-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Prabudus gamtai sujudo sodus, daržus ar gėlynus puoselėjantys panevėžiečiai. Dėl gausaus sodinukų pasirinkimo dauguma pasijuto lyg patekę į sodininkų ir daržininkų rojų. Vieni neatsispyrė egzotiškoms rūšims, todėl nusprendė pasisodinti persikų ar abrikosų. Kiti rinkosi jau tradicinius vaismedžius: obelis, trešnes, slyvas, vyšnias.
Iš Žagarės atvykęs sodininkas vos spėjo suktis tarp pirkėjų gausos. Jis sako, kad pavasarį sodinti vaismedžius niekada nėra vėlu, tačiau kuo anksčiau tai žmogus padaro, tuo geriau.
„Žmonės perka viską. Gal kiek daugiau iš manęs įsigijo vyšnių ir trešnių sodinukų“, – „Sekundei“ sakė svečias iš vyšniomis garsėjančio miestelio.
Sodinukų kaina svyravo nuo 7 iki 9 eurų. Panevėžiečiai nesiderėjo ir dėl kainų nesiskundė.
„Tai mes turim skųstis, nes viską pardavinėjam per pigiai. Nieko neuždirbam, tiesiog neapsimoka net auginti“, – neslėpė prekybininkas.
Pro šalį ėjęs ir į mugę su draugais užsukęs Vidmantas neatsispyrė pagundai įsigyti serbentų ir agrastų. Už pirkinį vyras sumokėjo apie šešis eurus.
„Nežinau, kiek turguje už juos mokėčiau, nežiūrėjau. Tačiau čia labai didelis pasirinkimas, tai nusprendžiau nebedelsti ir įsigijau“, – kalbėjo pirkiniu besidžiaugiantis vyras.
Su trešnių, obelų ir serbentų sodinukais į namus skubanti ponia Rasa pasidžiaugė, kad mugėje sumokėjo mažiau nei turgavietėje. Būtent dėl medelių ji kasmet apsilanko pavasarinėje mugėje, iš kurios skuba tiesiai į savo sodybą, kur su visa šeima pasidžiaugia naujais medeliais ir dėlioja jų sodinimo vietų žemėlapį.
Gražiną su drauge „Sekundės“ korespondentė užklupo sėdinčias ant suoliuko ir bedėliojančias mugės maršrutą. Moteris pasakojo, kad atvyko pas netoli Laisvės aikštės gyvenančią draugę, tačiau pamačiusios šurmuliuojantį miesto centrą namuose ilgai neužsibuvo.
Draugės ypatingai džiaugėsi gera mugės atmosfera, panevėžiečių pakilia nuotaika bei saulės spinduliais.
„Toks oras dovana panevėžiečiams, kad mugė būtų dar gražesnė. Saulė pakėlė žmonių nuotaiką. Jei būtų liję, kažin, ar tokia gausybė būtų susirinkusi“, – šypsojosi ponia Gražina. Ir pridūrė: „Čia jaučiuosi kaip šventėje. Labai gera“.
Ji mananti, kad mugės suteikia galimybę išeiti iš namų, susitikti pažįstamus, pabendrauti su senai matytais bičiuliais.
„Juk nebūtina ką nors pirkti. Jei tik yra galimybė, niekuomet nepraleidžiu mugių, nes man apsilankymas jose labai smagus užsiėmimas“, – tvirtino panevėžietė.
Moterys žadėjo, jog pamačiusios joms mielą daiktą noriai pravers pinigines. Tačiau maisto produktais nukrautus prekystalius tikino aplenksiančios, jas domino medžio dirbiniai, mezginiai, rankų darbo žvakės bei bižuterija.
„Juk kai kurių daiktų, kuriais čia prekiaujama, parduotuvėse nė su žiburiu nerasi. Kainos mūsų negąsdina, nes jos visur dabar kandžiojasi. Ką padarysi… Toks dabar gyvenimas“, – sakė moterys ir nuskubėjo į mugės šurmulį, kuriame tikino praleisiančios kuo daugiau laiko, kad spėtų patyrinėti kiekvieną kampelį.
Janina į mugę nuo pat ryto atskubėjo dviračiu. Moteris draugių kartu keliauti neįkalbinėjusi, nes ji į žygius po miestą mėgsta leistis dviračiu. Panevėžietė neslėpė negalinti sau leisti švaistytis pinigais, todėl apsiribojo 10 eurų suma. Ji įsigijo namų jaukumą kuriančių niekučių – dvi rankų darbo žvakes bei smilkalų.
Žvakėmis prekiaujantys amatininkai atvyko iš Vilniaus rajono, o Panevėžyje rengiamoje pavasario mugėje lankėsi antrus metus. Ryškiomis spalvomis akį traukiančią žvakę galima buvo įsigyti už 0,5-9 eurus. Prekybininkai juokavo, jog žmonės jas neretai perka dovanoms, nes patys jų gaili deginti.
Ponia Janina, kaip ir dauguma mugės lankytojų neatsispyrė pagundai įsigyti skanėstų. Jos pirkinių maišelyje kvepėjo dešra, sausainiai, moteris įsigijo ir pora indelių ukrainietiškų ikrų.
„Maistas namuose niekuomet netrukdo. Užsuks vaikai, anūkai ir viską išragausime. Visos prekės labai panašios, kokios būna ir kitose mugėse. Nieko išskirtinio neaptikau. Tačiau vis tiek labai smagu čia pabūti ir kažką simboliškai įsigyti“, – šypsojosi moteris.
