-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Lietuvos geologijos tarnyba, vykdydama Lietuvos ir gretimų teritorijų seismologinį monitoringą, daugiausia dėmesio skiria Lietuvos ir gretimų teritorijų seisminiams įvykiams, bet įdomu, kad mūsų šalies seisminėse stotyse būna identifikuojami net kitų žemynų seisminiai įvykiai.
Kaip aiškina Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) seisminių stebėjimų duomenų valdymo grupės specialistai, Lietuvos stotys užregistruoja stipresnius regioninius įvykius, kurių epicentrai nutolę daugiau nei 800 km, taip pat tolimus (teleseisminius), kurių epicentrai tolimesni nei 2200 kilometrų.
Lietuvos seismologinio monitoringo stotys Paburgėje, Paberžėje, Salake ir Zarasuose užfiksavo ir Gvatemaloje gegužės 12 d. įvykusį žemės drebėjimą. Šis įvykis užregistruotas ir kitose Baltijos regiono seisminėse stotyse.
Nors žemės virpesiai ir buvo užfiksuoti, Lietuvos teritorijoje žmogui jie nėra juntami ir jokios grėsmės nekelia.
Gvatemalos žemės drebėjimo, įvykusio 2024 m. gegužės 12 d., seismogramos, užregistruotos Lietuvos seiminio monitoringo stotyse ir Baltijos regiono stotyse.
Gvatemalos vakarinę pakrantę supurtęs žemės drebėjimas buvo 6,4 stiprumo (magnitudės). Magnitudė – seisminio įvykio metu išsiskyrusios energijos dydžio santykinė skaitmeninė išraiška, nustatoma pagal seisminėse stotyse instrumentiškai užregistruotas grunto dalelių virpesių amplitudes, jų periodus ir nuotolio nuo epicentro pataisą. Nors žiniasklaidoje dažnai vartojamas terminas „Richterio skalės balai“, moksliškai jis nėra tikslus, tad LGT vartoja žemės drebėjimo stiprumo, arba magnitudės, terminus.
Nors šis žemės drebėjimas vertinamas kaip stiprus, svarbu, kad žmonių aukų buvo išvengta.
Drebėjimo epicentras buvo Ramiajame vandenyne maždaug už 90 km į Vakarus nuo San Markoso departamento pakrantės, jo hipocentro gylis buvo 25 km. Hipocentras– žemės drebėjimo židinys (šaltinis), iš kurio Žemės plutoje sklinda seisminės bangos; apibūdinamas nusakant jo geografines koordinates ir gylį.
Gvatemalos teritorija yra išsidėsčiusi trijų tarpusavyje sąveikaujančių tektoninių plokščių sandūroje: t. y. Šiaurės Amerikos plokštės šiaurėje, Karibų plokštės pietuose ir Kokos plokštės pietvakariuose. Pastarasis žemės drebėjimas įvyko Karibų ir Kokos tektoninių plokščių sandūroje, kur Kokos plokštė nyra (subdukuoja) po Karibų ir Šiaurės Amerikos tektoninėmis plokštėmis. Ir, LGT specialistų aiškinimu, žemės drebėjimai ir ugnikalnių išsiveržimai tokiose zonose – įprastiniai plokščių tektonikos procesai.
