-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Nors melionai – svečiai iš tolimų pietų, jų priežiūra nedaug tesiskiria nuo agurkų. Tad jeigu sugebate užsiauginti šių, užsiauginsite ir melionų.
Svarbu atminti: melionai mėgsta gerai saulės įkaitinamas ir apšviečiamas augimo vietas, apsaugotas nuo vėjų. Dėl to geriausiai šie vaisiai auga ant pietinių šlaitų ir, žinoma, šiltnamiuose.
Reikalingas laidus orui dirvožemis – priemolio, priesmėlio ar smėlingas, nors juodžemis irgi tinka.
Melionai be didelio streso pakelia sausras, bet druskinga, rūgšti žemė ir didelė drėgmė gali juos pražudyti.
Dirvožemis melionams pradedamas ruošti rudenį. Sukasamas negiliai (20–25 cm), pridedama perpuvusio mėšlo arba humuso – 3–4 kg vienam kvadratiniam metrui – ir paliekama iki pavasario. (Jeigu mėšlo arba humuso dar dėsite ir sodindami, į duobutes, kiekį sumažinkite perpus.)
Pavasarį procedūra kartojama, tik tuokart beriamos fosforo ir kalio trąšos (pagal instrukcijas ant pakuotės). Paskui, jau prieš pat sodinimą, lysvės vėl sukasamos, beriama azoto trąšų (irgi pagal instrukciją).
Geriausia, jeigu toje vietoje, kur ruošiatės auginti melionus, prieš tai būtų augę ankstyvieji kopūstai, svogūnai, šakniavaisiai.
Prieš auginant pastaruosius galima dar iš rudens ir dirvos rūgštingumą sumažinti dolomitmilčiais, kreida, kalkėmis ar panašiai. Žemės rūgštingumas mažinamas prieš pat melionų sodinimą tik išskirtiniais atvejais ir ne vėliau kaip likus 2 savaitėms.
Netinkami melionams pirmtakai – bulvinės ir moliūginės kultūros. Bet jeigu neturite kitos išeities, kaip tik sodinti melionus šių vietoje, būtina iš lysvių pašalinti visas augalines liekanas prieš akėjimą ir dar kartą po jo. Paskui supurentą žemę dezinfekuoti – pavyzdžiui, nupurškiant 5 proc. kalio permanganato tirpalu.
Sėti melionų sėklas tiesiai į dirvą mūsų platumose bergždžias reikalas – vaisiai nespės sunokti, tad tokia sėja įmanoma nebent šiltnamiuose. Tačiau ir tuomet rekomenduojama rinktis ankstyviausias – subręstančias per 55–60 dienų veisles.
Populiariausia melionus sodinti daigais.
Atrinkite pačias stambiausias, sunkiausias sėklas ir suberkite į 5 proc. druskos tirpalą (50 g druskos 1 litrui vandens). Pamaišykite, išgriebkite paviršiun išplaukusias sėklas. Likusias nuskalaukite tekančiu vandeniu.
Kitas žingsnis – dezinfekcija: sėklas 20 minučių užmerkite kalio permanganato tirpale (1 g kristalų 1 litrui vandens).
Kad prisotintumėte melionų sėklas mikroelementų ir paspartintumėte sudygimą, stiklinėje vandens išmaišykite 1 šaukštelį pelenų ir užmerkite jas 12 valandų. Paskui nuskalaukite, nusausinkite servetėle.
Žinant, kad melionai – šilumamėgė kultūra, jų sėklas nepakenks ir užgrūdinti.
Suvyniokite sėklas į drėgną skepetą ir nakčiai padėkite ant radiatoriaus, o tada perkelkite į šaldytuvą maždaug parai. Išėmę dar parą palaikykite sėklas šiltoje patalpoje (15–20 laipsnių temperatūroje).
Tokią procedūrą pakartokite 3–5 kartus.
Kada sėti melionus daigams? Atsakymas į šį klausimą priklauso nuo oro sąlygų. Bet paprastai sėja rekomenduojama balandį, likus 25–30 dienų, iki bus galima daigus sodinti lauke.
Substrato daigams pasigaminsite sumaišę vienodomis dalimis durpes, velėninę žemę ir humusą. Pridėkite dar 1 šaukštą superfosfato, 1 stiklinę pelenų, po 1 šaukštelį karbamido ir kalio sulfato ir kruopščiai išmaišykite.
Melionai sunkiai pakelia pikavimą, todėl iškart sėkite į 10 cm skersmens vazonėlius. Substratą sudrėkinę sėklas – po 2–3 į vazonėlį – terpkite 2–3 cm gylyje ir užberkite 1–2 cm smėlio sluoksniu.
Praėjus savaitei po sudygimo, kiekviename vazonėlyje palikite po vieną geriausiai išsivysčiusį daigą, o aplinkos temperatūrą sumažinkite iki 20–25 laipsnių.
Pasirodžius trečiam tikrajam lapeliui, sėjinuko viršūnę virš jo nugnybkite taip pašalindami augimo tašką – to reikia, kad augalas kerotųsi, ne styptų aukštyn.
Laistykite šiltu vandeniu, bet neperdrėkinkite žemės. Dukart patręškite nupurkšdami bechlorėmis kompleksinėmis trąšomis: praėjus 10 dienų po daigų pasirodymo ir likus savaitei iki sodinimo.
7–10 dienų prieš sodinimą galima pradėti daigus grūdinti ilginant patalpos vėdinimo laiką ar išnešant vazonėlius į balkoną.
Rizikuoti sodinti melionus lauke galima tik po to, kai jau buvo išbrokuoti visi silpni daigai, o stiprieji užsiaugino 5–7 tikruosius lapus.
Kai šalnų grėsmė visiškai praeina (gegužės pabaigoje – birželio pradžioje), iš rudens paruoštoje lysvėje 70×70 cm atstumu padarykite duobutes, pripilkite vandens ir labai atsargiai perkelkite į jas daigus su visu žemės gumulu.
Labai giliai nesodinkite – iš vazonėlio iškeltos žemės turi 1–2 cm kyšoti aukščiau lysvės paviršiaus. Aplinkui padarykite griovelį laistyti ir vėl palaistykite kiekvienam augalui užpildami 0,5 litro vandens. O tada užberkite duobutes sausomis žemėmis.
Ką tik pasodintiems daigams bus reikalingas šešėlis, tad pasirūpinkite lankais ir spunbondu.
Praėjus 20–22 dienoms, kai melionai sužydės, dangą galėsite nuimti – kad vabzdžiai apdulkintų žiedus. Dengti lysves reikės tik vėsiu oru ir naktimis.
Kaskart nuėmę dangą nuravėkite piktžoles, išpurenkite žemę ir atsargiai ant jos paskleiskite melionų ūglius.
Melionui užmezgus 3–5 vaisius, likusias užuomazgas nuskabykite, augalo viršūnę – nugnybkite.
Pašalinkite ir vaisių neturinčius šoninius ūglius.
Laistyti melionus būtina itin nuosaikiai – didelį drėgmės kiekį jie sunkiai pakenčia. Į laistymo griovelį šilto vandens pilkite tik tuomet, kai žemė jau išdžiūvusi, ir taip, kad vandens nepatektų ant stiebų ar lapų.
Kad melionų vaisiai, besiliesdami prie drėgnos žemės, nepradėtų pūti, padėkite po jais lenteles.
Laistymą galima suderinti su tręšimu: 10 litrų vandens ištirpdykite 20 g amonio salietros, ant kiekvieno augalo užpilkite po 2 litrus tirpalo.
Melionų sodinimas šiltnamyje beveik nesiskiria nuo sodinimo lauke. Daugiau reikalavimų yra pačiam šiltnamiui. Jis turėtų būti pakankamai aukštas – ne mažiau kaip 1,7 m, kad užaugintiems ūgliams būtų patogu driektis.
Ruošdami žemę paklokite 20–25 cm storio mėšlo sluoksnį, ant jo – 15–20 cm ne pernelyg riebaus neutralaus dirvožemio.
Kada sodinti daigus, priklausys nuo to, ar gerai jūsų šiltnamis išlaiko šilumą. Bet paprastai balandžio vidury jau būna galima imtis darbo.
Sodinimo schema lieka ta pati – 70×70 cm.
Praėjus 7–10 dienų po pasodinimo, patį stipriausią kiekvieno augalo ūglį pririškite prie šiltnamio konstrukcijų nurodydami kryptį, kur toliau augti, – patys jie to nepadarys. Visus kitus ūglius pašalinkite.
Karštu oru, kai laikosi apie 30 laipsnių temperatūra, šiltnamį būtinai vėdinkite.
Šiltnaminiai melionai pirmąkart tręšiami tada, kai ir pirmąkart laistomi. Paskui laistoma kas savaitę, kompleksinėmis trąšomis tręšiama dukart per sezoną 2–3 savaičių intervalu (kaip ir lauke).
Įprastai melionai tręšiami 5–7 kartus.
Pirmąkart – dar būdami sėjinukai, kai užaugina trečią tikrąjį lapelį. Tuomet laistoma karbamido tirpalu (1 šaukštas 10 litrų vandens).
Antrasis tręšimas atliekamas jau pasodinus daigus ir pasirodžius 5–6 tikriesiems lapams. Mėšlas užpilamas vandeniu (1:1), palaikomas 3 dienas, tuomet 10 litrų vandens išmaišoma 0,5 litro užpilo ir laistoma žemė.
Po šito kartą per 1–2 savaites melionai tręšiami biohumuso (50 ml į 10 litrų vandens) arba vištų mėšlo (1:15) tirpalu.
Melionams, kaip ir jų giminaičiams, labai reikalingas kalis. Todėl būtina juos pagirdyti ir tokiu tirpalu: 10–15 g azofoskos ištirpdykite kibire vandens, po kiekvienu augalu išpilkite 0,5 litro. Tokie tręšimai atliekami kartu su kassavaitiniu laistymu, iki pasirodo pirmieji moteriški žiedai.
Galiausiai, kai saldus sunokusių melionų kvapas ims vilioti vabzdžius (o ir patys jį pajusite), bus metas imti derlių.
Lengvai paspauskite vaisiaus apačią. Jeigu ši minkšta ir lieka įspaudai nuo pirštų, drąsiai pjaukite ir iškart skanaukite – melionų ilgai išlaikyti nepavyks.
Parengė Kostas ŠALKAUSKIS
Jeigu melionai žydi, bet vaisių vis nemezga, gali prireikti dirbtinio apdulkinimo. Rytą, kai oras sausas, nukirpkite vyriškus žiedus (kairėje), nuskabykite žiedlapius ir šerdele palieskite kiekvieną moterišką žiedą (dešinėje) po 3–5 kartus. Po kelių valandų procedūrą pakartokite. Jeigu vyriškų žiedų ant augalo nėra, galima naudoti analogišką agurko žiedą.
Dirvožemio melionams paruošimas
Kalkių kiekis (gramais 1 kv. metrui)
|
Dirvožemis |
Optimalus pH |
Rūgštingumas mažesnis nei 4,5 |
Rūgštingumas 4,6–5 |
Rūgštingumas 5,1–5,5 |
Rūgštingumas 5,6–6 |
| Lengvas priemolis |
6,5 |
800–1200 |
600–800 |
400–600 |
300-500 |
| Priesmėlis ir smėlinis |
6 |
500–600 |
400–500 |
300–400 |
100-300 |
