Panevėžio dailės galerijos kolekcijoje jau sukaupta daugiau nei 670 kūrinių ir kompozicijų, kuriuos per visą simpoziumo gyvavimo laiką yra palikę 178 menininkai iš 38 valstybių. Netrukus kolekcija pasipildys ir šiųmečio simpoziumo dalyvių darbais. P. ŽIDONIO nuotr.

Žmogaus ir ugnies darbas

Į Panevėžį sugrįžo vienas įspūdingiausių ir jau tradicija tapusių renginių – tarptautinis keramikos simpoziumas, viliojantis menininkus į Aukštaitijos sostinę atvykti iš tolimiausių pasaulio kampelių. Šiemet į simpoziumą atrinkti aštuoni kūrėjai iš septynių šalių.

Visą rugsėjį keramikai savo idėjas realizuos kurdami didelio mastelio keramikos dirbinius iš šamotinio molio. Galutinį rezultatą sukurs ne tik menininkų rankos, bet ir ugnis: darbai bus išdegti Panevėžio rajone, Dembavoje, veikiančios keramikos studijos „Midenė“ krosnyje – didžiausioje Lietuvoje.

Panevėžio vizitine kortele tapęs simpoziumas sulaukė dalyvių iš Lenkijos, Brazilijos, Ukrainos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Taivano ir, žinoma, Lietuvos.

Kaip teigė renginio kuratorė, Panevėžio dailės galerijos Keramikos paviljono vedėja Aurelija Seilienė, dalyviai atrinkti pagal gyvenimo aprašymus, darbų rinkinius, akademinius, kūrybinius pasiekimus, darbo patirtį su didelio mastelio kūriniais bei idėjas, pasiūlytas įgyvendinti simpoziume. Taip pat, pasak kuratorės, kasmet stengiamasi suteikti galimybę ir jaunam menininkui, dar nesukaupusiam daug patirties, bet pasižyminčiam kūrybiškumu ir geromis rekomendacijomis. Šiemet toks – Rokas Janušonis iš Alytaus.

Jauniausias simpoziumo dalyvis 2021 m. baigė keramikos bakalauro studijas Vilniaus dailės akademijoje, o 2023 m. ten pat įgijo ir keramikos magistro laipsnį.

Menininkas kūryboje dažnai sujungia dvi meno sritis – keramiką ir piešimą.

Pasak R. Janušonio, jį labiausiai domina techniniai klausimai.

„Kaip piešinys atsiduria ant formos, kaip jis deformuojasi ir kaip tai keičia galbūt ir jo naratyvą. Bet dar nesu apsisprendęs iki galo nei ką piešiu, nei koks bendras naratyvas bus. Gyva ta kūryba, laisvai į tai žiūriu“, – sako keramikas.

Jis neslėpė susižavėjimo ir didžiausia Lietuvoje krosnimi, kurioje nekantrauja išdegti savo kūrinį.

Vivjaną Diehl iš Brazilijos labiausiai jaudina blogėjanti situacija pasaulyje, ypač miškų bei žmogaus gerovė. P. ŽIDONIO nuotr.

Paralelė tarp miško ir žmogaus

Prie būsimojo meno kūrinio jau palinkusi ir meno bei kultūros koordinatorė, dėstytoja ir tyrėja Vivjana Diehl iš Brazilijos.

Pasak Vivjanos, ją šiuo metu labiausiai jaudina blogėjanti situacija pasaulyje, ypač miškų bei žmogaus gerovė.

„Miškai dega visame pasaulyje. Tai didelė problema Brazilijoje, bet ne tik ten. Mano kūryba yra būdas paskatinti žmones susimąstyti apie miškų naikinimą, apie tai, ką darome ir ką turime keisti, ką turime daryti, kad išsaugotume tuos miškus“, – pasakojo V. Diehl.

„Kaip dega miškai, dega ir mūsų sielos.“

V. Diehl

Menininkė kuria seriją „Miškai“, brėžiančią paralelę tarp gamtos ir žmogaus. Simpoziume kuriamas jos darbas – šios serijos dalis.

„Gyvename beprotiškame pasaulyje. Vis siekiame ką nors nuveikti, dirbti, stebėti žmones ir tą daryti be pertraukos. Taigi taip pat, kaip dega miškai, dega ir mūsų sielos“, – palygino kūrėja.

Rokas Janušonis kūryboje dažnai sujungia dvi meno sritis – keramiką ir piešimą. P. ŽIDONIO nuotr.

Kūryba kaip terapija

Į Panevėžį iš karo draskomos Ukrainos atvykusi Maryna Handysh savo kūriniais tyrinėja pasąmonės vaizdų atsiradimą ir jų transformaciją materialiojo kūrinio gimimo procese.

Simpoziume kuriamai kompozicijai, kuri kol kas primena milžinišką rankos plaštaką, ji suteikia romantišką atspalvį.

„Tai tarsi iš rankos augančios kažkokios gėlės. Jos žydi, o tai yra romantiška, nes kai aš įsimyliu, mano vidus žydi. Aš noriu sukurti ką nors gero, siųsti romantišką žinutę“, – komentavo Maryna.

Kūrėja pripažino, kad menas ją veikia lyg terapija, per kurią gali išreikšti savo jausmus.

„Jaučiu daugybę emocijų. Kartais jos būna ne tokios malonios, kartais liūdnos. Menas man labai padėjo – tai tarsi mano pokalbis su pasauliu, tarsi mažas tiltas tarp pasaulio ir manęs“, – svarstė M. Handysh.

Jai pritarė ir Agnė Šemberaitė, dalyvė iš Lietuvos.

„Kas pas psichologus eina – kas kūryba užsiima“, – svarstė ji.

A. Šemberaitės būsimajame kūrinyje jau dabar galima pastebėti prieštarų ir susimąstyti verčiančių detalių. Kaip sakė pati menininkė, jos darbas keičiasi palaipsniui: „Tai vikšras – tokia svetima, abejinga tupinti būtybė. O koks ten jis bus – ar geras, ar blogas – dar pasižiūrėsim. Gal iš vienos pusės vienoks, iš kitos – kitoks.“

Ukrainietė Maryna Handysh simpoziume kuriamai kompozicijai, kuri kol kas primena milžinišką rankos plaštaką, suteikia romantišką atspalvį. P. ŽIDONIO nuotr.

Nuo klasikos iki gamtos

Ketvirtasis simpoziumo dalyvis – Dmitrijus Bulavka-Fankidejskis iš Lenkijos. Jo pagrindiniai kūrybinio įkvėpimo šaltiniai – gamta, žmogus ir pasaulis.

„Kaip mes matome, kaip patiriame aplinkinę erdvę – visa tai mums suteikia mūsų pojūčiai, akys, lytėjimas. O gal verta susitelkti į tai, ko negalime pamatyti?“ – klausimus kėlė menininkas.

Jam kelia nerimą, kas vyksta pasaulyje, todėl kūryba nori kelti klausimus: koks pasaulis bus ateityje, kuo jis skirsis nuo dabartinio?

Prisiminęs savo kūrybinio kelio pradžią, D. Bulavka-Fankidejskis prisipažino, kad jo požiūrį kardinaliai pakeitė studijos Dailės akademijoje.

„Maniau, kad kursiu klasikines skulptūras, žmogaus figūrą, bet nuėjau studijuoti ir viskas pasikeitė – tam tikru momentu tiesiog pradėjau mąstyti kitaip“, – pasakoja Dmitrijus.

Šiuo metu jis būsimiems kūriniams iš molio kuria putplasčio formas, pasak kitų simpoziumo dalyvių, niekas kitas to dar nėra daręs.

Žavi netobulas grožis

Pietų Korėjoje gimęs, Vokietijoje gyvenantis menininkas Sunbinas Limas jaučia didelį kūrybinį potraukį nykstantiems pastatams, griuvėsiams ir gamtai. Jį įkvepia per Korėjos karą sugriauto gimtojo miesto Čelvono architektūra bei Romos griuvėsiai.

„Kol keliavau po Europą, Romoje pamačiau nuostabią architektūra, sugriautus pastatus. Pamačiau statinio vidinę erdvę, o joje – struktūrą, natūralius paviršius, nuostabias spalvas“, – žavėjosi S. Limas.

Simpoziume jis bandys atkurti netobulą tobulumą ir įrodyti, kiek daug grožio slepiasi po griuvėsiais.

Į simpoziumą iš Lenkijos atvykusio Dmitrijaus Bulavkos-Fankidejskio pagrindiniai kūrybinio įkvėpimo šaltiniai – gamta, žmogus ir pasaulis. P. ŽIDONIO nuotr.

Problema – finansavimas

Pasak A. Seilienės, šiemet į simpoziumą kandidatavo mažiau dalyvių nei visuomet – teko rinktis iš 16 menininkų.

„Taip nutiko dėl to, kad ilgą laiką dar nežinojom, ar simpoziumas išvis įvyks. Kiekvieną kartą susiduriame su ta pačia finansavimo problema – yra vis sudėtingiau įrodyti renginio svarbą“, – teigė A. Seilienė.

Nors Dailės galerijos rengiamas keramikos simpoziumas per ilgametę jo gyvavimo istoriją tapo žinomas toli už Lietuvos ribų, konkursą kultūros ir meno projektams skelbusi Lietuvos kultūros taryba šįmet pirmuoju etapu neskyrė finansavimo Panevėžio vizitine kortele tapusiam renginiui.

Finansavimą gavus vėliau, galerijai teko keisti simpoziumo datą – vasarą vykdavusį simpoziumą perkelti į rudenį.

Agnės Šemberaitės būsimajame kūrinyje jau matyti prieštarų ir susimąstyti verčiančių detalių. P. ŽIDONIO nuotr.

Ištakos Stiklo fabrike

Panevėžio keramikos simpoziumų pradžia laikomi 1983 m., kai dailininkas Alvydas Pakarklis, atvykęs į Panevėžio stiklo fabriką, kūrybiškai įvertino unikalias čia esančias šamoto keramikos galimybes.

Fabriko krosnies retos savybės – itin aukšta jos degimo temperatūra bei dydis – sudarė sąlygas kurti stambias lauko keramikos kompozicijas. A. Pakarklis ėmėsi technologinių eksperimentų.

Nuo to laiko kiekvienais metais liepos mėnesį grupė dailininkų naudojosi Stiklo fabriko technologine įranga bei medžiagomis.

1989 m. į fabriką buvo pakviesti kitų šalių menininkai, o 1990 m. renginį organizuoti, bendradarbiaudama su Stiklo fabriku, ėmėsi miesto Dailės galerija. Nuo 2006 m. bendradarbiauti pradėjo keramikos įmonė „Midenė“, kurioje menininkai kuria iki šios dienos.

Panevėžio dailės galerijos kolekcijoje jau sukaupta daugiau nei 670 kūrinių ir kompozicijų, kuriuos per visą simpoziumo gyvavimo laiką yra palikę 178 menininkai iš 38 valstybių.