-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Sunerimę miesto senoliai pagalbos kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją bei į prezidentūrą, tačiau Savivaldybės taryba vienbalsiai palaimino kone tris šimtus senolių ir apie tris dešimtis darbuotojų paliesiančią pertvarką.
Tokį žingsnį žengęs Panevėžys toli gražu nėra vienintelis. Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir viešoji įstaiga „Versli Lietuva“ netgi parengė rekomendacijas savivaldybėms, kaip perduoti viešųjų paslaugų teikimą socialiniam verslui.
Porą dešimtmečių Vokietijoje socialinį darbą dirbanti panevėžietė mano, kad tokių paslaugų perdavimas į privačias rankas nėra gera praktika.
Panevėžietė Dominika Simėnaitė į Vokietiją išvyko 1998-aisiais. Ten baigusi studijas jau 21-erius metus darbuojasi socialiniame sektoriuje.
Dominika pasakoja turinti labai įvairios patirties. Vokietijoje socialines paslaugas teikia ir valstybinės, ir pusiau valstybinės, ir privačios įstaigos. Jas palyginusios D. Simėnaitės akimis, pastarosios, privataus kapitalo, stovi ant žemiausio laiptelio.
„1995-aisiais Vokietija priėmė įstatymą, atvėrusį galimybę kurtis privatiems socialinių paslaugų teikėjams. Praėjo beveik 30 metų, privačių labai daug, bet dabar vokiečiai norėtų grįžti prie senosios sistemos, kai šios paslaugos buvo sutelktos vienose valstybės rankose. Privačiame sektoriuje orientuojamasi ne į kokybę, bet į kiekybę – kuo daugiau klientų, tuo daugiau pinigų“, – mano D. Simėnaitė.
Visą straipsnį skaitykite gegužės 9 dienos (ketvirtadienio) „Sekundės“ laikraštyje. Prenumeruokite https://prenumerata.sekunde.lt/ – yra ir PDF formatu.
