Utopinis Le Corbusier projektas

Paryžiaus pakraštyje, visai netoli didžiojo Bulonės miško, stovi ekscentriškas pastatas, vadinamas Immeuble Molitor. Kelionių giduose jis atsirado visai neseniai, kad sudomintų architektūrai ir dizainui neabejingus keliautojus. Ypač tuos, kurie žavisi avangardu, mat čia galima apžiūrėti modernios architektūros pradininko Le Corbusier ateljė apartamentus.

Arčiau dangaus

„Dangus čia žėrintis. Paskutines penkiolika dienų mes gyvename naujomis, stebuklingomis sąlygomis: šie apartamentai dangiški, nes sudaryti iš dangaus ir šviesos, erdvių ir paprastumo“, – taip poetiškai šveicarų kilmės prancūzų architektas aprašė savo paryžietiškas erdves laiške mamai. Šie apartamentai – filosofinių ir architektūrinių Le Corbusier paieškų kulminacija. Iškilus XX a. kūrėjas ilgai vystė „šviesaus miesto“ koncepciją, kuriame dominuotų gamtos elementai, gatvėse nebūtų automobilių, o butus margintų saulės spinduliai. Namuose žmonės jaustųsi ir kvėpuotų laisvai, o gyvenamosios erdvės būtų pompastika neapkrauti ramybės uostai.

„Fondation Le Corbusier“ fotografija

Pastogėje įkurti apartamentai (angl. penthouse) užima 240 m² – tai tikra antitezė įprastiniams paryžietiškiems kambariukams. Juos sudaro net keturios dalys: kūrybinė studija, gyvenamosios erdvės, svečių kambarys ir sodas ant stogo. Le Corbusier stengėsi realizuoti asmeninius kūrybos principus, butą ne kartą perkūrė ir modifikavo, kad priartintų jį prie tobulybės ir padarytų dar jaukesnį savo žmonai Yvonne, su kuria čia gyveno ne vieną dešimtmetį.

Žaisminga ir intymu

Kūrėjas savitai interpretavo prabangos sąvoką: prabanga – tai šviesa ir erdvumas, o ne medžiagos ar dekoracijų gausa. Dėl šios priežasties Le Corbusier rinkosi iš pirmo žvilgsnio itin paprastas, visiems prieinamas medžiagas: keramines plyteles, ąžuolo fanerą, stiklą, plytas. Šviesumo ir erdvumo sukelia apartamentuose sukuria stiklas, dideli langai, išpjautos sienos (jokių durų), tad išsitrina ribos tarp skirtingą paskirtį turinčių erdvių.

„Fondation Le Corbusier“ fotografija

Tiesmukiško dizaino baldai ir interjero objektai, kur ne kur iššokančios ryškios spalvos, kreivi sienų linkiai sukuria žaismingo ir ekstravagantiško buto įspūdį. Įdomu, kad Le Corbusier šiuos namus apibūdino kaip tobulai proporcingus. Jis ypač džiaugėsi tuo, jog atvėręs duris iš karto gali regėti kiekvieną detalę ir kiekvieną kampelį. Kūrėjo manymu, tai sukuria intymumo įspūdį. Visi minėti elementai buvo reikalingi tam, kad legendinis architektas galėtų tęsti savo kūrybinius eksperimentus ir plėtoti kitas teorijas, susijusias su modernizmu.

Paveldo dalis

1972 m. pastatas įtrauktas į prancūzų paveldo sąrašą kaip istorinis monumentas, 2016 m. jo svarbą pripažino ir UNESCO. Po Le Corbusier mirties 1965 m. apartamentai buvo ne kartą renovuojami, o šiandien veikia kaip muziejus, atviras visiems, norintiesiems susipažinti su žymiojo architekto gyvenimo ir kūrybos užkulisiais.