-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Apie šimtas Panevėžio rajono ūkininkų su savo sunkiąja technika planuoja rinktis kurstyti laužų netoli aplinkkelio ties posūkiu į Upytę, Vaišvilčių I kaimo laukuose.
Jei ši simbolinė protesto akcija valdžios liks nepastebėta, ūkininkai žada su savo technika apsilankyti Vilniuje, prie Seimo.
Lietuvos ūkininkų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkė Danguolė Kuzmienė teigė, kad šia protesto akcija pirmiausia siekiama atkreipti dėmesį į ydingą Lietuvos žemės ūkio politiką ir dėl to kylančias problemas.
Pasak D. Kuzmienės, šiemet nuo 400 tūkst. ha iki 700 tūkst. ha didinamas daugiamečių pievų plotas, o tai reiškia, kad dalis ūkininkų ar žemės savininkų negalės savo turtu naudotis, kaip nori.
Taip pat prašoma sustabdyti apsauginių juostų bei zonų plėtrą ir vienašališką žemės paskirties keitimą be savininko sutikimo.
„Įsivaizduokite, kad turite keturių kambarių butą ir atėjusi valdžia pareiškia, kad viename kambaryje nebegalite gyventi. Tas pats ir ūkininkams – jie savo žemės nebegalės nei arti, nei akėti, nei apsėti – nieko. Reikės atkurti pievas, bet kam ji ūkininkui, kuris nelaiko nei ožkos, nei karvės? O juk pievas reikės šienauti. Joje gali būti gamtovaizdžio elementų, už kuriuos bus papildomai mokama, bet tai centai, palyginti su tuo, kiek gali duoti naudos dirbama žemė. Laikyti pievas ūkininkams nuostolinga, tad kris ir tokios žemės kaina“, – teigė D. Kuzmienė.
Ūkininkai taip pat reikalaus stabdyti grūdų, kurie, kaip įtaria žemdirbiai, gali būti rusiškos kilmės, įvežimą į Lietuvą.
Anot D. Kuzmienės, tranzitu per Lietuvą vežami rusiški ir baltarusiški grūdai galbūt įsilieja ir į mūsų šalies grūdų rinką. Taip, jos teigimu, daroma ekonominė žala šaliai, smukdoma jos reputacija, be to, kenčia Lietuvos grūdų augintojai. Dėl įvežtinių grūdų rekordiškai sumažėjo jų supirkimo kainos.
„2022 metais mūsų ūkininkai už toną aukščiausios klasės grūdų, iš kurių kepami pyragai, gavo 400 eurų, o pernai vos 190–210 eurų. Priežastis – rinka užpildyta rusiškais ir ukrainietiškais grūdais. Tad ir protesto akcijoje vienas iš mūsų reikalavimų – stabdyti rusiškų grūdų įvežimą. Jeigu tokių atsivežtų paprastas žmogelis, jį visi užtąsytų, bet kai tai daro didieji, niekas nemato. Klaipėdos uostas tiesiog užtvindytas rusų grūdais. Ši informacija mūsų ūkininkus pasiekia neoficialiais kanalais“, – tikino D. Kuzmienė.
Nors grūdų kaina krito kone 50 proc., duona parduotuvėse neatpigo nė centu. Pasak ūkininkų atstovės, jei ir šiemet rinka bus užversta atvežtiniais grūdais, lietuvių ūkininkai gali bankrutuoti. Sudėtinga situacija ir pieno ūkiuose. Dėl besitęsiančios pieno krizės ir sumažėjusių pajamų šie ūkiai masiškai traukiasi iš gamybos.
Per vienuolika praeitų metų mėnesių, palyginti su 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu, Ūkininkų sąjungos duomenimis, pieno ūkiai prarado net 171 mln. Eur pajamų.
„Praėjusius metus ūkininkai kažkaip išgyveno, bet antrų tokių tikrai nebeištemps“, – sako D. Kuzmienė.
„Kovojame ne tik už ūkininkų, bet ir už Lietuvos žmonių gerovę. Jei nebeliks ūkininkų, niekam nebereikės ir jų technikos ar produkcijos. Visi esame surišti trumpa virvute.“
A. Adomavičius
Dar viena ūkininkus papiktinusi žinia, kad nuo metų pradžios drastiškai padidintas akcizas suskystintoms dujoms.
Pasak D. Kuzmienės, protestuojantys ūkininkai reikalauja, kad akcizas dujoms nebūtų bent jau didesnis nei kaimyninėse šalyse. Protestuotojai taip pat reikalauja palikti iki šiol galiojusią žaliojo dyzelino naudojimo tvarką, pagal kurią nėra draudžiama žymėtą dyzeliną pilti į transporto priemones, kurios gali būti panaudotos ne tik žemės ūkiui.
„Kiekvieną savaitę kalbamės su Žemės ūkio ministerijos atstovais, deramės, diskutuojame, įrodinėjame, atrodo, labai gražiai šneka, bet kai ateina laikas pasirašyti susitarimą, vėl viskas griūva“, – nusivylusi D. Kuzmienė.
Anot jos, žemdirbys nėra užtikrintas rytdiena, nebėra aišku, kaip organizuoti darbus, ką sėti.
Žemdirbiai įspėja: jei ir šiemet rinka bus užversta atvežtiniais grūdais, Lietuvos ūkininkai gali bankrutuoti. ASOCIATYVI „SEKUNDĖS“ ARCHYVŲ nuotr.
Praėjusiais metais geriausiu Panevėžio rajono ūkininku išrinktas Audrius Adomavičius taip pat ruošiasi į pirmadienį vyksiantį mitingą.
Anot jo, prisikaupė visko per daug, kad ūkininkai toliau tyliai taikytųsi su negerovėmis. Jo nuomone, vienas didžiausių nesusipratimų – prievolė atkurti daugiametes pievas.
„Turiu tik augalininkystės ūkį, tad kam man tos pievos. O jas dar privalėsiu ir šienauti, ir prižiūrėti. Ir nupjauti neužteks, reikės tą nupjautą žolę surinkti, o kur tuos šieno ritinius dėti – gal į Vilnių nuvežti ir prie Seimo sukrauti?“ – ironizavo ūkininkas.
A. Adomavičius įsitikinęs: prievolė atkurti pievas yra ne kas kita kaip žemės nusavinimas. Ir dėl to, jo nuomone, kentės ne tik ūkininkai, bet ir žemės savininkai. Dėl pieno krizės ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės masiškai išparduoda galvijus, o žemę, kurią daugelį metų nuomojosi, tiesiog palieka – nutraukia nuomos sutartis. Bėda ta, kad žemės, jeigu joje nieko negalima daryti, nebus įmanoma išnuomoti kitiems žemdirbiams.
„Gyvulininkystės ūkių praktiškai nebeliko, o pievos daugiau niekam ir nepanaudosi. Žemė tampa beverte. Jeigu valdžia nesutvarkys šios problemos, netrukus turėsime kitą – vėl daugybę apleistų ir neprižiūrimų plotų. Juk senesni žmonės neturi nei technikos prižiūrėti tas pievas, nei sveikatos“, – pažymi A. Adomavičius.
A. Adomavičiaus teigimu, Lietuva visose srityse nori būti lyderė ir be didesnių diskusijų prisiima visus Europos Sąjungos įpareigojimus, nesusimąstydama, kad iš tiesų smaugia savo žmones. Žaliojo kurso priemonės pirmiausia buvo siūlomos toms valstybėms, kuriose labai daug pramonės, žemės ūkyje naudojama daug chemijos, trąšų. Net tokios išsivysčiusios šalys kaip Prancūzija ar Vokietija prisiėmė mažesnius įsipareigojimus.
„Su Lietuvos grūdų augintojų asociacija piketuoti pernai važiavome į Briuselį. Net ir ten iš mūsų valdžios žmonių juokėsi, nesuprasdami, kam Lietuvai tas žaliasis kursas, jeigu mes ir taip žali. Latviai ir estai iš karto pasakė, kad nieko nepasirašysime, nes iki Europos lygio dar trūksta gero dešimtmečio. Jeigu dar pradės mažinti savo žemės plotus, po 5 proc. palikdami nedirbamos žemės, tuomet šviesmečiais nepasivys Europos“, – kalbėjo A. Adomavičius.
Ūkininkas negailėjo kritikos ir žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui, kuris, anot A. Adomavičiaus, iš esmės ir toliau atstovauja aplinkos apsaugai, o ne ūkininkų interesams, be to, nėra kompetentingas. Nors aplinkinės šalys savo rinką uždarė ukrainietiškiems ir rusiškiems grūdams, Lietuvos valdžia iki šiol nemato problemos.
„Gal mūsų valdžia nori nustekenti Lietuvos ūkininkus ir šalį palikti tik kaip tranzitinę. Visos grūdų saugyklos perpildytos rusiškais ir ukrainietiškais grūdais. Idealios sąlygos krautis turtus – atvežei iš svetur grūdų ir pardavei kaip lietuviškus. Ir niekas negali to sustabdyti. O mūsų grūdų nereikia, jų auginimas net nepadengia sąnaudų. Apie pašarines kultūras net nekalbu – paukštynai ar kiaulių ūkiai visiems metams iš anksto prisipirko pigių ukrainietiškų grūdų. Paradoksas, kad kažkas iš to lobsta, bet parduotuvėse maistas dėl to nepinga“, – tvirtino Šilagalio kaimo ūkininkas.
Pasak jo, visos Lietuvos ūkininkai, pirmadienį laukuose degindami protesto laužus, tikisi būti išgirsti. Jeigu taip neatsitiks, jie nusiteikę kalbėti daug garsiau ir jau prie Seimo rūmų Vilniuje.
„Kovojame ne tik už ūkininkų, bet ir už Lietuvos žmonių gerovę. Jeigu nebeliks ūkininkų, niekam nebereikės ir jų technikos ar produkcijos. Visi esame surišti trumpa virvute“, – įsitikinęs A. Adomavičius.
