Tarpiniai patikrinimai – vinis į švietimo laivą

Po įpusėjusių vienuoliktokų tarpinių patikrinimų kai kurios šalies mokyklos paskelbė protesto akciją, iki trečdalio stiebo nuleisdamos vėliavą. O jau šiandien ir dalis Panevėžio vienuoliktokų rengiasi vykti į Vilniuje planuojamą moksleivių piketą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pripažįsta, kad pirmas blynas prisvilęs, tačiau bando reabilituotis siūlydama vienuoliktokams tarpinius patikrinimus perlaikyti kitąmet.

Vienuoliktokės mama iš Panevėžio rajono Auksė K. pasakoja, jog anglų kalbos patikrinime dukra surinko 33 taškus iš 40 galimų, tačiau matematika pateikė nemalonių staigmenų.

„Matematika nebuvo stiprioji dukters pusė, tačiau ji nesitikėjo, kad B lygio matematikos egzamine surinks tik penkis balus iš dvidešimties. Save guodžia, kad klasės draugai tesurinko po vieną ar du balus. Dukra nepraranda vilties kitąmet matematikos egzamine surinkti bent minimalų balų skaičių, nes kitaip būtų užtrenktos durys į svajonę – medicinos studijas“, – pasakoja Auksė K.

Jos dukters laukia dar trys patikrinimai – biologijos, geografijos ir lietuvių kalbos. Pasak mamos, mergina labiausiai nerimauja dėl lietuvių kalbos – net pedagogams šiaušiasi plaukai pamačius užduočių literatūrinius tekstus.

„Mokytojai atvirai kalba, kad užduotis ruošė tie, kurie nėra dirbę mokykloje ir net neįsivaizduoja, kokios mokymo programos. Toks jausmas, kad užduotys buvo ruošiamos ne tam, kad būtų patikrintos vaikų žinios, o kad galutinai pakirstų jų pasitikėjimą savimi ir motyvaciją mokytis“, – mano pašnekovė.

Matematiką moka vos ketvertui

Tokių išsigandusių vienuoliktokų kaip Auksės dukra – daugybė.

Nacionalinė švietimo agentūra skelbia, jog pirmajame matematikos A lygio tarpiniame patikrinime dalyvavo 13 332 vienuoliktokai. Bendras surinktų taškų vidurkis siekia vos 8,5 balo iš 20 galimų.

8,5 balo iš 20 galimų vidurkį konvertavus į įprastą dešimtbalę sistemą, tai yra ketvertas.

Iš tokios daugybės mokinių tik 750 moksleivių surinko 17 ir daugiau taškų, o maksimalų balų skaičių visoje Lietuvoje gavo 120 mokinių.

Kaip moksleiviams sekėsi laikyti B lygio matematikos patikrinimą, nutylima, mat jau po jo pasigirdo dvejonių, ar nebuvo sumaišytos A ir B lygio užduotys.

Vienuoliktokai, net olimpiadų prizininkai, klupo ir susidūrę su fizikos patikrinimo užduotimis. Nors buvo žadama pateikti ekspertų vertinimą dėl užduočių tinkamumo, iki šiol – tyla.

Gimnazijose – nelinksmas pavasaris: tarpiniai mokinių žinių patikrinimai kelia vis didesnį ažiotažą. P. Židonio nuotr.

Pasitaisyti neturėjo galimybės

Kaip sekėsi Panevėžio gimnazijų vienuoliktokams, kol kas informacijos neturi nei mokyklos, nei miesto Savivaldybės Švietimo skyrius.

Jo vedėjos Silvijos Sėrikovienės teigimu, rezultatus žino tik patys moksleiviai, bet tarpinių patikrinimų atgarsiai jau pasiekė ir Švietimo skyrių.

„Rezultatai nėra skelbiami, juos mato tik patys vaikai. Vienuoliktokams dabar nelengvas laikotarpis ir ne kiekvienas jų geba su tuo stresu susitvarkyti. Stresas, skubėjimas per trumpą laiką padaryti visas užduotis ir pakišo koją“, – mano S. Sėrikovienė.

Anot skyriaus vedėjos, didžiulis tokių tarpinių patikrinimų minusas, kad užduotys sprendžiamos ne popieriuje, o elektroniniu būdu. Blogiausia, kad mygtukas, leidžiantis grįžti prie ankstesnės užduoties, yra neaktyvus, tad pasitaisyti moksleivis negali.

„Vaikai minėjo, kad atlikdami užduotis suprato, jog ankstesnę ne taip išsprendė, norėjo pataisyti, bet jau nebegalėjo. Jeigu užduotys būtų popieriuje, būtų galima pakoreguoti darbą, dar kartą jį patikrinti“, – minusus vardijo S. Sėrikovienė.

Jos žiniomis, nemaža dalis Panevėžio vienuoliktokų patikrinimo rezultatais nusivylę.

„Tai pirmieji tokie tikrinimai, o dalyko turinys pasikeitęs. Iššūkių yra ne tik vaikams, bet ir mokytojams. Prireiks laiko, kol susigulės nauja medžiaga, reikalavimai, pasikeitusi egzaminų tvarka“, – mano Švietimo skyriaus vedėja.

Išsigando ir mokytojai

Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijos direktorė Gražina Gailiūnienė neslėpė, kad pastarosiomis savaitėmis ugdymo įstaigoje jaučiamas chaosas. Kone kas antrą dieną vienuoliktokų laukia tarpiniai patikrinimai.

„Vaikai išgyvena didžiulį stresą. Kokios gali būti pamokos po tokio patikrinimo? Apie rimtą mokymąsi negali būti nė kalbos, mokytojai galvoja ne apie pamokas, o ieško būdų, kaip vaikams pašalinti tą stresą“, – sako G. Gailiūnienė.

Nors, anot direktorės yra gimnazistų, surinkusių maksimalius įvertinimus, daugelio nuotaikos – itin niūrios. It šaltas dušas buvo pirmasis fizikos egzaminas.

„Fizikos patikrinimo užduotys buvo neadekvačiai sunkios. Vaikai šokiruoti, mokytojai nusivylę. Po patikrinimo fizikos mokytoja sutrikusi kalbėjo, kad nebežinanti, ar toliau likti dirbti mokykloje, ar ne. Juk mokytojai jaučia didžiulę atsakomybę už vaikus“, – pasakojo G. Gailiūnienė.

Ruošiasi į piketą

Pasak G. Galiūnienės, staigmenų pateikė ir matematikos žinių patikra.

Kaip teigė matematikos užduotis vėliau atlikę mokytojai, B lygio matematikos patikrinime buvo pateikta tokių užduočių, kurios paprastai būna tik olimpiadose.

„Ankstesniais metais tokie vaikai, kuriems sunkiau sekasi matematika, visai nelaikydavo egzamino, o dabar jie priversti jį laikyti bent B lygiu. Užduotys buvo parinktos išties sunkios. Tad galite suprasti, su kokiu nerimu ir įtampa patikrinimų laukia kitų dalykų pedagogai ir vaikai“, – kalbėjo direktorė.

Nemažai šios mokyklos vienuoliktokų jau šį šeštadienį planuoja vykti į Vilnių ir prisijungti prie protesto akciją rengiančių gimnazistų.

G. Gailiūnienės nuomone, pirmiausia tokie patikrinimai turėjo būti kaip bandomasis projektas ir tik įsitikinus, kad viskas paruošta be priekaištų, juos reikėjo rengti vienuoliktokams.

„Taip, šiems vienuoliktokams bus leidžiama perlaikyti kitąmet, tačiau dvyliktoje klasėje jiems teks laikyti ne tik tarpinius patikrinimus, bet ir valstybinius egzaminus. O taip gavus per kepurę vienuoliktoje klasėje gimnazistams bus dar didesnis stresas“, – mano direktorė.

Pasak G. Gailiūnienės, fizikos patikrinimo užduotys buvo neadekvačiai sunkios. Jas pamačiusi net pati mokytoja suabejojo, ar likti dirbti mokykloje. P. Židonio nuotr.

Mokėsi be vadovėlių

Švietimo ekspertas Gintaras Serafinas atvirai rėžia: Švietimo, mokslo ir sporto ministerija net nelabai ir rengėsi tarpiniams vienuoliktokų patikrinimams.

Metus buvo kalbama, kad vaikai neturi daugiau nei pusės vadovėlių, mokomosios medžiagos.

G. Serafino nuomone, vienuoliktokai buvo įmesti į sūkurį ir pasiūlyta patiems kaip nors kapanotis.

„Ir jie bandė, bet kai žmogus neturi jokio aiškumo, jokio atspirties taško, tą padaryti labai sunku“, – mano švietimo ekspertas.

Ministerijai buvo pateikta daugybė lituanistų, matematikos, biologijos, istorijos mokytojų peticijų ir pastabų, bet, pasak G. Serafino, į šias taip ir neatsižvelgta.

„Vienintelis geras dalykas šioje situacijoje tas, kad dabar pagaliau ir tėvai, ir visuomenė akivaizdžiai pamatė, kas darosi švietimo sistemoje ir kiek tonų makaronų jiems ministerija ir Nacionalinė švietimo agentūra užkabino ant ausų. Darbas be vadovėlių, jokios skaitmeninės medžiagos, kartu ir galimybės pasimokyti savarankiškai – ar tikrai tai norma?“ – klausia G. Serafinas.

Funkcionieriai nenukentėjo

Tarpiniai vienuoliktokų patikrinimai sudarys nemažą valstybinių egzaminų dalį, tačiau, pasak G. Serafino, pasiekia žinios, kad kai kuriose šalies mokyklose jie vyko nesąžiningai, mokiniai vienas nuo kito sėdėjo tokiu atstumu, kad galėjo matyti, ką rašo jų bendramoksliai savo kompiuteriuose.

„Šie valdantieji nusprendė važiuoti buldozeriu – bus taip ir ne kitaip, ir jie visiškai nesiklauso kitų. Jie tikina, kad visas problemas galima išspręsti komisijomis, bet kiek save atsimenu, komisija nė vienos problemos Lietuvoje nėra išsprendusi. Iki šiol neteko girdėti, kad švietimo vadovybėje ar jų funkcionieriai būtų nukentėję dėl to, kad kilo visas šis sujudimas. Už blogą darbą nebuvo net pirštu pagrūmota, jokių sankcijų, jokių atsakingų žmonių, tik ministras visų atsiprašinėja. Bet ką tie atsiprašymai duoda jaunam žmogui?“ – sako G. Serafinas.