-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Panevėžio kraštotyros muziejaus Fotografijos rinkinį papildė dvi istorinės Vilniaus medžio sodinimo fotografijos. Jas dovanojo vilnietė Aldona Stalgienė po apsilankymo muziejaus ekspozicijose. Jos moterį taip sužavėjo, kad nusprendė padovanoti iš savo senelių – gydytojo Juozo Vileišio (1895–1971) ir Aldonos Antanaitytės-Vileišienės (1909–2002) paveldėtas šias vertingas nuotraukas.
Abi nuotraukos priklijuotos prie žalsvo kartono, po jomis dešiniajame kampe matyti Lietuvai pagražinti draugijos Panevėžio skyriaus antspaudai, o kitos abiejų nuotraukų pusės pažymėtos fotografo V. Dylio (Panevėžys-Smėlynė) antspaudais.
Lietuvai pagražinti draugijos Panevėžio skyrius įkurtas 1923 m. kovo 23 d.
Pirmąją Laisvės medžių sodinimo akciją Lietuvai pagražinti draugija visoje šalyje organizavo dar tais pačiais metais, minint Lietuvos nepriklausomybės penkmetį.
1924 m., minint Vilniaus miesto jubiliejų, organizuota antroji – Vilniaus medžių sodinimo akcija. Ta proga gegužės 1-ąją ąžuolas pasodintas ir Panevėžyje, Laisvės aikštėje.
1924 m. gegužės 8-os dienos laikraščio „Panevėžio balsas“ pirmajame puslapyje aprašoma Vilniaus medžio sodinimo šventė Panevėžyje.
Ji prasidėjo šv. mišiomis Įgulos (dabartinė Švč. Trejybės) bažnyčioje.
Po mišių Vytauto (dabar Nepriklausomybės) aikštėje susirinkusiai miniai miesto burmistras Bronius Adomulis pasakė trumpą kalbą, primindamas šios dienos reikšmę. Sugiedojus valstybės himną, visa minia, lydima orkestrų, patraukė į Panevėžio širdį – Laisvės aikštę.
Žinutėje dar rašoma, kad prie Vilniaus medžiui paruoštos duobės kalbą pasakė šaulių atstovas Petrauskas.
Griežiant orkestrams visuomenės bei valdžios atstovai pasodino ąžuolą ir prie jo nusifotografavo. Po to mokiniai išžygiavo sodinti medelių į Respublikos gatvę, o socialdemokratai teatre surengė mitingą.
Ąžuolo sodintojai. Iš kairės ketvirtas (šalia moters, su skrybėle) stovi pradžios mokyklų inspektorius Juozas Sideravičius, dešimtas, su miškininko uniforma, – miškininkas Mykolas Konkulevičius, vienuoliktas (antrame plane, su skrybėle) – kun. Jonas Grabys, dvyliktas (priekiniame plane) – valstybinės gimnazijos piešimo mokytojas Pranas Giedravičius, tryliktas, su uniforma, – Panevėžio apskrities viršininkas Vladas Rozmanas, keturioliktas, su uniforma, – Panevėžio apygardos mobilizacijos viršininkas, majoras Tadas Chodakauskas, šešioliktas – miesto burmistras Bronius Adomulis, tarp jo ir dvasininko, antrame plane, – dailės mokytojas, skulptorius Juozas Zikaras, iš dešinės antras – kunigas Povilas Paškevičius, ketvirtas – mokytojas, literatas Matas Grigonis.
To paties laikraščio „Panevėžio balsas“ antrajame puslapyje skelbiama, kad „Šv. Kazimiero ir p. Masiulio knygynuose ir pas fotografą Dylį Smėlynėje jau parduodami medžių sodinimo šventės atvaizdai“. Juos parduodanti Lietuvai pagražinti draugijos Panevėžio skyriaus valdyba.
Istorinėse V. Dylio nuotraukose matome Vilniaus ąžuolo sodinimo akcijoje dalyvavusius miesto valdžios atstovus, žinomus pedagogus, kunigus, žymius visuomenės veikėjus: miesto burmistrą Bronių Adomulį, šias pareigas ėjusį nuo 1919 m. rugsėjo 18 d. iki 1924 m. lapkričio, Panevėžio apygardos mobilizacijos viršininką, majorą Tadą Chodakauską, nuo 1923 m. gruodžio 1-osios Panevėžio apskrities viršininko pareigas ėjusį Vladą Rozmaną, pradžios mokyklų inspektorių Juozą Sideravičių, pedagogus Juozą Zikarą, Matą Grigonį, Praną Giedravičių, kunigus Joną Grabį, Šv. Stanislovo parapijos kleboną, Panevėžio dekaną Joną Maciejauską, Povilą Paškevičių, nuo 1922 m. buvusį „Pavasario“ sąjungos Panevėžio kuopos pirmininku, miškininką Mykolą Konkulevičių ir kitus. Nuoširdžiai dėkoju Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos rankraštyno tyrinėtojai Sigitai Marcinkevičienei, padėjusiai patikslinti tiek patį įvykį, tiek nuotraukose užfiksuotų asmenų pavardes.
Kaip šios reikšmingos nuotraukos atsirado Vileišių šeimos albume, nėra žinoma.
Juozas Vileišis – garsios Pasvalio krašto Vileišių giminės, kurioje buvo ir knygnešių, ir Nepriklausomos Lietuvos kūrėjų, ir mokslo, politikos bei visuomenės veikėjų, atstovas.
Gydytojas J. Vileišis Panevėžyje apsigyveno 1929 m. Pradėjo dirbti Panevėžio apskrities ligoninės Chirurgijos skyriuje, buvo ambulatorijos vedėju. Vėliau ėjo miesto gydytojo pareigas, taip pat dirbo ką tik Savivaldybės įkurtoje ambulatorijoje (Kranto g.), kuri turėjo teikti pagalbą miesto varguomenei. Be gydymo paslaugų, čia buvo atliekami įvairūs tyrimai, skiepijama.
1934 m. Panevėžio miesto tarybos sprendimu J. Vileišis buvo patvirtintas Sanitarijos komisijos pirmininku. Nuo pat 1929 m. jis vertėsi ir privačia ausų, nosies ir gerklės gydytojo praktika, aktyviai dalyvavo profesinėje bei visuomeninėje veikloje, buvo Tautininkų sąjungos ir Šaulių sąjungos narys, Panevėžio miesto Tarybos narys.
1931 m. Juozas Vileišis vedė Aldoną Antanaitytę, šeima susilaukė dukros Danutės ir sūnaus Algimanto, 1934-aisiais persikėlė į Povilo Puzino gatvėje pasistatytą namą.
1941 m. birželio 14-osios naktį J. Vileišis buvo suimtas ir išvežtas į Rešodagą (Žemutinio Ingašo r., Krasnojarsko kr.), kalintas Žemutinio Poimensko skyriaus 7-ame lageryje, Kansko kalėjime (Krasnojarsko kr.).
Žmona su vaikais ištremti į Bobrovką (Barnaulo r., Altajaus kr.), nuo 1946 m. spalio čia apsigyveno ir iš kalėjimo paleistas Juozas.
Į Lietuvą šeima grįžo 1965 m., apsigyveno Marijampolėje (tuomečiame Kapsuke), nes neturėjo teisės grįžti į savo namus Panevėžyje, jiems netgi uždrausta apsigyventi didžiuosiuose miestuose. Vileišiams grįžus iš Sibiro, giminaičiai, kas kokias su šeimos istorija susijusias nuotraukas turėjo – atidavė jiems atminimui.
Dar Aldonai Vileišienei gyvai esant marti Nijolė Vileišienė stengėsi išklausti anytos ir ant kiekvienos senos nuotraukos užrašyti, kas jose užfiksuota.
Supratusi, kokią istorinę vertę ir ypatingą reikšmę Panevėžio miestui turi šios dvi fotografijos, pasiūlė jas perduoti saugoti Kraštotyros muziejui.
Už tai jai ir jos dukrai Aldonai Stalgienei, šias fotografijas atvežusiai mums, esame nuoširdžiai dėkingi. Šiandien šiais unikaliais vaizdais mielai dalinamės su laikraščio skaitytojais.
