-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Panevėžyje vienose kavinėse patiekalai jau kainuoja brangiau, kitų vadovai dar svarsto, ko imtis.
Aukštaitijos sostinės maitinimo verslo atstovai neatmeta: dar šį pavasarį mieste gali sumažėti vietų, kur užsukti pavalgyti.
Fejerverkams paskelbus 2024-uosius, nustojo galioti 9 proc. lengvatinis PVM tarifas restoranų, kavinių ir panašių įstaigų teikiamoms maitinimo paslaugoms.
Lengvata buvo pritaikyta 2021 metų vasarą siekiant pagelbėti nuo pandemijos ribojimų kenčiančiam verslui.
Dabar valdžios atstovai mano, kad verslas po pandemijos jau atsigavo ir tokia parama nebereikalinga. Ją panaikinus, šalies biudžetą tikimasi papildyti apie 140 mln. eurų.
„Realų poveikį pajausime vasario 25-ąją, kai reikės sumokėti PVM už sausį. Kol kas dar jo nesame apskaičiavę, nežinome, kiek tiksliai, bet tikrai bus reikšmingas pasikeitimas“, – neabejoja Panevėžyje populiarios kavinės „Kavalierius“ direktorius Justinas Dalinda.
Anot verslininko, kavinė Panevėžyje kainų dar nekeitė, tačiau tai pačiai įmonei priklausančioje kavinėje Kaune jos jau ūgtelėjo 10–15 proc.
Aukštaitijos sostinėje, pasak J. Dalindos, planuojama kainas irgi kelti apie 10 proc.
Pasak jo, pernai brangus žaliavoms, įmonė patiekalų nebrangino, todėl šiemet, netekus PVM lengvatos, nebėra kur dingti.
„Mes nebeturime pasirinkimo. Tenka kelti kainas, kad užtikrintume veiklos tęstinumą“, – paaiškino J. Dalinda.
Verslininkas skaičiuoja, kad metų pradžioje sąnaudos gerokai šoktelėjo ir dėl kitų faktorių: kilo ir atlyginimai, patalpų nuoma indeksuojama atsižvelgiant į infliaciją.
PVM lengvatos netekusio maitinimo verslo atstovai susiėmę už galvų. Anot jų, kainų neįmanoma pakelti tiek, kiek auga atlyginimai, mokesčiai ir kitos išlaidos. P. Židonio nuotr.
Visgi, pasak J. Dalindos, buvo žinoma, kad PVM lengvata maitinimui tėra laikina, todėl jos nelikus verslininkas teigia didelio šoko nepatyręs.
Tačiau įtampą kėlė ilgi valdžios svarstymai, ar naikinti, ar pratęsti lengvatą iki 2026-ųjų.
„Kai panaikino lengvatą ir patvirtino 21 proc., susitaikėme. Dirbame aštuonerius metus. Ir anksčiau PVM buvo 21 proc. Mums – nebe naujiena“, – sako J. Dalinda.
Verslininko teigimu, trejus metus taikyta lengvata labai pravertė jo įmonei, paėmusiai lengvatinių paskolų kovido pasekmėms stabdyti.
„Kiek būtume atidavę PVM, už tuos pinigus išmokėjome lengvatines paskolas. Manau, kad tas PVM sumažinimas buvo labai sėkmingas. Bent jau mums jis tikrai padėjo“, – teigia J. Dalinda.
Visgi jis neatmeta, kad valdžios žingsnis naikinti lengvatą privers kai kuriuos verslus uždaryti.
„Ypač tuos, kas dirba trejus metus ir nėra dirbę, kai PVM siekė 21 proc. Jiems gali nepavykti išsilaikyti. Mes, manau, rasime būdą, kaip tęsti veiklą“, – optimistiškai nusiteikęs kavinės šeimininkas.
Įmonės „Amatai ir statyba“, Panevėžyje turinčios dvi pigiais patiekalais garsėjančias kavines „Sotusis lokys“, vadovė Jolita Navikienė teigia, kad kainas jau teko pakelti.
„Su didele širdgėla, bet kitaip nieko negalėjome padaryti. Kėlėme labai minimaliai“, – tvirtina J. Navikienė.
Pasak jos, priešingu atveju būtų likę tik uždaryti kavines.
„To nesinori, nes klientų nemažai. Aišku, jei visiškai į minusą eisime, žiūrėsime, ką daryti“, – teigia įmonės atstovė.
Pasak jos, maitinimo verslui tenka atlaikyti ne tik PVM lengvatos panaikinimą – kilo atlyginimai, brango degalai, be to, produktai nepinga. J. Navikienės skaičiavimu, jų kavinių išlaidos padidėjo maždaug 30–40 proc., o kainas kilstelėjo mažiau nei 10 proc.
„Kas iš to, jei pakelsime tiek, kiek turėtume. Nieko nebus – prarasime klientus“, – konstatuoja verslo atstovė.
Kol kas, jos teigimu, kavinių lankytojai nesipiktina: kai kurie patiekalai brango 3–4 centais, kai kurie – 5 ar 10 centų. Dalis patiekalų, pavyzdžiui, sriubos, pigiausias patiekalas – maltinukai – liko nepabranginti.
J. Navikienės teigimu, tarp jų klientų nemažai senyvo amžiaus žmonių, skaičiuojančių centus. Pakėlus pigiausių patiekalų kainas, didžiausias smūgis būtų tokiems pirkėjams.
Pasak J. Dalindos, kavinė Panevėžyje kainų dar nekeitė, tačiau tai pačiai įmonei priklausančioje kavinėje Kaune jos jau ūgtelėjo 10–15 proc. P. Židonio nuotr.
J. Navikienės manymu, PVM lengvatos naikinimas – didžiausias blogis, kokį galėjo padaryti valdžia maitinimo sektoriui.
Pasak jos, kainos sausį kasmet kyla visiems ir visur, bet PVM lengvatos panaikinimas šiemet tapo didžiausiu peiliu po kaklu viešajam maitinimui, ypač smulkiajam verslui.
Panevėžietė svarsto, kad galbūt geriau būtų diferencijuoti PVM smulkiajam ir stambiam verslui, dirbančiam didmiesčiuose ir regionuose.
„Labai sunku smulkiesiems. Po kovido pandemijos nesame visiškai atsigavę. Sutinku, Vilniuje, kur visi pinigai suplaukia, gal ir atsigavę didieji tinklai ar didesni restoranai, bet valgyklos centus skaičiuoja“, – sako J. Navikienė.
Ji neatmeta, kad dalis maitinimo įmonių gali neišgyventi ir jau kovą ar balandį gresia pasipilti bankrotams.
Panevėžio centre veikiančio „Romantic“ viešbučio vadovė Dalia Remeikaitė svarsto, kad mokestiniai pokyčiai – jau kasdienybė, ir jos, versle esančios daugiau nei du dešimtmečius, nebestebina. Ji guodžiasi, kad bent viešbučiams paliktas mažesnis PVM.
„Nuo viešbučio pastatymo, kokiomis sąlygomis pradėjome verslą ir ką perėjome, apie tą patirtį galima romaną rašyti“, – teigia D. Remeikaitė.
Anot jos, gali dejuoti, gali nedejuoti – niekas nesikeis.
„Valdžia eksperimentavo ir tą darys toliau. Skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas“, – nusiteikusi verslininkė.
Jos manymu, valdžios žingsnis naikinti PVM lengvatą maitinimo sektoriui nėra protingas.
„Vilniuje, kur visi pinigai suplaukia, gal ir atsigavę didieji tinklai ar didesni restoranai, bet valgyklos centus skaičiuoja.“
J. Navikienė
Pasak D. Remeikaitės, viešbučio ir restorano pajamos panašios, tačiau rentabilumas skirtingas. Restorane didžiąją dalį pajamų „suvalgo“ atlyginimai ir žaliavos. Šiam verslui reikia labai daug darbuotojų – nors pinigai uždirbami, tačiau už viską susimokėjus, nieko nebelieka.
„Tai darbas dėl darbo. Jei darai verslą ir nieko nelieka pačiai įmonei, atsinaujinimui, kitiems dalykams, labai nusvyra rankos“, – teigia įmonės valdytoja.
Todėl ji sako nesistebinti, kad per keletą pastarųjų metų Panevėžyje buvo atidaryta ir vėl uždaryta ne viena maitinimo įmonė.
„Jie neįstengia išsilaikyti ne dėl to, kad blogi verslininkai“, – įsitikinusi D. Remeikaitė.
Pasak verslininkės, jos pačios įmonė turi savotišką pagalvę – prireikus restoraną gelbsti viešbutis.
Pasak Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės Evaldos Šiškauskienės, Vyriausybė buvo perspėta, jog PVM lengvatos naikinimas sukels didelių bėdų.
Jos teigimu, dar daug kas nėra atidavę atidėtų mokesčių, per kovidą gautų paskolų. Jos išdėstytos iki 2026 metų.
„Valdžia visą laiką kalba tik apie restoranus ir tinklus, kurių viso labo yra tik 20 proc. visų maitinimo įmonių, o apie tuos 80 proc., kurie labai nepatogūs – valgyklos, senelių namai, darželiai, mokyklos, regioniniai restoraniukai, ji nekalba. Aiškina, kad viskas bus labai gerai. Taip tikrai nebus“, – tvirtina E. Šiškauskienė.
Asociacija prognozuoja bankrotų bangą. Vadovės manymu, realus vaizdas atsiskleis po vasario 25-osios, kai visi sumokės PVM.
„Be galo apmaudu, kad Europoje, netgi ten, kur atsigavęs turizmas, niekas nekelia sumažinto PVM. Pas mus turizmas neatsigavęs, iš dviejų pusių – Rusija ir Baltarusija, visi rekomenduoja čia nevažiuoti, tad sprendimas panaikinti PVM lengvatą maitinimui – labai drąsus“, – atkreipia dėmesį E. Šiškauskienė.
E. Šiškauskienės teigimu, negalima sakyti, kad didmiesčiuose ar Palangoje verslui lengviau. Pasak jos, vartojimas nukrito visur. Dėl paskolų, infliacijos, šildymo sezono žmonės taupo.
„Savaitgaliais didmiesčiuose daugiau judėjimo, tačiau dienos pietų pardavimas labai sumažėjęs. Restoranų Kaune, Vilniuje apyvarta kritusi 10–15 proc. Sausis, vasaris bus labai liūdni mėnesiai“, – įvertino asociacijos vadovė.
Anot jos, kadangi maitinimo verslui labai svarbi įsikūrimo vieta, šio sektoriaus įmonių situacija labai nevienoda ir sostinėje. Vilniuje yra dvi gatvės, kuriose maitinimo verslui visada gerai – ten daugiausia geriamas alkoholis. O, pavyzdžiui, Pilies gatvė labai priklausė nuo turizmo. Dabar ten restoranai pustuščiai. Palangos kavinės ir restoranai priklausomi nuo renginių. Kai jie savaitgalį vyksta, žmonių daug. Kitu laiku – tuščia.
Regionuose, pasak E. Šiškauskienės, vartojimas dar mažesnis.
E. Šiškauskienė skaičiuoja, jog dėl atlyginimų kilimo, panaikintos PVM lengvatos, kitų sąnaudų maitinimo verslui kainas reikėtų kelti 25 proc. Tačiau niekas tokių drastiškų žingsnių neplanuoja, nes suvokia, kad tiek pabrangę patiekalai taps tiesiog nebeįperkami.
