Pramoninės revoliucijos vėjai

Kurdama nedidelio 49 kv. m. buto interjerą rekonstruotame pastate Vilniaus Naujamiestyje architektė Indrė Sunklodienė siekė įkvėpti jam dvasios ir suteikti to laikmečio, kuomet pastatas buvo pastatytas, bruožų.

Būstas skirtas dviejų vidutinio amžiaus žmonių, atvykstančių iš kito miesto, poilsiui. Jo idėją ir koncepciją padėjo suformuoti atnaujinto pastato architektūra. Autorė atsižvelgė į tai, kad pastato fasade vyrauja pilkos spalvos, o tamsiai pilkas šlaitinis pastato stogas su išsikišusiais tūriniais stoglangiais gerai matomas iš gatvės pusės. Nenorėdama eiti pramintu keliu – sukurti tipišką ir kiek pabodusį smėlio atspalvių klasikinį interjerą, architektė pasirinko pilką grafito spalvą, suteikusią būstui prabangos įspūdį. Autorės pateiktos vizualizacijos šeimininkams iš karto patiko, todėl galutinis būsto projektas buvo įvykdytas be pakeitimų.

Galerija

Viena būsto sienų, aptaisyta tamsiai pilka spalva dažytomis faneruotomis MDF plokštėmis su įsprūdomis, slepia dvejas duris – į kambarį ir į sanitarinį mazgą. Tokia pat spalva dažytos grindjuostės visam butui suteikia vientisumo.

Bohemiško interjero įspūdį sukuria eklektiškas industrinių ir vintažinių interjero elementų derinys: industrinio stiliaus baro kėdės, vintažinių „Edisono lempučių“ vario spalvos sietynas svetainėje, klasikinio stiliaus kištukiniai lizdai bei jungikliai – panaudoti visuose kambariuose ir erdvioje dušo patalpoje. Kiekvienoje patalpoje derinami būdingi vario ir juodos spalvos akcentai atspindi klasikinio interjero nuotaiką.

Jaukumo būstui suteikia „eglute“ suklotos ąžuolinės parketlentės, tokio pat rašto plati medinė palangė miegamajame, medinės baldų detalės, o grafiniai elementai pagyvina interjerą, net nenaudojant ryškių spalvinių akcentų. Tai – architektės sukurtas juodai dažytais apvadais įrėmintas piešinys lubose, augalinis kilimo svetainėje raštų motyvas, ornamentuotos plytelės dušo patalpoje. Taip pat tiek svetainėje, tiek miegamajame gausiai naudojama pilkų – natūralaus lino – spalvų ir atspalvių tekstilė.

Miegamajame siena už lovūgalio, nudažyta mėlynu išsiliejusiu dažų („ombre“) efektu, primena dangų už lango – iki horizonto.

Kurdama šį interjerą, architektė rinkosi kuo natūralesnes medžiagas – medžio masyvo ar natūraliu lukštu dengtas plokštes, stiklo, akmens, betono elementus. Grubesnių tekstūrų detalės derinamos su blizgiomis, taip sukuriant efektingus skirtingų paviršių kontrastus. Ir, nors interjere vyrauja monochrominiai atspalviai, jų dėka jis yra gyvas ir pulsuoja.

„Eklektišką vyriško būsto stilių pabrėžia nemažai kontrastų: klasikiniai – industriniai elementai, tamsiai pilka – balta spalvos, bronza derinama su juodu metalu, grubios vintažinės plytelės – su baltomis blizgiomis bei aukso spalvos maišytuvais. Detalių ir skirtingų elementų daug, tačiau kartu jie suformuoja kiek netikėtą ir intriguojantį klasikinio interjero įspūdį“, – savo sprendimus apibūdina architektė.

Apsilankius bute apima jausmas, tarsi gyventum XIX a. pabaigoje, pramonės revoliucijos metu, kai į prabangų, ramiai snaudžiantį aristokrato gyvenimą veržiasi nauji industrijos vėjai ir technologiniai išradimai – už lango jau gaudžia manufaktūros, o žibalines lempas keičia Edisono lemputės. Prabėgusią epochą savo estetika primena ir virtuvės technika.