventojai, ūkininkai, taip pat nedideles pajamas turinčių šalies namų ūkių atstovai. Su tuo, kad kitais metais finansinė situacija nesikeis, sutinka tik ketvirtadalis (25 proc.) apklaustųjų – dažniausiai aukštesnio išsimokslinimo, vidutinių ir didesnių pajamų respondentai.
„Pesimistines nuotaikas dėl ateinančių metų gali diktuoti ne tik santūrios ekonomistų prognozės, bet ir tai, kad neišvengėme infliacijos šuolio, įvairių išteklių pabrangimo. Natūralu, kad mažesnes pajamas turintys gyventojai reaguoja jautriau, nes net ir minimaliausi kainų pokyčiai turi įtaką jų perkamajai galiai bei koreguoja vartojimo įpročius. Po pastaraisiais metais fiksuotų prekių ir paslaugų kainų šuolių optimizmo 2024-iesiems labiausiai stokoja itin pažeidžiamos visuomenės grupės – mažas pajamas turintys pensininkai ir bedarbiai“, – teigė apklausą inicijavusio Medicinos banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška.
Pasak jo, kiek atsargiau ateinančius metus vertina ir specialistai, tarnautojai, darbininkai, techniniai darbuotojai ir smulkieji verslininkai.
„Tokius rezultatus gali lemti taip pat esama jų finansinė padėtis – vis dėlto šiemet kainos ir namų ūkių išlaidos augo sparčiau nei atlyginimai“, – pridūrė jis.
Optimizmo stokoja ir gaunantieji aukštas pajamas
Apklausos duomenimis, tik 10 proc. Lietuvos gyventojų auganti infliacija bei kainos negąsdina. Vis dėlto, tokios nuomonės laikosi tik nedidelė dalis didžiausias pajamas gaunančių respondentų.
„Apklausos rezultatai atskleidė, kad nors vidutines ir didesnes pajamas gaunantys gyventojai gerokai optimistiškiau žvelgia į ateinančius metus, vis dėlto niūrių nuotaikų nestokoja ir jie. Pavyzdžiui, net 41,3 proc. didesnes nei 1000 eurų vienam namų ūkio nariui per mėnesį tenkančias pajamas turinčių apklaustųjų sutinka su teiginiu, kad 2024-ieji bus finansiškai sudėtingesni, o tik 14,5 proc. iš šių respondentų auganti infliacija negąsdina“, – pastebėjo J. Ivaška.
Tuo tarpu aukščiausio ir vidutinio lygio vadovai pasidalino į dvi stovyklas – 38,8 proc. šių respondentų nuomone, infliacija ir kainos augs, ir antra tiek (38,8 proc.) įsitikinę, kad finansinė situacija ateinančiais metais nesikeis.
„Spinter tyrimų“ apklausos duomenimis, tik 4 proc. respondentų manymu, 2024-aisiais infliacija ir kainos mažės, todėl jų finansinė situacija gerės. Mažas optimistų kiekis atspindi ir bendras ekonomistų prognozes.
„Išties prognozuojant ateinančius metus, dauguma finansų sektoriaus rinkos dalyvių susilaiko nuo itin optimistinių scenarijų. Visų pirma, infliacijos augimą ir toliau skatins aukštos palūkanų normos bei energetikos kainos, kas lems ir lėtesnį šalies ekonomikos augimą. Ko galima tikėtis – tik greičiau augančių atlyginimų, kuriems impulsą duos ta pati kylanti infliacija, tačiau kiek tai paveiks kainų mažėjimą – vertinčiau gerokai atsargiau“, – sakė banko Verslo tarnybos direktorius.
Į klausimą, kokie bus ateinantys metai jų namų ūkiui finansiškai, 10 proc. nurodė nežinantys arba negalintys atsakyti.
Spalio 23 d. – lapkričio 3 d. vykusioje apklausoje dalyvavo 1011 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus, informuojama pranešime žiniasklaidai.
