-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Pirmą sykį Šilko kelias – milžiniškas senų laikų prekybos kelių tinklas, Kinijos pirklius jungęs su Centrinės Azijos, Artimųjų Rytų, Afrikos ir Europos prekiautojais, – atkurtas VII a., po to, kai dėl karo šimtus metų juo nebuvo įmanoma naudotis. Kinijos prezidentui Xi Jinpingui anie Pax Sinica laikai buvo aukso amžius: pasaulis troško prašmatnių kiniškų prekių, o Šilko kelias užtikrino diplomatinius ryšius ir ekonominę plėtrą. Patį terminą XIX a. nukalė vokiečių geografas, ir Kinija su malonumu jį perėmė. Xi Jinpingas nori atkurti Šilko kelią ir susigrąžinti jo užtikrinamą didybę.
Šį kartą karavanus ir kupranugarius keičia kranai ir statybininkų brigados. Balandį kinų laivybos bendrovė „Cosco“ įsigijo 67 proc. Pirėjo, antro pagal dydį Graikijos uosto, akcijų, ir dabar Kinijos įmonės kuria greitųjų traukinių tinklą, kuris Pirėją sujungs su Vengrija, vėliau ir su Vokietija. Liepą prasidėjo trečias kinų suprojektuoto branduolinio reaktoriaus statybos etapas Pakistane, kur Kinija neseniai pranešė ketinanti finansuoti naują magistralinį kelią ir į akmens anglių kasyklą Taro dykumoje investuoti 2 mlrd. JAV dolerių. Per penkis pirmuosius šių metų mėnesius daugiau kaip pusė Kinijos užsienio sutarčių pasirašytos su Šilko kelio kertamomis valstybėmis, ir tai pirmas kartas per šalies naujausiųjų laikų istoriją.
Neatsilikdami nuo statytojų uoliai dirbo ir politikai. Vasaros pradžioje Xi Jinpingas, pakeliui žarstydamas projektus, lankėsi Serbijoje ir Lenkijoje, o vėliau pasuko į Uzbekistaną. Birželio pabaigoje Pekine trumpai viešėjo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir su Xi Jinpingu bei Mongolijos vadovu pasižadėjo infrastruktūros planus sieti su Naujuoju šilko keliu. Tuo metu veik 60 šalių finansų ministrai Pekine surengė pirmą kasmetį Azijos infrastruktūros investicijų banko (AIIB), įsteigto daliai tokių projektų finansuoti, suvažiavimą. Tarytumei triukšmingai iš stoties pajudėjęs garvežys, ambicinga Kinijos užsienio ekonomikos politika pamažu įsibėgėja.
Kinijos pareigūnai ją vadina „Vienos juostos, vieno kelio“ (One Belt, One Road) politika, nors užsieniečiams patrauklią egzotiką dažnai nubraukia nemaloni santrumpa OBOR. Keliu vadinami Kiniją ir Europą jungę senieji jūrų maršrutai, o juosta – geriau žinomi Šilko kelio maršrutai sausuma (žr. žemėlapį). OBOR glumina ne vieną Vakarų politikos formuotoją, nes tai amorfiškas darinys (nėra oficialaus prisijungusių šalių sąrašo, nors jų priskaičiuojama apie 60), o dauguma šiam sumanymui priskiriamų projektų veikiausiai ir be jo būtų išvydę dienos šviesą. Bet dėl trijų rimtų priežasčių OBOR yra svarbus.
Pirma, tai milžiniški projektai. Oficialiais duomenimis, jų yra 900 ir visų vertė siekia 890 mlrd. JAV dolerių, pavyzdžiui, dujotiekis į Kinijos pietvakarius iš Bengalijos įlankos per Mianmarą ir geležinkelio linija nuo Pekino iki Duisburgo, Vokietijos transporto mazgo. Kinija teigia, kad į OBOR iš viso investuos 4 trln. JAV dolerių, nors nenurodo, iki kada. Šalies pareigūnai irzliai atmeta palyginimus su Marshallo planu ir teigia, kad šis po Antrojo pasaulinio karo padėjo atsilyginti JAV draugams, priešus palikus nuošalyje. Jie giriasi, kad OBOR politika atvira visiems. Kad ir kaip būtų, Marshallo planui pagal dabartinį kursą buvo skirta 130 mlrd. JAV dolerių.
Antra, OBOR daug reiškia Xi Jinpingui. 2014 m. užsienio reikalų ministras Wang Yi OBOR išskyrė kaip svarbiausią prezidento užsienio politikos požymį. Xi Jinpingo vyriausiasis užsienio reikalų patarėjas Yang Jiechi OBOR susiejo su išliaupsintais Kinijos tikslais iki 2020-ųjų tapti vidutiniškai pasiturinčia visuomene, o iki amžiaus vidurio – stipria ir klestinčia.
Atrodo, kad Xi Jinpingui Naujasis šilko kelias – tai būdas plačiau išskleisti Kinijos komercinius čiuptuvus ir vadinamąją minkštąją galią. Jis prisideda ir prie platesnio šalies lyderio užsienio politikos matymo. Prezidentas pritarė pirmtakui, kad iki 2020 m. Kinijos laukia strateginių galimybių lai¬ko¬tarpis, t. y. ji gali pasinaudoti daugiausia palankiomis saugumo sąlygomis, siekdama sustiprinti pasaulinę galią nesukeldama konflikto. Pareigūnų manymu, OBOR puikiai tinka tokiai strategijai. Jis taip pat atitinka prezidento „kinišką svajonę“ atkurti didingą praeitį. Nebus per drąsu teigti, kad kaip lyderis Xi Jinpingas tikisi būti vertinamas ir pagal tai, kaip jam sekasi vykdyti OBOR tikslus.
Trečia, OBOR svarbus dėl to, kad tai iššūkis JAV ir tam, kaip amerikiečiai tradiciškai mato pasaulio prekybą: ją skirsto į du pagrindinius blokus – transatlantinį su Europa ir Ramiojo vandenyno regiono su Azija, o JAV kiekvienu atveju yra ašis. Tą požiūrį įkūnija du siūlomi regioniniai prekybos susitarimai – Ramiojo vandenyno regiono partnerystė ir Transatlantinė prekybos ir investicijų partnerystė. OBOR požiūriu, Azija ir Europa yra bendra erdvė, kuri sukasi apie Kiniją, o ne apie JAV.
OBOR požiūriu, Azija ir Europa yra bendra erdvė, kuri sukasi apie Kiniją, o ne apie JAV.
Pirmą kartą apie Naująjį šilko kelią Xi Jinpingas prabilo 2013-aisiais, kai lankėsi Kazachstane, į valdžią atėjęs prieš metus. Pirmos sutartys, kuriose minimas OBOR (iš viso apie 300, įskaitant milžinišką hidroelektrinę Pakistane), pasirašytos 2014 m., nors daugelis susitarimų jau buvo pažengę. Porą pastarųjų metų buvo karštligiškai kuriamos institucijos. Xi Jinpingas įsteigė „mažąją vadovų grupę“ OBOR prižiūrėti. Tai neoficialus, vyriausybę ir partines organizacijas siejantis aukšto lygio organas, kuriam vadovauja Zhang Gaoli iš politinio biuro nuolatinio komiteto. Grupei taip pat priklauso vadovybei dirbantis propagandos vadovas ir už užsienio prekybą atsakingas ministro pirmininko pavaduotojas. Planui įgyvendinti sutelkti visi svarbiausi biurokratijos elementai.
Susiformavo ir reikiama finansinė struktūra. 2015 m. centrinis bankas į tris valstybinius „politikos bankus“ pervedė 82 mlrd. JAV dolerių OBOR projektams. Kinijos valstybinis investicijų fondas parėmė naują 40 mlrd. JAV dolerių vertės Šilko kelio fondą, o vyriausybė įsteigė AIIB, kurio pradinis kapitalas siekia 100 mlrd. JAV dolerių. Oficialiai šis bankas nėra OBOR dalis, bet visos pirmajame visuotiniame akcininkų susirinkime patvirtintos paskolos (pavyzdžiui, keliams Pakistane, Tadžikistane ir Uzbekistane) skirtos Šilko kelio šalims.
Dabar sujudo ir likusi Kinijos valstybės dalis. Du trečdaliai šalies provincijų pabrėžė OBOR svarbą jų plėtrai. Antai pajūryje įsikūrusio Fudziango sostinė Fudžou nurodė įmonėms „pradedant verslą rinktis prie jūrinės Šilko kelio dalies išsidėsčiusias valstybes ir regionus“, taip pat įkūrė laisvosios prekybos zoną, kad pritrauktų bendrovių iš atitinkamų Pietryčių Azijos šalių. Daugelis stambių valstybės įmonių turi OBOR skyrių bent jau tikėdamosi gauti pinigų projektams.
Dėl to Kinijos tiesioginės užsienio investicijos (TUI) vis dažniau pasuka Šilko keliu. Oficialiais skaičiavimais, 2015-aisiais šalies TUI į OBOR šalis augo dvigubai sparčiau nei bendros TUI. Pernai dėl 44 proc. naujų inžinerinių projektų Kinija susitarė su OBOR valstybėmis. O šiemet penkis pirmuosius mėnesius ši dalis siekė 52 proc.
Atrodo, kad keičiasi ir Kinijos požiūris į investicijas. OBOR sutartyse dažniau įrašomas punktas, kad šios šalies bendrovės valdys statomą infrastruktūrą, užuot tiesiog ją užbaigusios ir perdavusios (kaip anksčiau). Teoriškai tai turėtų reikšti, kad Kinija liks suinteresuota plėtoti ilgalaikę veiklą Šilko kelio valstybėse.
OBOR įsibėgėja, bet kyla problemų. Tai ypač akivaizdu Pietryčių Azijoje. Kinija planuoja 3 tūkst. kilometrų ilgio greitojo traukinio liniją, kuri šalies pietvakariuose įsikūrusį Kunmingą sujungs su Singapūru. Bet birželį nutrūko derybos dėl Tailande numatyto ruožo. Tailandiečiai pareiškė, kad įgyvendins tik dalį projekto ir jį finansuos patys. Yra ir daugiau nesėkmių.
Nerimą kelia ženklai, kad kol kas nepakanka perspektyvių projektų, nors numatomos milžiniškos sumos. Šilko kelio fondas įsteigtas investuoti į infrastruktūrą užsienyje. Bet dvi iš pirmųjų jo investicijų buvo susijusios su Kinijos bendrovių pirminiais viešaisiais siūlymais Honkonge.
Nerimą kelia ženklai, kad kol kas nepakanka perspektyvių projektų, nors numatomos milžiniškos sumos.
Atsirado keblumų su OBOR vadovybe. Manoma, kad Zhang Gaoli, aukščiausias iš atsakingų asmenų, pateko į nemalonę, nes kovo mėnesį pareiškė, kad ūkis „įspūdingai pradėjo“ 2016-uosius. Tai prieštaravo Xi Jinpingo aplinkos žmonių požiūriui – anot jų, būtinos mažesnės apsukos.
ES, o ypač Jungtinės Karalystės, kuri teigė išgyvenanti santykių su Kinija aukso amžių, bėdos gali priversti Pekiną pasinervinti, ar Europa panorės palaikyti OBOR, nors ilgalaikėje perspektyvoje tokia padėtis gali suteikti Kinijai galimybę sudarant sandorius pasinaudoti Senojo žemyno šalių tarpusavio konkurencija.
Platesne prasme, Kinija su Šilko kelio projektu sieks įgyvendinti daugybę skirtingų valstybės interesų. Šiose varžybose bus sunku juos suderinti. OBOR turėtų išplėsti Kinijos komercinę įtaką, sumažinti šalies ūkio priklausomybę nuo investicijų į vidaus infrastruktūrą ir suteikti progą eksportuoti dalį milžiniško Kinijos plieno ir cemento pramonės pertekliaus. Neišvengiama šių tikslų trintis. Valstybės prioritetas turėtų būti prastesnius rezultatus pasiekiančios provincijos ar prastesnius rezultatus rodančios valstybės įmonės? Ar šalis gali padėti skurdžioms vakarų provincijoms, bet kartu mažinti išlaidas vidaus infrastruktūrai?
Nepaisant visko, yra priežasčių manyti, kad Naujasis šilko kelias bus nutiestas, nors ir ne auksu klotas. Svarbiausia, kad Azijai reikia naujos infrastruktūros. Azijos plėtros banko teigimu, iki 2020-ųjų jai teks skirti apie 770 mlrd. JAV dolerių per metus. Galų gale šis poreikis turėtų prislopinti šiandienį nerimą dėl projektų trūkumo. Pasaulio banko vadovas Pekine Bertas Hofmanas priduria, kad atskiros šalys gaus daugiau naudos, jei derins planus tarpusavyje ir su Kinija. Planuoti ir statyti atskirai neapsimoka.
OBOR reikia Kinijai. Vidaus rinkoje įmones slegia augančios sąnaudos ir reikalavimai daugiau dėmesio skirti aplinkos apsaugai. Joms paranku dalį gamybos perkelti į užsienį, svarbu, kad būtų reikiama infrastruktūra.
Galiausiai, OBOR svarbus Xi Jinpingui. Jis pasistengė, kad šis planas taptų svarbia jo užsienio politikos dalimi, ir negailėjo jėgų bandydamas palenkti biurokratiją, todėl per vėlu trauktis.
Tai nereiškia, kad Naujasis šilko kelias bus efektyvus, kaip ir nereiškia, kad šalys, kurios įtariai vertina augančią Kinijos įtaką, su jos planais visada sutiks. Bet statybinės medžiagos paruoštos. Pirmieji projektai jau startavo. OBOR verčia klausti, ar tikrai Europa ir Azija gyvuoja greta kaip skirtingi prekybos blokai.
