-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Festivalio iniciatorius Lėlių vežimo teatro vadovas Antanas Markuckis džiaugiasi, kad panevėžiečiai iš svetur atvykusius lėlininkus ypač palaikė ir žiūrovų dėmesio spektakliai nestokojo.
Vinicos apskrities valstybinio akademinio lėlių teatro režisierius Aleksandras Svininas Panevėžyje lankosi pirmą kartą. Aukštaitijos sostinei pagyrų jis negaili.
„Panevėžys yra puikus kultūros centras. Iš čia parsivešiu kuo geriausius įspūdžius“, – „Sekundei“ sakė A. Svininas.
Lėlių teatro režisierius atskleidė, kad dar Lietuvai esant Sovietų Sąjungos respublika susipažinęs su garsiojo Juozo Miltinio fenomenu. Vėliau A. Svinino keliai susikirto su Panevėžio lėlių vežimo teatro kolektyvu ir jo direktoriumi A. Markuckiu.
„Mus sieja labai graži draugystė. Panevėžiečiai mūsų teatre jau lankėsi keturis kartus ir kaskart atvyksta su naujais spektakliais“, – liaupsių negailėjo A. Svininas.
Vinicos apskrities lėlių teatras Panevėžyje debiutavo su spektakliu „Ivasyk Telesyk“. Jį mažieji žiūrovai dar kartą turi progą išvysti ir šiandien.
Režisierius A. Svininas atskleidė, kad šis spektaklis statytas remiantis iki krikščionybės laikų buvusiais papročiais, kai merginos ir vaikinai eidavo į miškus ir laukus tam, kad savo dainomis, šokiais bei užkalbėjimais kuo greičiau prisikviestų pavasarį.
„Būtent tokiame ukrainiečių tautinių tradicijų fone pasakojame apie Ivasyką Telesyką. Pati istorija gana paprasta. Manau, kad tokių galima aptikti visose pasaulio tautose“, – šypsodamasis kalbėjo A. Svininas.
Ukrainiečių kalba sekama pasaka prasideda įprastai: „Gyveno senelis ir senelė, jie neturėjo vaikų. Senelė vyro paprašė nueiti į mišką, kad jis iš medžio išdrožtų medinuką, galėsiantį tapti jų sūnumi. Senelis taip ir padarė. Vėliau medinuką senelis ir senelė sūpavo lovytėje ir dainavo jam lopšines, o ryte vietoj jo rado berniuką.“ Pasaka baigiasi laimingai, nes berniukas, vardu Ivasykas Telesykas, nugali blogį.
Režisierius pabrėžia šį spektaklį panevėžiečiams norėjęs parodyti dėl to, kad tai puiki proga lietuvius supažindinti su ukrainiečių paveldu – tautiniais šokiais ir dainomis.
„Norime, kad žiūrovai pajustų, kaip kadaise virė gyvenimas Ukrainoje. Mūsų tauta ypač vertina ir nepamiršta savo tradicijų“, – kalbėjo A. Svininas.
Pasak režisieriaus A. Svinino, teatrai turėtų kalbėti Ezopo kalba ir netapti politiniu įrankiu. T. Šiaudinio nuotr.
Režisierius sako, kad Ukrainoje lėlių teatrai nėra tokie populiarūs kaip Lietuvoje ar Baltarusijoje. Tačiau kiekvienas šalies regionas turi bent po vieną teatrą. Vinicos valstybinis akademinis lėlių teatras skaičiuoja jau aštuoniasdešimtus metus.
„Blogai, kad dauguma lėlių teatrų Ukrainoje įkurti todėl, kad liepta, o ne vedini širdies, todėl jų meninis lygis labai skirtingas“, – neslėpė A. Svininas.
Daugumai žmonių lėlių teatrai asocijuojasi su vaikiškais spektakliais. Tačiau Lvovo miesto akademinis estrados miniatiūrų teatras „Ir žmonės, ir lėlės“ į Panevėžį atvyko su dviem spektakliais suaugusiesiems. Pasak A. Svinino, rodyti tokio tipo spektaklius Ukrainos lėlių teatruose yra įprastas reiškinys.
„Kone kiekvienas teatras stato spektaklius vyresnio amžiaus žmonėms: vieni – daugiau, kiti – mažiau. Lėlių teatrai kurti vaikams pradėjo tik Sovietų Sąjungos laikais. Anksčiau jie tebuvo juoką dovanojanti pramoga suaugusiesiems“, – tvirtino A. Svininas.
Jo teigimu, lėlių teatruose vaidina lygiai tokie patys aktoriai kaip ir dramos, tačiau juos skiria viena svarbi detalė.
„Juokaujame, kad lėlių teatrų aktoriai turi mokėti lygiai tą patį, kaip ir kiti tos profesijos atstovai, tačiau jie dar turi sugebėti valdyti lėles“, – juokavo A. Svininas.
Vinicos apskrities valstybinis akademinis lėlių teatras viena kryptimi savo žiūrovo neveda ir stengiasi parodyti skirtingų konstrukcijų lėlių, renkasi įvairių tautų ir žanrų pasakas.
„Mes norime praturtinti žiūrovą. Jeigu Vinicose būtų daugiau lėlių teatrų, mes galėtume pasiskirstyti, ką rodyti. Kadangi esame vieninteliai, siekiame kuo plačiau paskleisti lėlininkų kultūrą“, – kalbėjo režisierius.
Vinicos apskrities valstybiniame akademiniame lėlių teatre A. Svininas pradėjo dirbti tik grįžęs iš armijos – daugiau nei prieš trisdešimt metų.
„Patekau į jį visai atsitiktinai ir supratau, kad jame pasiliksiu visą gyvenimą. Pirmiausia buvau aktorių trupės pagalbininkas, o vėliau pradėjau režisuoti spektaklius“, – savo darbo detalėmis dalijosi režisierius.
Kalbant apie Ukrainą, nejučia visiems iškyla karo vaizdiniai. Kaip tai palietė Vinicos lėlių teatro gyvenimą? A. Svininas pasakoja, kad prasidėjus karui Ukrainos visuomenė tapo itin politizuota ir pasidalijo: vieni pradėjo palaikyti vieną, o kiti – kitą pusę.
„Pagal geografinę padėtį Vinica yra šalies centre, ir tai mus gelbėja nuo kategoriškų ir radikalių nuostatų“, – kalbėjo svečias.
A. Svinino teigimu, Vinicos lėlių teatras į šalies įvykius reaguoja apgalvotai. Prieš metus minėtoje meno mekoje buvo pastatytas spektaklis apie vaikų gyvenimą per Antrąjį pasaulinį karą. Režisierius mano, kad iki šiol teatre rodomas spektaklis yra aktualus, nes jis siejasi su dabartiniais šalies įvykiais.
„Būtent tokią teatro reakciją aš palaikau. Teatrui nereikia sakyti: tai yra gerai, o tai – blogai, nes kitaip jis taptų parlamento tribūna. Menas turi prabilti Ezopo kalba, per asociacijas“, – tvirtino režisierius.
Per Ukrainos lėlininkų savaitės atidarymą pristatyta Dnipro miesto lėlių teatro vyriausiojo dailininko Viktoro Nikitino lėlių paroda kuri atskleidė išskirtinį menininko talentą. T. Šiaudinio nuotr.
Ukrainos lėlininkų savaitėje dalyvavo trys profesionalūs Ukrainos lėlių teatrai: Vinicos apskrities valstybinis akademinis lėlių teatras, Lvovo miesto estrados miniatiūrų teatras „Ir žmonės, ir lėlės“, Kijevo privatus lėlių teatras „Sraigė“.
„Šiuo festivaliu ne tik siekiame populiarinti lėlių teatro meną bei kitų šalių kultūrą, bet ir norime ukrainiečius palaikyti nelengvoje kovoje už laisvę. Galbūt nelabai kas pagalvoja, kad žmonėms, esantiems nuo pavojingos zonos tūkstantį ar kelis šimtus kilometrų, yra ne ką lengviau, nes jie negali prisidėti ar ką nors pakeisti. Taigi mes nusprendėme palaikyti Ukrainos menininkus. Kadangi esame lėlių teatras, pasirinkome savo žanro kūrėjus, lėlininkus“, – „Sekundei“ teigė Lėlių vežimo teatro vadovas A. Markuckis.
Per Tarptautinį menų festivalį buvo parodyti devyni spektakliai. Pirmąją dieną buvo pristatyta Ukrainos nusipelniusio kultūros ir meno veikėjo, Dnipro miesto lėlių teatro vyriausio dailininko Viktoro Nikitino lėlių paroda „NiKiTiN’s PANoPTIkUM“. Žymus menininkas vienam iš Panevėžio lėlių vežimo teatre rodytam spektakliui yra kūręs lėles.
„Paroda nėra didelė, nes ją apribojo transportavimo galimybės, tačiau ji gerai atskleidžia Ukrainos kūrėjo talentą“, – tvirtino A. Markuckis.
Teatro direktoriaus teigimu, Ukrainos lėlininkai ypač džiaugiasi panevėžiečių dėmesiu, todėl tikėtina, kad ukrainiečius menininkus Panevėžyje išvysime dar ne kartą.
