„Lietuvos Respublikos Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio veiksmai (…) prieštarauja Konstitucijai“, – teigiama KT išvadoje, kurią posėdžio metu įgarsino KT pirmininkas Gintaras Goda.
„Lietuvos Respublikos Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio veiksmai (…) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šiais veiksmais Lietuvos Respublikos Seimo narys Remigijus Žemaitaitis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją“, – teigiama KT išvadoje, kurią pagarsino KT pirmininkas Gintaras Goda.
Ši KT išvada yra galutinė ir neskundžiama.
Pristatydamas argumentus, KT pirmininkas G. Goda nurodė, jog R. Žemaitaičio pasisakymai socialiniuose tinkluose pasižymėjo neapykantos kalba, nukreipta prieš žydus.
„Tokiais žeminančiais žmogaus orumą apibūdinimais, citatomis, kaip ir atskiromis tautinėmis bendruomenėms priklausančių asmenų tarpusavio nepakantumą skatinančio pobūdžio teiginiais, taip pat teiginiu, kuriuo niekinama Holokausto tragedija, demonstruojama neapykanta tautiniu pagrindu išskiriamai asmenų grupei“, – teigė KT pirmininkas.
KT vertinimu, tai, jog R. Žemaitaitis neapykantą kurstančiais teiginiais dalijosi sistemingai, leidžia manyti, kad Seimo narys taip elgėsi apgalvojęs savo veiksmus.
„Seimo narys, kaip tautos atstovas, reikšdamas savo pažiūras ir įsitikinimus, skleisdamas informaciją, turi veikti tautos ir valstybės interesais, savo veiksmus grįsti pagarba Konstitucijai“, – aiškino G. Goda.
„Atsižvelgęs į visa tai, Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, skleisdamas niekinamo, išjuokiamo, taigi, žmogaus orumą žeminančio turinio informaciją, kuri demonstravo neapykantą asmenims dėl jų tautybės, nepaisė Konstitucijos preambulėje įtvirtinto tautinės santvarkos puoselėjimo imperatyvo, (…) Seimo nario priesaikos“, – tęsė KT pirmininkas.
Po teismo verdikto, parlamentas turėtų priimti sprendimus dėl R. Žemaitaičio Seimo nario mandato naikinimo.
Visgi, R. Žemaitaitis tikina pats pasitrauksiąs iš Seimo.
„Teismas nusišalina nuo klausimo dėl neteisėtos komisijos sudarymo – faktas, kad reikia dėti pareiškimą ir nėra ko be reikalo žaisti. Antras dalykas, aš dalyvauju prezidento rinkimuose ir pagal įstatymus, pagal Konstituciją prezidentas negali dalyvauti rinkimuose, jeigu yra apkaltos būdu pašalintas iš Seimo“, –sprendimą atsisakyti mandato žurnalistams argumentavo R. Žemaitaitis.
„(Atsisakysiu mandato – ELTA) penktadienį arba kitą savaitę. Nėra ko laukti“, – pridūrė politikas.
Pasak parlamentaro, po šio KT sprendimo yra pagrindo kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT).
„Konstitucinis Teismas nei vieno žodžio nepasakė apie neteisėtos komisijos sudarymą“, – kalbėjo jis.
„KT negali vienoje dalyje pasisakyti, o kitoje – ne“, – pridūrė R. Žemaitaitis.
Visgi, Seimo narys tikina nesigailintis pareiškimų, kurie buvo pripažinti antisemitiniais.
„Jeigu teismas būtų pripažinęs pedofiliją ar kyšininkavimą, tuomet sakyčiau, kad nesėkminga diena. Tačiau, kai tu imi istorinius faktus, tiesiog juos emocionaliai pateiki, tai ką darysi“, – svarstė jis.
Pasak R. Žemaitaičio, pasitraukęs iš Seimo jis vyks į regionus vykdyti prezidentinės rinkimų kampanijos. Tuo atveju, jei į šalies vadovus išrinktas nebūtų – užsiims įsteigtos partijos „Nemuno aušra“ plėtimu, skyrių steigimu ir pasiruošimu spalį vyksiantiems parlamento rinkimams.
ELTA primena, kad KT svarstė klausimą dėl R. Žemaitaičio parlamente nusprendus pradėti apkaltą R. Žemaitaičiui. Seimo specialiosios tyrimo komisijos vertinimu, R. Žemaitaitis 2023 m. paskelbė antisemitinius, tautinę nesantaiką kurstančius įrašus socialiniame tinkle „Facebook“ bei visuomenės informavimo priemonėse ir tokiais savo veiksmais galimai sulaužė Seimo nario priesaiką, šiurkščiai pažeidė Konstituciją.
R. Žemaitaitis savo antisemitiniais pareiškimais ne kartą papiktino tarptautinę bendruomenę. Politikas apkaltino žydus esą vykdžius „lietuvių holokaustą“, viešai dalinosi galimai antisemitiniais pareiškimais.
Generalinė prokuratūra dėl parlamentaro antisemitinių pareiškimų yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą.
Kaip numato Seimo statutas, parlamentarams nutarus, kad yra pagrindas politiko apkaltai, Seimas turi kreiptis į KT, kad šis įvertintų, ar buvo pažeista Konstitucija bei sulaužyta duota priesaika. KT konstatavus, kad priesaika buvo sulaužyta, Seimo nario mandatas gali būti panaikintas 85 Seimo nariams balsavus už.