Diskusijos dėl menų centro – už uždarų durų

• Sekundė
• Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
• Kultūra
• 2018.05.10 07:31

„Mano noras pažadinti žmones iš kasdienybės, kad sekmadienių būtų daugiau nei vienas per savaitę“, – kalbėjo į Panevėžį atvykęs Lenkijoje gyvenantis garsus menininkas Stasys Eidrigevičius.

Jis kartu su dar šešiais komisijos nariais iš Lietuvos, Olandijos, Lenkijos vakar nuo ankstyvo ryto užsidarė Panevėžio dailės galerijoje vertinti S. Eidrigevičiaus menų centro techninio projekto konkursui pateiktų pasiūlymų. Dėl galimybės projektuoti būsimąjį menų centrą varžosi 19-iolika architektų.

„Tai yra įvykis. Man atrodo, visos Lietuvos kultūriniame gyvenime, ir ne tik. Ir visos Europos mastu“, – Dailės galerijoje apžiūrėjęs iškabintus konkursui atsiųstus projektus išvakarėse kalbėjo S. Eidrigevičius.

Laukia stebuklo

Savo pageidavimus architektams garsus dailininkas iš anksto išdėstė laiške. Vienas žinomiausių šiuolaikinių lietuvių dailininkų, grafikas ir režisierius sako pats esąs žmogus iš pasakos, todėl tikisi sulaukti nekasdienio požiūrio į naująjį Panevėžio kultūros objektą.

„Architektams rašiau, kad labai norėčiau pamatyti stebuklą architektūroje. Sunku, bet įdomu. Yra toks reiškinys, kai apgaunama akis – matai vienaip, nors yra kitaip. Dailininkai tą dažnai išnaudoja. Matai apskritimą, bet tik iš vieno taško. Pasitrauki į šoną – jo nebėra. Iliustracijose visada stengiausi sukurti mažą stebuklą, kokio niekas kitas nesugalvotų, tik aš. Ir pasipylė tarptautinės premijos, nesvarbu, kad mano darbai tamsūs, kad liūdni. Pasirodo, iliustracijos mene tokio stebuklo nebuvo, o vėliau atsirado daug sekėjų“, – sako menininkas.

Stebuklu S. Eidrigevičius vadina ir pačią menų centro idėją.

„Kiekvienas dailininkas svajoja turėti savo muziejų, savo kampelį. O čia toks pasaulinio lygio vaizdas jau ryškėja! Čia kaip tapant paveikslą kartais gali numatyti, kad bus gražus, nes gera idėja. Bet kartais realizuojant kūrinį labai nutolsti nuo pirminės idėjos, o būna, kad pradedi nuo improvizacijos ir kūrinys išeina neįtikėtinai stiprus. Koks bus menų centras, pamatysime, kai pastatys. Tikiu, kad tai įvyks“, – svarsto kūrėjas.

Jėga, kuri trauktų

Kalbos apie menų centrą su Panevėžiu, pasak S. Eidrigevičiaus, tęsėsi net keletą metų ir kartais jau atrodė, kad jos begalinės. Dabar, kai renkamas naujo ir unikalaus kultūros objekto projektas, kai akivaizdžiai matomos konkursui darbus pateikusių architektų pastangos ir profesionalumas, menininkas sako tikintis, kad miestas nesustos pusiaukelėje.

„Jei Panevėžyje vyksta tokio lygio procesas, jau yra didžiulis džiaugsmas ir šventė“, – mano dailininkas.

Visgi, anot S. Eidrigevičiaus, užsibrėžta pastatyti ne muziejų, bet menų centrą, o kartais net labai modernus pastatas lieka nefunkcionalus. Menininko nuomone, vienas iš svarbiausių iššūkių Panevėžiui – sugebėti pakviesti į tokį centrą dirbti gerų specialistų, meno istorikų.

„Kad Panevėžys pradėtų gyventi naują gyvenimą, reikia ne tik finansinės, bet ir kitos jėgos, kuri trauktų. Kad žmogus jaustų, jog Panevėžyje yra vieta, kur nuėjęs visada pamatys kažką įdomaus, sutiks įdomių žmonių, kad čia atvažiuotų turistai. Į Vilnių plaukia turistai iš visų pasaulio šalių ir parneša naujieną į savo kraštą. Taip gali būti ir Panevėžyje. Ir veiduose gali būti daugiau šypsenos, gero žvilgsnio“, – sako S. Eidrigevičius.

Nors architektų pateiktus darbus komisija vertino iki vėlyvo vakaro, kaip pasiskirstė vertintojų balai, nebus atskleidžiama iki viešųjų pirkimų konkurso pabaigos. Ekspertų nuomonė sudarys 70 proc. bendro įvertinimo. Kitą dalį – 30 proc. lems konkurso dalyvių siūloma techninio projekto parengimo ir statybos techninės priežiūros kaina.

Kiną pakeis parodos

Planuojama, kad dabartinio kino centro „Garsas“ patalpas rekonstravus į būsimąjį menų centrą, jame žiūrovai galės susipažinti ne tik su S. Eidrigevičiaus darbų ekspozicija, bet ir netradicinėmis parodomis, dalyvauti seminaruose, paskaitose, kūrybinėse dirbtuvėse, meistriškumo pamokose, meninėse akcijose.

Iki šiol veikiančio kino teatro „Garsas“ istorija siekia 1928-uosius, kai savo namuose Respublikos gatvėje Nina Fridmanienė atidarė kino teatrą „Sirena“. Pavadinimą „Garsas“ teatras įgijo 1939-aisiais, kai pirmasis Lietuvoje ėmė rodyti įgarsintus kino filmus. Toje pačioje vietoje sovietmečiu statytame naujame pastate kino teatras duris atvėrė 1968-aisiais.

Panevėžio apskrityje, Mediniškiuose, gimęs Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas S. Eidrigevičius beveik keturis dešimtmečius gyvena Lenkijoje. Jis yra surengęs individualių parodų įvairiose šalyse, iliustravęs per 40 knygų, daugiausia – vaikams. Menininko kūrybinė veikla apima daugybę sričių: nuo įvairių žanrų dailės, meninių akcijų, instaliacijų iki teatro scenografijos, pjesių, režisūros, performansų.

Varšuvoje gyvenantis menininkas prieš porą metų išleido savo iliustruotą ir paties parašytą poemą „Giedanti gaidžio galva“ pietų panevėžiškių tarme.

• Sekundė
• Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
• #menų centras
• #Panevėžys
• #Stasys Eidrigevičius